TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Konkurentai pasitelkė ekologiją?

2010 04 14 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Pastaruoju metu suaktyvėjo įvairios nežinia kam atstovaujančios visuomeninės organizacijos ir net tariami institutai, neva vykdantys kilnias misijas. Tačiau visuomenei reikšmingi šūkiai, etikos normų ir žmonių interesų gynimas gali būti nuožmios konkurencinės kovos priedanga. O dirbtinai sukelta baimė ir nerimas - viešųjų ryšių akcija, siekiant pašalinti konkurentus.

Per tarptautinio kino festivalio "Kino pavasaris" renginių šurmulį buvo parodytas dokumentinis filmas "Grėsmingas signalas". Informacija, kad Lietuvoje vyks šio filmo premjera, į kurią atvyks ir jo režisierius Talalas Jabaris, anksčiau dirbęs naujienų agentūroje BBC, buvo paskelbta gausiai lankomose interneto svetainėse.

Filmo pristatymu Lietuvoje ir informacijos sklaida rūpinosi viešosios įstaigos "Ekoinstitutas" vadovė Silvinija Simonaitytė ir ryšiams su žiniasklaida atstovė Giedrė Šileikytė. Jų dėka daugelyje spaudos leidinių ir interneto portalų apie planuojamą premjerą pasirodė beveik identiškos publikacijos, kurios savo gausa kone nustelbė kitus "Kino pavasario" renginius.

Sprendžiant iš publikacijų galima buvo susidaryti įspūdį, kad "Grėsmingas signalas" yra "Kino pavasario" perlas, kurį tiesiog būtina pažiūrėti. Tačiau apsilankiusieji premjeroje išėjo nusivylę. Žiūrovai pasigedo svaresnių argumentų ir oponentų nuomonės kalbant apie spėjamą mobiliųjų telefonų žalą.

Tačiau šurmulys, o jo ir buvo siekiama, kilo. Iš viso "Ekoinstituto" pastangomis nacionalinėje ir regioninėje spaudoje, internete buvo paskelbta daugiau nei keturios dešimtys publikacijų apie galimą mobiliųjų telefonų žalą.

Veikė neįregistruotas

Šios sumaišties iniciatorius - "Ekoinstitutas" - įsteigtas tik prieš du mėnesius Pasvalio rajono Grūžių kaime. Interneto tinklalapyje "Ekoinstitutas" skelbia, kad jo misija - šviesti visuomenę aktualiomis ekologinėmis temomis ir taip skatinti žmones priimti labiau apgalvotus bei pagrįstus kasdienius sprendimus.

"Ekoinstituto" steigėja ir direktorė - 29 metų S.Simonaitytė, išsilavinimą įgijusi Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio aukštesniojoje mokykloje, studijavusi socialinius mokslus Vilniaus pedagoginiame universitete ir teisę Vilniaus universitete.

Ši įstaiga Registrų centre įregistruota 2010 metų vasarį, tačiau informacija "Ekoinstituto" vardu buvo skleidžiama nuo pernykščio rugsėjo. Įstaiga agitavo už dieną be automobilio, perspėjo tėvus dėl vaikų antsvorio rizikos, aiškino apie sveiką darbo aplinką. Tačiau daugiausia dėmesio buvo skiriama neva neigiamam mobiliųjų telefonų poveikiui demaskuoti.

Žmonėms buvo aiškinama, kad ilgas naudojimasis mobiliuoju telefonu gali sukelti vėžį, šie telefonai kenkia vaikams ir paaugliams. Lietuvos spaudoje paskelbus Danijos mokslininkų tyrimo išvadas, kad nerasta tiesioginio ryšio tarp susirgimų vėžiu atvejų ir mobiliojo ryšio, S.Simonaitytė atsikirto publikacijoje "Danijos mokslininkų tyrimas dėl mobiliųjų telefonų ir vėžio yra nepatikimas".

Pernai rugsėjį, kai "Ekoinstitutas" dar nebuvo įregistruotas, minėto instituto ir "Powerwatch" užsakymu tyrimų bendrovė AC "Nielsen Baltics" atliko reprezentatyvų tyrimą "Lietuvos gyventojų požiūris į galimą elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai". Tyrime dalyvavo 16-74 metų Lietuvos gyventojai.

Pasak S.Simonaitytės, buvo apklausta tik 600 žmonių. Tačiau "Ekoinstitutas" drąsiai pareiškė, ką mano ne 600, o beveik visi Lietuvos gyventojai: "88 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad sklisdamos elektromagnetinės bangos kenkia jų sveikatai, 71 proc. - kad mobiliųjų telefonų bazinės stotys gali sukelti vėžį."

Komentuodama išvadas S.Simonaitytė pareiškė, jog tyrimas atskleidė, kad gana daug žmonių pagrindiniais elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniais laiko būtent mobiliuosius telefonus ir antenas.

"Šie rodikliai kelia nerimą. Esu įsitikinusi, kad visi - mokslininkai, gydytojai, sveikos gyvensenos propaguotojai, piliečiai - turime reikalauti Vyriausybės vykdyti griežtesnę sveikatos apsaugos politiką elektromagnetinės spinduliuotės srityje", - įtikinėjo žurnalistus S.Simonaitytė.

Ryšys su TEO

"Ekoinstitutas" diskusiją apie elektromagnetinių bangų poveikį inicijavo kaip tik tuo metu, kai buvo sprendžiama, kas teiks netrukus į Lietuvą atkeliausiančios skaitmeninės televizijos paslaugas. LŽ išsiaiškino, kad mobiliojo ryšio kenksmingumą aktyviai deklaruojantis "Ekoinstitutas" susijęs su viešųjų ryšių bendrove, kurios pagrindinė klientė yra AB TEO, dedanti daug pastangų, kad taptų pagrindine skaitmeninio signalo tiekėja.

"Ekoinstitutas" - tik viena iš gausybės organizacijų ir įmonių, kurioms vadovauja S.Simonaitytė. 2007 metais ji internete pristatė save kaip konsultacinės įmonės "Verslo srautas" direktorę, nepriklausomą ES struktūrinių fondų ir verslo konsultantę, lektorę ES fondų, verslo plėtros ir rinkodaros klausimais, aktyvią visuomenininkę, formuojančią jaunimo politiką.

S.Simonaitytė buvo likviduojamų įmonių likvidatorė, šiuo metu ji yra UAB "VS Baltic group" akcininkė, UAB ZG34 valdybos narė, VšĮ "Pozityvaus mąstymo institutas" ir "Verslo srautas" vadovė. Skambiu "Pozityvaus mąstymo instituto" vardu pasivadinusi VšĮ šiuo metu išgyvena finansų krizę. Dėl nesumokėtų skolų už telekomunikacijų paslaugas areštuotas įstaigos turtas, vyko jau trys teismai.

O bendrovė ZG34 S.Simonaitytę tiesiogiai sieja su TEO aptarnaujančia viešųjų ryšių bendrove. ZG34 direktorė yra Justina Andriuškevičiūtė, valdybos nariai: S.Simonaitytė, Donatas Kuras ir J.Andriuškevičiūtė. Ši 2008 metų rugpjūčio mėnesį įregistruota bendrovė, nurodanti, kad užsiima viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla, per pirmus savo veiklos metus uždirbo 25 tūkst. litų. O 2009 metais, kai prasidėjo kampanija prieš mobiliuosius telefonus, gavo 215 tūkst. litų pajamų.

Viešųjų ryšių agentūra

J.Andriuškevičiūtė ir D.Kuras 2007 metų gruodį įsteigė VšĮ "Andriuškevičiūtė, Kuras ir partneriai", kuri užsiima reklamos priemonių kūrimu ir įgyvendinimu. Jos svarbia kliente tapo TEO. 2009 metais VšĮ "Andriuškevičiūtė, Kuras ir partneriai" pelnė pirmąją ir antrąją vietas ryšių su visuomene konkurse "Baltic PR Awords", kuriam pateikė TEO užsakymu atliktą projektą. Prizines vietas laimėjusius TEO projektus rengė, kaip nurodyta įteikiant apdovanojimą, J.Andriuškevičiūtė, D.Kuras, G.Šileikytė ir kiti.

G.Šileikytė - ta pati mergina, kuri atstovauja "Ekoinstituto" ryšiams su žiniasklaida ir bendrauja su ja vietoj S.Simonaitytės. Kalbėdama su LŽ ji patikino: "Su Silvinija reikia susisiekti per mane konkrečiai."

S.Simonaitytė taip pat patvirtino, kad "Andriuškevičiūtė, Kuras ir partneriai" yra "Ekoinstituto" viešųjų ryšių konsultantai.

G.Šileikytė šioje įstaigoje dirba ryšių su žiniasklaida vadove.

O VšĮ "Andriuškevičiūtė, Kuras ir partneriai" vadovus su TEO sieja artimesni santykiai, nei užsakymų vykdymas. 46 metų Valdas Kaminskas, TEO Korporatyvinės komunikacijos skyriaus direktorius, yra beveik perpus jaunesnių J.Andriuškevičiūtės ir D.Kuro partneris asociacijoje "Lapkričio 2-osios draugija". 2008 metais įkurtai bendrovei vadovauja V.Kaminskas, valdybos nariai - V.Kaminskas, J.Andriuškevičiūtė, D.Kuras ir kiti.

Žūtbūtinė konkurencija

Ar "Ekoinstituto" veikla, nukreipta prieš mobilųjį ryšį, nėra skirta TEO konkurentams sužlugdyti, kadangi mobiliojo ryšio bendrovės yra pagrindinės TEO konkurentės diegiant skaitmeninę televiziją?

Kabelines televizijas, kurios pirmos pasitaikė TEO kelyje, ši galinga bendrovė jau nugalėjo. Beje, padedant Konkurencijos tarybai, kuri 2009 metais priėmė TEO palankų sprendimą dėl ginčo su kabelinėmis televizijomis.

Nuo 2012-ųjų analoginės televizijos tinklas, atsižvelgiant į Europos Parlamento rekomendacijas, bus išjungtas. Toliau prasidės skaitmeninės televizijos era.

Skaitmeninis signalas yra gerokai atsparesnis įvairiems trukdžiams, todėl televizoriaus ekrane rodomas kokybiškesnis vaizdas, o skaitmeninės televizijos transliuotojams suteikiama galimybė į vieną dažnių ruožą sutalpinti ne vieną (kaip analoginėje televizijoje), bet nuo 4 iki 10 atskirų televizijos kanalų. Todėl skaitmeninės TV leidžia tuo pačiu dažnių ruožu transliuoti kelias TV programas. Tai keletą kartų sumažina vienos TV programos transliavimo sąnaudas. Televizija kartu su balso telefonijos ir interneto paslaugomis gali tapti vienu neatsiejamu paslaugų paketu. Tai ir vyksta - beveik visi telekomunikacijų operatoriai siūlo visas tris paslaugas.

Skaitmeninis signalas vartotojus gali pasiekti keliais skirtingais būdais. Tai antžeminė (įprasta decimetrinė antena), kabelinė, palydovinė, IP, transliuojama interneto ir telefonijos tinklais, mikrobangų ir mobilioji skaitmeninė televizija.

Nors skaitmeninio signalo perdavimo būdų yra net šeši, rinka po lygiai tikrai nebus paskirstyta. Spaudoje skelbta, kad naujausios skaitmeninės televizijos technologijos skinasi kelią kartu su didelę įtaką Lietuvos elektroninių paslaugų rinkai ir jos dalyviams turinčios TEO interesais. Ši įmonė valdo didelę dalį retransliuotojams reikalingos infrastruktūros, pati siūlo ne tik antžeminės skaitmeninės televizijos, bet ir naujas interaktyviosios televizijos paslaugas.

2007-aisiais TEO įsigijo 100 proc. AB Nacionalinės skaitmeninės televizijos akcijų, o 2008-ųjų pabaigoje ši bendrovė, kuri turėjo dvi licencijas, suteikiančias teisę retransliuoti televizijos kanalus skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais, buvo reorganizuota ir prijungta prie TEO.

Valdydama skaitmeninei televizijai retransliuoti reikalingą infrastruktūrą beveik visoje Lietuvos teritorijoje, turėdama galimybę koncentruoti mokamos televizijos rinką, TEO gali siekti dominuojančios padėties, nors tai nėra paprasta.

Skaitmeninei televizijai per telefono tinklus priimti reikia turėti gerą interneto ryšį ir įrangą. Lietuvoje tokias paslaugas teikia UAB "Penki kontinentai" ("Skynet"), UAB "Alpha komunikacijos" KAVA (www.kava.lt), AB TEO (IPTV kanalų paketas GALA), taip pat "MegaNET" tinklas (megaTV.lt).

Mobiliojo ryšio operatoriai, o jų Lietuvoje yra keletas, taip pat suinteresuoti užsiimti skaitmenine televizija, jie turi tam reikiamų techninių galimybių.

Profesionali ataka?

Ar ne todėl nuo 2009 metų spalio "Ekoinstitutas", per darbuotojus susijęs su TEO aptarnaujančia viešųjų ryšių įstaiga, atkakliai skleidžia informaciją apie mobiliojo ryšio žalą?

Lietuvos gyventojai dar nesugeba atpažinti profesionalių informacinių atakų, vadinamų "juodaisiais" viešaisiais ryšiais. Pasak žinovų, jeigu ataka yra nukreipta į konkurentą, ją kartu atlieka profesionalūs viešųjų ryšių specialistai ir visuomeninė organizacija, ši ataka gali būti profesionali.

"Tai visada traktuojama kaip kova už kokį nors visuomeniškai naudingą ir kilnų tikslą, - teigia Lietuvoje išleistos knygos "Juodieji viešieji ryšiai" autorius Antonas Vuima. - Žinoma, niekas niekada nepasakys, kad tai - kova už rinką ir nuožmios konkurencijos priemonė."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"