Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Konservatoriai nusprendė rengti atvirus rinkimus

 
2017 03 04 16:38
TS–LKD partijos suvažiavimas.  "Facebook" nuotrauka

Šeštadienį Vilniuje vykstančiame Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos suvažiavime nuspręsta rengti atvirus kandidatų į partijos pirmininkus, prezidentus ir kitus postus rinkimus, ateityje bus sprendžiama dėl pavadinimo keitimo.

Kaip pranešė partija, suvažiavime pakeisti įstatų punktai, numatantys, kad TS-LKD pirmininkas renkamas ketverių metų kadencijai atviruose rinkimuose, kuriuose balsuoti turi teisę visi TS-LKD nariai ir kiti pilnamečiai asmenys, įgiję teisę dalyvauti šiuose rinkimuose. Kaip balsuoti, nustatys TS-LKD taryba.

Toks siūlymas grindžiamas kitų valstybių patirtimi, kai didžiausių partijų vadovai, kandidatai į svarbius valstybei politinius postus išrenkami ne tik tos partijos, bet ir visų piliečių balsais.

Partija taip pat sudarė sąlygas visuotinai rinkti ir kandidatus Seimo vienmandatėse rinkimų apygardose, į Lietuvos savivaldybių merus bei tokiu būdu sudaryti TS-LKD kandidatų sąrašus į Europos Parlamentą. Partijos kandidatas į prezidentus taip pat bus renkamas atviruose rinkimuose.

TS-LKD Suvažiavimas pritarė įstatų pakeitimui, pagal kurį TS-LKD pirmininkas aktualiais partijai klausimais gali inicijuoti visuotinį TS-LKD narių plebiscitą. Kaip sakė partijos pirmininkas Gabrielius Lansbergis, pirmasis plebiscitas, kurį jis organizuos, bus dėl partijos pavadinimo pakeitimo.

Sekmadienį pradėta diskusija dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pavadinimo pakeitimo.

Partijos narių plebiscitas bus laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų TS-LKD narių. Įvykusio plebiscito sprendimas yra patvirtinamas artimiausiame TS-LKD suvažiavime.

Rengti atvirus partijos pirmininko ir kandidatų į kitus svarbius postus rinkimus nusprendę konservatoriai turės įvesti saugiklius, mano politologas Mažvydas Jastramskis.

„Jie tikriausiai darys kažkokius saugiklius, kad bet kas nepribalsuotų. Jeigu taip paprastai leistų balsuoti, išeitų, kad visa Socialdemokratų partija, kuri turi daugiau narių nei yra pas konservatorius, galėtų išsirinkti pirmininką. Manau, kad jie darys ar registraciją, kurioje gali tekti sumokėti 1–2 eurus, ar kažką tokio, kad tiesiog kiekvienas žmogus iš gatvės negalėtų taip laisvai ateiti biuletenio įmesti“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas.

M.Jastramskis pastebėjo, kad tokia Lietuvoje precedento neturinti praktika įprastesnė šalims, kuriose susiklosčiusi dvipartinė sistema.

„Tokiose šalyse kaip Lietuvoje, kurioje yra daug partijų, tai įdomus sprendimas, nes šiaip jau būdingas labiau toks šalims, kurios istoriškai linksta į dviejų blokų, dvipartinę sistemą, kurioje natūraliai ir rėmėjai išsidiferencijuoja – vieni į kairę, kiti – į dešinę. Lietuvoje kaip tai išeis įgyvendinti – klausimas“, – kalbėjo jis.

Politologo vertinimu, toks atvirumo žingsnis yra būdas paskatinti didesnį pasitikėjimą partijomis ir konservatoriams galėtų išeiti į naudą. Kita vertus, tokiu būdu partijos platforma pasinaudoti gali pavykti radikalioms politinėms jėgoms ar tiesiog populistams, neatmestinas ir pačios partijos narių nepasitenkinimas, sumenkus jų balso svarbai ar galimybėms dalyvauti rinkimuose.

Vis dėlto tai, pasak M.Jastramskio, labai priklausytų tiek nuo to, kokius ribojimus partija įvestų balsuojantiesiems, tiek nuo to, kokio susidomėjimo iš ne partijos narių rinkimai sulauktų.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"