Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Konservatoriai vėl inicijuoja specialų fondą Pietryčių Lietuvai

 
2017 01 04 11:49
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Prieš mėnesį Seimui atmetus ankstesnę iniciatyvą grupė parlamentarų vėl inicijuoja Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo sukūrimą.

„Pietryčių Lietuva – Vilniaus, Šalčininkų rajonai – yra atsilikę statistiškai labiau negu kiti Lietuvos regionai, nors esant šalia sostinės to neturėtų būti. Nedarbas – didesnis, nusikalstamumas – didesnis, atlyginimai – mažesni, užsienio investicijos – mažesnės. Vadinasi, kažkas yra netvarkoj“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Paulius Saudargas.

Seimo posėdžių sekretoriate dar gruodį registruotas Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektas. Jį teikia 20 Seimo narių, daugiausia – konservatorių, tačiau yra ir liberalų, „tvarkiečių“.

Pagal projektą, Pietryčių Lietuvos regioną sudarytų teritorija, apimanti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybes.

Fondo lėšos būtų skiriamos skatinti šiose savivaldybėse kurtis vietos bendruomenes, gerinti vietos gyventojų pilietinį, informacinį raštingumą, plėtoti gyventojų ūkinį, socialinį ir kultūrinį užimtumą, mažinti Pietryčių Lietuvos regiono socialinę ir ekonominę atskirtį, puoselėti etnografinės architektūros paveldą, užtikrinti formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų tinklą.

„Iš tiesų jau registruojame ne pirmą kartą. Praėjusios kadencijos Seime taip pat buvo registruotas Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymas, tačiau politinės valios pritrūko, todėl su naujos kadencijos Seimo kolegomis vėl registruojame šią idėją, tikimės politinio palaikymo“, – teigė P.Saudargas.

Vieno iš projekto iniciatorių konservatoriaus Lauryno Kasčiūno teigimu, vasarą atlikta sociologinė apklausa parodė, kad Pietryčių Lietuvos regionas yra ir nacionalinio saugumo problema.

Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose apklausus 500 tautinių bendrijų atstovų paaiškėjo, kad didelė jų dalis pateisina Krymo aneksiją, palankiai vertina Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką.

Tyrimo duomenimis, 46 proc. Lietuvos rusų sakė, kad greičiau sutinka arba visiškai sutinka, jog Krymo aneksija buvo teisėtas veiksmas, tą patį tvirtino ir 40,5 proc. Lietuvos lenkų. Į klausimą, kaip vertina Rusijos prezidentą, 73 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos rusų atsakė, kad V.Putinas jiems patinka arba labai patinka, tą patį teigė ir 64 proc. Lietuvos lenkų.

„Pietryčių Lietuva yra problema, ir problema nacionalinio saugumo požiūriu, ką rodo šitie tyrimai, ir problema dar ir todėl, kad matome, jog šitie rajonai, nors ir esantys aplink sostinę, lyg ir turėtų gauti tą sostinės efektą, bet jie socialiai yra atsilikę. Kai tai sąveikauja su nevienalyte tautine sudėtimi, tai gali užprogramuoti tam tikrus iššūkius ir problemas, natūralu, trečiųjų šalių, trečiųjų veiksnių įtaką mūsų vidaus politikai“, – tvirtino L.Kasčiūnas.

Pasak jo, tyrimas taip pat atskleidė, kad palankiausiai Kremliaus politiką vertina skurdžiausiai gyvenantys Lietuvos tautinių bendrijų atstovai.

„Manau, kad vienas svarbiausių ramsčių strateguojant ir darant valstybės politiką Pietryčių Lietuvoje yra ekonominės priemonės, užsienio investicijos, ekonominė šių regionų modernizacija. Traukiant tuos žmones iš socialinio, ekonominio skurdo ant aukštesnių laiptelių, turėtų mažėti ir jų prokremlinės nuostatos“, – tvirtino L.Kasčiūnas.

P.Saudargas atkreipė dėmesį, kad jų siūlomą įkurti Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondą valdytų Vyriausybė, tokiu būdu vietos gyventojai nepriklausytų tik nuo savivaldos finansinių sprendimų.

„Šiuo fondu siekiama eliminuoti savivaldos įtaką regionui. Savivalda praktiškai yra vienos partijos rankose, tai gerbiamo Valdemaro Tomaševskio vadovaujamos partijos (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – BNS). Visi finansiniai sprendimai praktiškai vienose rankose, todėl žmonės, esantys tuose regionuose, yra tapę įkaitais, kad jie tiesiogiai priklauso nuo vieno caro“, – kalbėjo Seimo narys.

Įstatymo projekte neminima, kokio dydžio būtų minėtas fondas. Tik rašoma, kad jį sudarytų valstybės biudžeto asignavimai, kitos teisėtai įgytos lėšos.

L.Kasčiūno teigimu, sumą nustatytų pati Vyriausybė, atsižvelgusi į savo finansines galimybes. Kasmet jos galėtų būti kitokios.

Politiko teigimu, fondas veiktų prie Vidaus reikalų ministerijos, jo tarybą tvirtintų Vyriausybė.

L.Kasčiūnas taip pat Seime planuoja steigti laikinąją parlamentinę Mykolo Romerio grupę. Jos tikslas būtų mažinti Pietryčių Lietuvoje gyvenančių bendruomenių politinę, socialinę ir kultūrinę izoliaciją, skatinti jų integraciją į Lietuvos politinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą.

Pernai gruodžio 3 dieną Seimas užkirto kelią, kad būtų steigiamas Pietryčių Lietuvai skirtas fondas. Parlamentarai tuomet balsavo už Biudžeto ir finansų komiteto rekomendaciją atmesti Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektą.

„Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą reglamentuoja Regioninės plėtros įstatymas, todėl netikslinga atskiru įstatymu reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą Pietryčių Lietuvos regione“, – tada sakė Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas.

2015 metų pavasarį, kai buvo pradėta svarstyti tokio fondo idėja, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė išreiškė pritarimą, teigdama, kad fondas padėtų regionui ekonomiškai sustiprėti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"