Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Konservatorių kortų namelis: 4-ukas kandidatų į partijos vadus. Ką apie juos žinome?

 
2017 02 10 12:32
TSLKD nuotrauka

Šeštadienį-sekmadienį vyks vienos didžiausios Lietuvos partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) naujojo pirmininko rinkimai. Į konservatorių lyderius pretenduoja 4 kandidatai. Kas jie tokie? Kokia jų praeitis? Kokios jų idėjos? Trumpai ir aiškiai:

Mykolas Majauskas/LŽ archyvo nuotrauka

Mykolas Majauskas – gimė 1981 m. Vilniuje. Ekonomistas, „Global Shapers“ tinklo Lietuvoje steigėjas. Sidnėjaus universitete įgijo ekonomikos ir finansų bakalaurą.

Pasiekimai: M. Majauskas Jungtinėje Karalystėje dirbo „Barclays“ banke, o Andriui Kubiliui esant premjeru, M. Majauskas jam patarinėjo ekonomikos klausimais. Jis teigia, prisidėjęs pritraukiant į Lietuvą tokius investuotojus, kaip „Barclays“ ir „Western Union“. 2016 metais išrinktas į Seimą. Gyvendamas Londone M. Majauskas tapo vienu iš Londono Sičio lietuvių klubo įkūrėjų.

Šešėliai: M. Majauskas neigiamai pagarsėjo tinklaraštininkui „The iBanker“ paskelbus tekstą apie tingų, komandoje dirbti nesugebantį išeivį iš Baltijos šalių „Marių“. Straipsnio personažas peiktas už tai, kad atsainiai žiūrėjo į darbą, perkeldavo savo darbą ant kolegų pečių ir darbo metu daugiausiai laiko skyrė gimtinės politikos naujienų skaitymui internete. Kai kurie tinklaraščio skaitytojai šiame personaže „atpažino“ M. Majauską, nors straipsnio autorius ir paskelbė žinutę, kurioje paneigė bet kokį „Mariaus“ panašumą į realų asmenį.

Taip pat plačiai nuskambėjo istorija, kai 2010-ųjų lapkritį M. Majauskas kreipėsi į policiją, prašydamas išsiaiškinti, kas ir kodėl į jo dukros vežimėlį, stovėjusį laiptinėje, įdėjo lenktinį peilį. Be kitų aplinkybių, jis pareigūnams nurodė, kad anksčiau telefonu bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka jam kalbėjo apie jaunus ir energingus žmones, kurie, padarę klaidų, kartais būna baudžiami (kaip žinoma, M. Majauskas prieš tai skambino S. Dailydkai pranešti, jog valstybė iš bendrovės tikisi sulaukti 250–300 mln. litų – jei ne dividendais, tai mažinant įmonės įstatinį kapitalą ir taip išimant lėšas). Policija, patikrinusi įvairias aplinkybes, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kiek mažiau žinoma kita istorija. Kaip 2010-aisiais rašė LŽ, tuometis premjero patarėjas, gyvenęs su šeima tėvui priklausančiame bute Vilniaus senamiestyje, už komunalines paslaugas buvo skolingas net kelis tūkstančius litų.

Vizija: M. Majauskas, kalbėdamas apie jo TS-LKD viziją, LŽ anksčiau teigė, kad dabartinis partijos lyderis Gabrielius Landsbergis nebuvo blogas partijos pirmininkas. „Bet aš manau, kad galėčiau būti ne blogesnis. Turiu darbo Vyriausybėje, savivaldoje patirties, įrodžiau, jog sugebu net ir dirbdamas opozicijos sąlygomis pasiekti realių rezultatų. Tikiuosi, kad bendruomenei patikėjus man vesti partiją sugebėsiu sugrąžinti TS-LKD realių rezultatų politiką“, – tikino jis. M. Majauskas pripažino pasigendantis realių G. Landsbergio darbų.

Gabrielius Landsbergis/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Gabrielius Landsbergis gimė 1982 m. Vilniuje, vienoje garsiausiųjų Lietuvoje šeimoje, ką jam nuolat bando prikaišioti oponentai.Vedęs. Žmona Austėja Landsbergienė. Turi du sūnus – Augustą ir Vilhelmą ir dvi dukras – Mortą ir Gertrūdą. 2003 m. Vilniaus universiteto istorijos fakultete baigė istorijos bakalauro, o 2005 metais Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute – tarptautinių santykių magistro studijas.

Pasiekimai: 2014–2016 metais Europos Parlamento narys. 2016 metais išrinktas į Seimą. 2015 metais išrinktas TS-LKD pirmininku.

Šešėliai: G. Landsbergis sulaukė ne tik kaltinimų dėl pavardės, bet ir dėl žmonos veiklos. Esą Vilniaus miesto savivaldybės, kurioje valdžią su liberalais dalijasi konservatoriai, tvarka kompensuoti 100 eurų už vaiką, kuriam neatsirado vietos valstybiniame darželyje ir jis turi lankyti privatų, yra naudinga A. Landsbergienės verslui – privačių darželių ir mokymo įstaigų tinklui.

G. Landsbergiui taip pat kliuvo už konservatorių netikėtai pralaimėtus 2016 m. rinkimus į Seimą. Esą jo rinkiminė strategija į pirmas gretas prastumti konservatorių „jaunimą“, o partijos senbuvius „ištremti“ į nežinomas apygardas, nepasiteisino.

Nepatogiai pasijusti pastarųjų TS-LKD pirmininko rinkimų kampanijos metu G. Landsbergį privertė ir jo žymusis senelis Vytautas Landsbergis, į partijos narius kreipęsis atviru laišku, kuriame teigė, kad kiti kandidatai į pirmininko postą yra susimokę pirmiausiai iš rinkimų kovos eliminuoti G. Landsbergį. Kaip anksčiau jau rašė LŽ, G. Landsbergis teigė nepritariantis savo senelio viešai išsakytiems kaltinimams jo oponentams kovoje dėl partijos pirmininko posto.

Vizija: G. Landsbergis laikomas liberalaus konservatorių flango atstovas ir daugeliui partijos senbuvių bei krikdemiškų pažiūrų atstovams jo idėjos kelia nerimą. Bijoma, kad TS-LKD gali prarasti savo ištikimus rinkėjus ir atsidurti liberalų šešėlyje.

Žygimantas Pavilionis/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Žygimantas Pavilionis – gimė 1971 m. Vilniuje, irgi žinomų visuomenės veikėjų šeimoje. Diplomatas, valstybės tarnautojas. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykiu ir politikos mokslų institute įgijos bakalauro laipsnį. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete – magistro laipsnį. Vėliau tapo mokslų daktaras. Su žmona Lina augina keturis sūnus: Augustą, Dominyką, Simoną ir Vincentą.

Pasiekimai: Ž. Pavilionis, lyginant su kitais kandidatais gali pasigirti turtingiausia darbo patirtimi. 1993–1999 metais jis buvo Užsienio reikalų ministerijos Vakarų Europos šalių 3-asis sekretorius, Politikos departamento direktoriaus padėjėjas, Europos integracijos departamento Politinio bendradarbiavimo skyriaus pirmasis sekretorius, šio skyriaus vedėjas. 1999–2001 metais dirbo Briuselyje, buvo Lietuvos Nuolatinės misijos prie ES patarėjas, ministras-patarėjas. 2001–2002 metais buvo Lietuvos misijos prie Europos Bendrijų ministras patarėjas. 2002–2006 metais vadovavo URM Europos (vėliau Europos Sąjungos) integracijos departamentui, buvo Lietuvos Vyriausiojo derybininko su ES pavaduotojas. 2006–2009 metais buvo Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, 2009–2010 metais – ambasadorius ypatingiems pavedimams Transatlantinio bendradarbiavimo ir politikos departamente, koordinavo Lietuvos pirmininkavimą Demokratijų bendrijai. Lietuvos ambasadorius JAV ir Meksikai. Turi nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangą. 2016 metais išrinktas į Seimą.

Ž. Pavilionis apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Belgijos karalystės Leopoldo II komandoro ordinu bei Ordino „Už nuopelnus Lenkijai“ Komandoro kryžiumi.

Šešėliai: kadangi didžioji karjeros dalis – diplomatinis darbas ir dažnai užsienyje, tad Ž. Pavilionis didelių skandalų išvengė. Tiesa, JAV prezidento rinkimų kampanijos metu jis priešiškai pasisakė prieš dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, tačiau dabar laikosi nuosaikesnės pozicijos. Ž. Pavilionis taip pat išgarsėjo pareiškęs, kad konservatorių ir valstiečių nesutarimu sudaryti valdančiąją koaliciją gali būti suinteresuotos Kremliaus jėgos.

Vizija: Realiausiu kandidatu pakeisti G. Landsbergį partijos pirmininko poste vadinamas Ž. Pavilionis, aiškindamas, kodėl siekia TS-LKD lyderio posto, anksčiau LŽ teigė partijoje matantis daug neišnaudoto potencialo. „Labai dažnai mūsų partijos lyderiai siejami su sudegintais, o ne su pastatytais tiltais. Vis dėlto tiek partijoje, tiek išorėje turime labai daug potencialių rėmėjų bei šalininkų, tik reikia peržengti patiems per save. Mums reikia atsisukti į nepagrįstai nuskurdintą, pažemintą žmogų. Negalime visą savo partinį gyvenimą dirbti tik tiems nepagrįstai turtingiems žmonėms“, – teigė politikas. Pasak jo, 2008-aisiais prasidėjusios krizės metu konservatoriai prarado socialinį jautrumą, kartu – ir žmonių pasitikėjimą, nors tuometėje partijos programoje daugiausia dėmesio skirta žmonių ir bendruomenės gerovei skatinti. Ž. Pavilionis laikomas krikdemiško, labiau konservatyvaus partijos sparno atstovu.

Paulius Saudargas – gimė 1979 m. Kaune, irgi politiko šeimoje. Baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, įgijo fizikos bakalauro laipsnį ir fizikos mokytojo kvalifikaciją. Vilniaus universiteto Fizikos fakultete įgijo biofizikos magistro laipsnį. Baigė doktorantūros studijas Fizikos institute, Vilniuje. Žmona Milda Saudargė.

Pasiekimai: 1999–2000 metais Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vyresnysis specialistas. Darbo pobūdis – specialioji technika, kriptografija. 2003 metais Puslaidininkių fizikos instituto Elektrinių dydžių metrologijos laboratorijos inžinierius. 2002–2007 metais Fizikos instituto Molekulinių darinių fizikos laboratorijos inžinierius. 2004 – 2007 metais dalyvavo visuomeninės organizacijos „Jaunieji krikščionys demokratai“, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), visuomeninės organizacijos „Už pilietinę visuomenę“ veikloje. Nuo 2012 m. Seimo narys.

Vizija: po minėto V. Landsbergio kreipimosi į bendrapartiečius, P. Saudargas LŽ tikino, kad sąmokslo prieš dabartinį lyderį nėra. „Mūsų partijos pirmininko rinkimai – demokratinis procesas. Akivaizdu, kad jis turi būti renkamas ne iš vieno kandidato, bet iš kelių. Esame pradininkai, įvedę Lietuvoje tokią tradiciją. Tačiau kiekvienas partijos narys turi teisę išreikšti savo nuomonę dėl vykstančių pirmininko rinkimų. Neabejotinai teisę išreikšti nuomonę turi tie, kurie kūrė šią partiją“, – kalbėjo jis.

Anot P. Saudargo, jo vizijoje TS-LKD turėtų būti partija, kuri po vienu skėčiu buria ir konservatorius, ir politinius kalinius bei tremtinius, ir krikščionis demokratus. „Visi tikime bendromis vertybėmis, siekiame bendrų tikslų – valstybingumo, krikščioniškųjų vertybių, tautiškumo. Mūsų elektoratas dabar persidengia su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjais, tad, mano manymu, būdami savimi ir pateikdami visuomenei sprendimus, kurių ji laukia, galime juos patraukti. Šį kelią siūlau“, – dėstė politikas, priskiriamas prie krikdemiško partijos sparno.

G.Landsbergio kandidatūrą iškėlė 40, P. Saudargo – 19, Ž. Pavilionio – 13, M. Majausko – 9 partijos skyriai ir bendruomenės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"