TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Konstitucijos aiškintojus tautiečiai įtaria klystant

2016 05 18 6:00
Dalia Henke: "Kreipsimės į pagrindinių partijų lyderius, vienmadatėse apygardose varžytis ketinančius kandidatus, kad šie pateiktų atsakymus į Pasaulio lietuvių bendruomenei rūpimus klausimus." LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos Konstitucija – tvirtas ir vientisas teisės aktas, kurio ardyti skelbiant referendumą Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) nemato reikalo. Spėjama, kad dvigubos pilietybės nuostatas ne kartą aiškinę Konstitucijos prievaizdai galėjo padaryti klaidų, tad atėjo laikas ištaisyti.

Beveik prieš metus PLB valdybos pirmininke išrinkta Dalia Henke Lietuvoje dažna viešnia. Šįkart ji dalyvauja paskutiniuose šios kadencijos Seimo ir PLB komisijos posėdžiuose, vykstančiuose parlamento Konstitucijos salėje. Tradiciškai viena svarbiausių minėtos komisijos darbotvarkės temų – pilietybės reikalai. Pasak D. Henke, sutarimo šiuo klausimu PLB ir Lietuvos politikai ieško ilgiau nei dešimtmetį, o dialogą sunkina skirtingi sprendimo būdai bei politinės valios stoka. Dalia Henke sutiko atsakyti į „Lietuvos žinių“ klausimus.

– Atrodo, visi Lietuvos politikai jau suprato, jog įteisinti dvigubą pilietybę įmanoma tik keičiant Konstituciją referendumu. Tačiau PLB nuolat kartoja, kad pagal dabartinį įstatymą jį rengti tiesiog beviltiška. Kokią išeitį siūlo PLB?

– Mūsų manymu, pakaktų papildyti Pilietybės įstatymą numatant dar vieną išimtį, kurių dabar yra devynios, o nuo liepos atsiras ir dešimtoji. Ji leis suteikti dvigubą pilietybę Lietuvai nusipelniusiems asmenims. Pagal mūsų pateiktą formuluotę galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę turėtų ne tik išvykusieji iki 1940-ųjų birželio 15-osios, bet ir tie, kurie paliko jau nepriklausomą Lietuvą po 1990 metų kovo 11 dienos.

Toks pasiūlymas apribotų besikreipiančių dėl dvigubos pilietybės asmenų skaičių. Ir nereikėtų keisti Konstitucijos, kurioje sudėlioti visi būtini saugikliai. Tačiau mes akcentuojame atskirus atvejus ir pilietybės išsaugojimą. Kita vertus, gal reikėtų dar kartą paklausti Konstitucinio Teismo nuomonės, gal pasikeitė jo traktuotė? 2016-aisiais situacija visai kita – milijonas lietuvių yra išvykę. Tačiau, žinoma, viskas priklauso nuo politinės valios .

– Kritiškas PLB požiūris į referendumą „demoralizuoja“ ir Lietuvos politikus. Ieškodami išeities, jie pradeda kurti įvairiausius, neretai populistinius, projektus. Naujausias pasiūlymas – nuleisti referendumo balsų kartelę. Tiesa, Konstitucijos žinovų teigimu, tokiu būdu mėginama apeiti pagrindinį šalies įstatymą. Kokia PLB nuomonė apie šį socialdemokratų projektą?

– Tai būtų vienas labai mažas žingsnelis tikslo link. Tačiau jam atsirasti greičiausiai turėjo įtakos artėjantys Seimo rinkimai. Mūsų nuomone, kad referendumas būtų įmanomas, turi būti įvykdytos mažiausiai trys sąlygos – įteisintas elektroninis balsavimas, nuleista referendumo balsų kartelė, taip pat dėl tikslo turėtų sutarti visos parlamentinės partijos. Kada tai galėtų įvykti, sunku prognozuoti. Partijos nėra vieningos dvigubos pilietybės klausimu, todėl sprendimus lems tik politinė valia. Gal jos atsiras, kai paskutinis lietuvis išvyks iš Lietuvos?

– Politikai stebisi, kodėl išeivija taip bijo referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jų manymu, nieko baisaus nenutiktų, jei šis būtų nerezultatyvus. Tiesiog liktų status quo. Po kelerių metų surengtume kitą referendumą. Kodėl nepamėginus?

– Nesame tikri, kad Konstitucija turi būti keičiama. Ji tikrai stipri ir gera, bet ją aiškinant gali būti padaryta klaidų. Tad kam šnekėti apie jokių šansų neturintį referendumą, kuris tik sugadins visus reikalus? Ir kam švaistyti Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus? 10 metų gyvuojanti problema įstrigs dar dešimtmečiui.

– Matydama dėl referendumo niekaip neapsisprendžiančius Seimo narius PLB gali būti rami – spalį drauge su Seimo rinkimais jis greičiausiai nebus surengtas.

– Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas mums paaiškino, kad dėl referendumo politinės partijos turi apsipręsti iki liepos vidurio. Tuomet ir pradėsiu ramiai miegoti. Dabar mintys dėl referendumo vis dar gajos. Tačiau džiaugiuosi, kad politikai girdi ir mus. Net jei išvengsime referendumo, problema niekur nedings. Ją spręsti reikės bendromis jėgomis.

– Iki Seimo rinkimų liko puspenkto mėnesio. Koks išeivijos požiūris į Lietuvos politinį žemėlapį, politinio gyvenimo perpektyvas?

– PLB jau dabar aktyviai vykdo projektą „Registruokis ir balsuok Seimo rinkimuose 2016“. Atkreipėme dėmesį, kad per ankstesnius prezidento, Seimo rinkimus užsienyje gyvenantys tautiečiai praleido šansą balsuoti. Jiems tiesiog trūko informacijos, kad gyvenant svetur ir norint dalyvauti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose būtina registruotis ambasadose. Anksčiau šios atsiųsdavo automatinį priminimą dėl registracijos, tačiau dabar to nedaro. O jei nesi registravęsis, negali balsuoti. Todėl PLB tikslas – mobilizuoti tautiečius, kad šiuose rinkimuose jie aktyviai pareikštų savo politinę valią. Dar viena problema, kurią akcentuoja bendruomenės nariai, – informacijos apie partijų programas, planus ir ketinimus stoka. Tai gerokai sunkina užsienyje gyvenančių rinkėjų apsisprendimą, už kurią politinę jėgą atiduoti savo balsą. Todėl vykdydami minėtą projektą kreipsimės į pagrindinių partijų lyderius, vienmandatėse apygardose varžytis ketinančius kandidatus, kad šie pateiktų atsakymus į mūsų bendruomenei rūpimus klausimus. Jų bus penki, svarbiausias, kaip suprantate, požiūris į dvigubos pilietybės įteisinimą. Su atsakymų suvestine kiekviena bendruomenė galės susipažinti, išsinagrinėti ją ir apsispręsti, už ką balsuoti.

– Paskutinis klausimas daugiau žemiškas. Ar iš tiesų maisto produktų kainos Vokietijoje, Hamburge, kuriame jūs gyvenate, mažesnės negu Lietuvoje?

– Manau, Lietuvoje gyvenančioms šeimoms sudurti galą su galu tikrai nėra lengva. Čia maisto produktų kainos beveik tokios pat kaip Vokietijoje. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Vokietijoje maistas tikrai santykinai pigesnis. Kažin ar parduotuvių boikotai ką nors išspręs, tačiau bent jau pažadins, svarbiausia – politikus. Prisipažinsiu – pasigendu, kad Lietuvoje būtų mąstoma apie žmogų, apie jo gyvenimo kokybę.

Gal tuomet ir emigracijos reikalai būtų sparčiau tvarkomi, ir atmosfera praskaidrėtų. Šioje Seimo ir PLB komisijos sesijoje numatyta aptarti pasiūlymą netaikyti maisto produktams tokių didelių mokesčių. O kad būtų išlaikyta pusiausvyra, dar siūlyčiau tai, kas bus „nugnybta“ nuo maisto kainos, pridėti prie alkoholio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"