TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Konstitucijos sargams matuojami pančiai

2016 03 18 6:00
Politikams šįkart užkliuvo praėjusį antradienį paskelbtas KT išaiškinimas dėl motinystės išmokų lubų neteisėtumo. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo narių ryžtas suvaldyti „blogus finansinius“ sprendimus priimantį Konstitucinį Teismą (KT) stiprėja sulig kiekviena nauja byla. Ekspertų teigimu, politikų grasinimai – tušti, nes KT galias sergi pati Konstitucija.

Idėja neleisti KT aiškinti su ekonomika susijusius dalykus reanimuojama kaskart, kai Konstitucijos sargai praneša apie dar vieną porciją grąžintinų išmokų. Parlamentarai įsitikinę, kad realios padėties esą nesuvokiančio KT pastangomis ketvirtį amžiaus iždą sekinančios įvairios kompensacijos – kliūtis šalies ekonomikai sparčiau žengti pirmyn. Noras matyti KT su savotiškais tramdomaisiais marškiniais kaip reta vienija visų politinių atspalvių Seimo narius.

Ne išimtis – praėjusį antradienį paskelbtas KT išaiškinimas dėl motinystės išmokų lubų neteisėtumo. Neprisiimdami kaltės dėl tokios nuostatos įteisinimo, visi politikai sutarė, kad toks KT sprendimas „nėra ūkiškas“. Tuo metu teisės žinovai primena, jog šis teismas tam ir veikia, kad gintų Konstituciją nuo jai prieštaraujančių teisės aktus priimančių parlamentarų.

Galima atsidurti akligatvyje

Seimo vicepirmininko, Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario socialdemokrato Algirdo Syso nuomone, siūlymai riboti KT galias aiškinant su ekonomika susijusius dalykus turi racionalų pagrindą. „Jei laikysimės tik įstatymo raidės ir neatsižvelgsime į galimybes, nuvažiuosime labai toli. KT vadovaujasi Konstitucija ir konstitucinėmis dvasiomis, kurias sugaudyti labai sunku“, – LŽ sakė jis.

Anot politiko, Konstitucijos kūrėjai ją rašė 1992 metais, tikėdami idealia visuomene ir idealiais santykiais. Tačiau praėjus ketvirčiui amžiaus tvarkyti ekonomikos ir finansų reikalus laikantis tokių nuostatų – ne pats geriausias dalykas. A. Syso nuomone, norint suvaldyti KT, reikėtų keisti Konstituciją. Esą „kadangi į Rubikoną įbridome giliai“, kartu būtų galima spręsti ir kitus aktualius klausimus – pilietybės, Seimo narių skaičiaus ir kitus.

„Žinoma, Konstitucijos žinovai sako, kad jos judinti nereikia. Bet jei norime aiškumo, turime priimti tam tikrus sprendimus, nes kitaip galime įvaryti save į akligatvį“, – kalbėjo Seimo narys.

Nevalia dairytis atgal

Kęstutis Glaveckas: "KT kišimasis kai kuriais atvejais nėra racionalus, jis propaguoja kompensacijų politiką."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas liberalas Kęstutis Glaveckas tikino, kad ekonominius valdžios sprendimus inventorizuojantis KT negali matyti visos situacijos valstybėje. Anot jo, būta atvejų, kai šio teismo priimtas sprendimas tiek valdžią, tiek valstybės biudžetą įstumdavo į blogą padėtį.

„Logika paprasta – norint ką nors kompensuoti, reikia turėti pinigų. Kadangi jų spausdinimo mašinos neturime, turėsime kažkur nurėžti. Tačiau dar blogesnis dalykas tas, kad per 25 metų nebuvo laikotarpio, kai biudžete nebūdavo numatoma lėšų kompensacijoms – nuo rublinių indėlių iki visų dėl krizės sumažintų finansų“, – LŽ sakė K. Glaveckas.

Jo teigimu, niekur pasaulyje net ir po krizės nemokamos kompensacijos, nes taip galima greičiau išlipti iš duobės. Tuo metu Lietuvoje manoma, „kaip užpilti už nugaros likusią duobę“. Parlamentaras įsitikinęs, kad per visus tuos metus būtų buvę kur kas protingiau investuoti į infrastruktūrą, ekonomiką, darbo vietų kūrimą.

Politikas nuogąstavo, kad sprendimas dėl motinystės išmokų lubų panaikinimo taps negeru precedentu. „Žmonės kreipsis į teismą dėl kitų sumažintų išmokų ir pagal susiklosčiusią praktiką bus patvirtinta, kad praradimus būtina kompensuoti. Todėl prireiks ne tik 5 mln. eurų grąžinti motinoms, o 40 ar 50 mln. eurų už ligos ar nedarbo išmokų nepriemokas“, – sakė K. Galveckas.

Jo nuomone, valstybei toks grąžinimas kainuotų per brangiai. „Galvojimas tik apie praeitį labai apsunkina ateitį. Kur kas protingiau būtų, jei kartą nubrėžtume ribą ir dėl ateities padėtume augti ekonomikai. KT kišimasis kai kuriais atvejais nėra racionalus, jis propaguoja kompensacijų politiką“, – pažymėjo liberalas.

Taptų ekspertų komisija

Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras mano, jog labiausiai politikus erzina tai, kad po KT išaiškinimų neretai tenka imtis konkrečių veiksmų. „Tačiau KT juk nenurodo, kad kompensacijos turi būti išmokėtos jau rytoj ir kokio dydžio jos turi būti. KT pabrėžia, kad tai turi būti daroma pagal valstybės išgales. Todėl negalima sakyti, kad KT nemato realios valstybės situacijos. KT nutarimus reikia skaityti iki galo, o tiems, kurie rengia pataisas pagal juos, galvoti, kaip dokumentus tinkamai traktuoti ir įgyvendinti“, – LŽ sakė jis.

Anot S. Šedbaro, norint, kad KT negalėtų interpretuoti kai kurių konstitucinių normų, reikėtų keisti Konstituciją. Tačiau tuomet problemiška taptų pati KT esmė. „Jei KT galėtų aiškinti tik dalį normų, jis būtų kažkokia ekspertų komisija“, – kalbėjo Seimo narys. Jis priminė, kad mėginimai reformuoti KT Vengrijoje ir Lenkijoje sulaukė itin neigiamos Europos Sąjungos institucijų reakcijos, kai kuriuos sprendimus teko atšaukti.

Kartu S. Šedbaras sakė norintis palinkėti KT būti atsakingam, negalvoti, „kad Vyriausybė po stalu turi maišą pinigų ir niekam jo neduoda“. Esą ne be reikalo yra įtvirtinta speciali KT formavimo tvarka: 3 teisėjus siūlo Seimo pirmininkas, kad „ateitų žmonės, išmanantys įstatymų leidybą“, 3 – prezidentas, kad „suprastų ir vykdomosios valdžios darbą“, 3 – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, „kad žmonės būtų išmintingi“. „Šio principo, deja, iki galo nėra laikomasi“, – apgailestavo politikas.

KT nesikiša į ekonomiką

Mykolo Romerio universiteto profesoriaus konstitucinės teisės žinovo Vytauto Sinkevičiaus teigimu, Konstitucija nenumato, kad KT negalėtų tirti kokių nors įstatymų ar kitų teisės aktų atitikties Konstitucijai.

„Kodėl taip numatyta? Tik todėl, kad būtų galima apginti asmens teises ir laisves, kad valdžia nepiktnaudžiautų savo įgaliojimais ir paisytų Konstitucijos. Kiekvienas siūlymas neleisti KT ką nors tirti reikštų, kad dalis teisių ir laisvių, kurios susijusios su tam tikrais valstybės finansiniais ištekliais, liktų neapsaugotos. Tarkime, KT negalėtų tarti žodžio dėl pensijų, mokesčių, įvairių socialinių išmokų, valstybės biudžeto“, – LŽ sakė jis. Tokiu būdu atsirastų „labai didelis teisės aktų sluoksnis“, kuris nepatektų į konstitucinę kontrolę, vadinasi, žmogaus teisių ir laisvių konstitucinė apsauga būtų labai susilpninta.

Anot profesoriaus, jokiais įstatymų pakeitimais KT suvaržymų įteisinti negalima, nes jo įgaliojimai tirti visų įstatymų, taip pat ir ūkinių, finansinių, mokestinių, kyla iš pačios Konstitucijos. „Tauta suteikė tokią teisę KT. Joks Seimas, jo narys negali prieštarauti tautos valiai ir siūlyti pataisas, kurios suvaržytų KT galias“, – pabrėžė V. Sinkevičius.

Jis nesutiko, kad kaltinimai, esą KT nesuvokia realios valstybės situacijos, turi pagrindo. „Politikai arba įstatymų leidėjai pirmiausia turėtų pasižiūrėti į save. Pradėdami eiti pareigas jie prisiekia paklusti Konstitucijai, gerbti ją, nepažeidinėti. Tad jei jie priima teisės aktus, kurie pažeidžia Konstituciją, KT turi ją apginti. Šiuo atveju KT neturi svarstyti, kas yra ekonomiškai tikslinga ar naudinga. KT nesikiša į ekonomikos procesus, tik apgina Konstitucijoje įtvirtintas teises. Užuot baksnoję į KT, politikai tegu geriau gilinasi į Konstituciją, KT nutarimus, tada nereikės verkti, kad šis teismas kažką daro ne taip“, – pabrėžė V. Sinkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"