TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Konstituciniame Teisme - Venckienės apkaltos byla

2014 05 21 12:51
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė nestabdyti apkaltos bylos teisėsaugos ieškomai Seimo narei Neringai Venckienei nagrinėjimo ir nesutiko nušalinti jos advokato. Stabdyti bylos nagrinėjimą KT paprašė valstybės Seimo narei paskirtas advokatas Eimantas Šriupša.

Jo teigimu, apkaltos procese turėtų būti taikomos labiau baudžiamojo, o ne civilinio proceso taisyklės. Tai reiškia, kad be teisiamojo procesas negali vykti, todėl šios bylos negalima nagrinėti nedalyvaujant N.Venckienei.

Laikinasis KT pirmininkas Dainius Žalimas tvirtino, kad nėra pagrindo atidėti apkaltos bylos nagrinėjimo dėl Seimo narės neatvykimo, nes ji visais KT įmanomais būdais buvo informuota apie trečiadienį rengiamą viešą teismo posėdį.

„Suinteresuoto asmens nuožiūra yra atvykti ar ne“, - sakė D.Žalimas.

KT atmetus advokato prašymą šis bandė nuo bylos nusišalinti, tačiau ir šis E.Šriupšos prašymas atmestas.

Advokatas teigė negalįs tinkamai atstovauti ginamajai, nes nežino jos pozicijos: „Aš nesugebėsiu tinkamai atstovauti savo klientui, nežinodamas jo valios“.

Jis pabrėžė, kad tokiu atveju būsiąs tik formalus jos gynėjas, nes nežino, dėl kokių priežasčių parlamentarė nelanko Seimo posėdžių, ar ji tai daro tyčia, ar siekia išvengti kokių nors padarinių. Pasak E.Šriupšos, KT turi nustatyti, ar Seimo narė šiurkščiai pažeidė Konstituciją, o be pačios politikės paaiškinimų tai sunku padaryti.

„Manau, kad pats teismas negalėtų išnagrinėti bylos, nežinodamas, kodėl Seimo narė nelankė Seimo posėdžių“, - kalbėjo advokatas.

Jis sakė visais įmanomais būdais bandęs susisiekti su N.Venckiene, siuntė laiškus į jos namus, Seimą, kalbėjo su jos advokate ištuokos byloje, kontaktavo su buvusiu sutuoktiniu, bet susisiekti su pačia politike nepavyko.

Apkaltos procedūrą pradėjęs Seimas Konstitucinio Teismo prašo pateikti išvadą, ar N.Venckienės nedalyvavimas parlamento ir jo struktūrų posėdžiuose prieštarauja Konstitucijai. Iš Lietuvos išvykusi Seimo narė parlamente nesirodo nuo praėjusių metų balandžio, kai Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.

Prokurorai nori pateikti kaltinimus N.Venckienei dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo ir piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis. Dėl teisinės pagalbos Lietuvos teisėsauga kreipėsi į Jungtines Valstijas, kur, spėjama, šiuo metu gyvena parlamentarė.

Vienas iš apkaltos iniciatorių liberalas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnė dangstosi Seimo nario mandatu bandydama išvengti baudžiamosios atsakomybės, ji privačius interesus iškelia aukščiau valstybės interesų ir tokiu būdu sulaužo Seimo nario priesaiką.

Jis atmetė parlamentarės advokato argumentą, kad ji iš Lietuvos išvyko sulaukusi grasinimų ir bijodama dėl savo sveikatos bei gyvybės. E.Gentvilo teigimu, nėra tikrų duomenų apie tokį pavojų, o jeigu jis būtų, valstybė galėtų skirti N.Venckienei apsaugą.

Parlamentaras priminė 1991 metų sausį, kai kilus realiai sovietų agresijos grėsmei, jis su kolegomis dirbo Aukščiausiojoje Taryboje ir priėmė valstybei būtinus sprendimus.

„N.Venckienė pademonstravo, kad jos privatus interesas yra aukščiau valstybės interesų“, - kalbėjo E.Gentvilas.

Jis sutiko, kad kolegė lyg ir dalyvauja įstatymų leidyboje, teikdama įstatymų pataisų projektus. Nuo pernai balandžio, kai ji dingo, jos parašas yra ant 42 projektų, tačiau, pasak E.Gentvilo, tai tėra darbo imitacija. Jis pabrėžė, kad Seimo narė neatlieka kitų savo pareigų, tarp jų - dalyvauti Seimo, komitetų, komisijų, frakcijų posėdžiuose.

„Neringos Venckienės elgesys yra pasityčiojimas iš teismų, iš įstatymų, iš savo priesaikos (...) ir iš Konstitucijos“, - teigė E.Gentvilas.

Buvęs laikinosios Seimo komisijos, nagrinėjusios apkaltos iniciatyvą, pirmininkas socialdemokratas Vytautas Saulis tvirtino, kad N.Venckienės elgesys gadina parlamento reputaciją.

„Mus, Seimą, laiko nerimta institucija, jeigu mes per pusantrų metų negalima išspręsti tokio klausimo“, - sakė jis.

Parlamentarės advokatas savo ruožtu sakė, kad byla remiasi prielaidomis, jog Seimo narė sąmoningai neatvyksta į plenarinius ir komiteto posėdžius.

„Šioje byloje trūksta duomenų, dėl kokų priežasčių Seimo narė nelankė Seimo ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžių, apsiribojama manymu, lyg Seimo narė veikė tik savo interesais“, - kalbėjo E.Šriupša.

Jis akcentavo, kad N.Venckienei nemokamas darbo užmokestis, o ji iš dalies dalyvauja įstatymų leidybos procese - teikia teisės aktų projektus.

„Darau prielaidą, kad šiuo atveju jeigu laikytume, kad Seimo narė iš dalies atlieka pareigas, nors nelanko posėdžių, šia veikla Seimo narė nediskredituoja valstybės“, - sakė gynėjas ir teigė, kad negalima tvirtinti, jog ji šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Pasak E.Šriupšos, N.Venckienės elgesys nesutrikdė Seimo darbo, „nesukėlė itin neigiamo atgarsio valstybės gyvenime“.

KT liudiję Seimo „Drąsos kelio“ partijos frakcijos nariai Povilas Gylys ir Jonas Varkala negalėjo paaiškinti, kokiu būdu jie parengė bendras įstatymo pataisas su dingusia N.Venckiene.

„Nueini į pašto dėžutę ir išsitrauki“, - sakė J.Varkala, paklaustas, kaip jis gaudavo tuos projektus.

Dėl autorystės jam esą abejonių nekilo, ją liudijo N.Venckienės parašas ir projekto turinys.

Frakcijos nariai teigė suprantą, kodėl kolegė išvyko iš Lietuvos. P.Gylio ir J.Varkalos teigimu, N.Venckienė nuogąstavo dėl savo ir savo sūnaus gyvybės, nepasitikėjo valstybe, todėl paliko Lietuvą.

KT savo sprendimą apkaltos byloje ketina paskelbti birželio pradžioje.

Pagal Seimo statutą, apkalta parlamentarui pradedama, kai jis šiurkščiai pažeidžia Konstituciją, sulaužo priesaiką arba yra įtariamas padaręs nusikaltimą. Seimui nusprendus, kad toks pagrindas yra, apkaltos procesas tęsiamas Konstituciniame Teisme. Gavus jo išvadą, sprendimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo gali būti priimtas ne mažiau kaip 85 Seimo narių balsais slaptu balsavimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"