TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Konstitucinio Teismo laukia nedideli pokyčiai

2015 09 02 6:00
Dainius Žalimas: "Siekiame racionaliau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus, sėkmingiau koordinuoti darbą." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Konstitucinis Teismas (KT) pakeitė savo veiklos reglamentą – pokyčių patirs ir šios institucijos struktūra, ir kreipimosi į Konstitucijos sergėtojus tvarka. Tai vyks netylant politikų diskusijoms apie KT galias ir jo veiklos ribas.

Nuo vakar įsigaliojusiame naujame KT reglamente įtvirtinta patogesnė kreipimosi į šį teismą tvarka. Prašymus, paklausimus bei jų priedus nuo šiol galima pateikti ne tik paprastu paštu, bet ir elektronine forma. Numatyta pertvarkyti ir KT aparato struktūrą, jos pakeitimai įsigalios nuo kitų metų vasario.

Šiemet Seimas per pavasario sesiją priėmė keletą Konstitucinio Teismo įstatymo pataisų – pakoreguoti reikalavimai KT teisėjams, patikslinti jų įgaliojimai, kreipimųsi į KT nagrinėjimo terminai, taip pat sąlygos, kurioms esant Konstitucijos sergėtojai įgyja teisę sustabdyti prezidento, Seimo ir Vyriausybės priimtų teisės aktų galiojimą. Priėmus pataisas, atsirado galimybė KT kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Įstatymo pataisų nuostatas reikėjo perkelti į KT reglamentą.

Kartu buvo nuspręsta pertvarkyti ir KT aparato struktūrą, kurioje didesnių pokyčių nebuvo nuo institucijos darbo pradžios prieš 22 metus.

Teismas optimizuosis

Teigiama, kad įgyvendinus pertvarką bus galima geriau ir kokybiškiau organizuoti KT darbą. Taip pat mažės vadovaujamų pareigybių, bus optimaliai paskirstytas padalinių darbas ir funkcijos.

„Teisme, kaip ir bet kurioje kitoje valstybės institucijoje, darbą svarbu organizuoti remiantis šiuolaikinės ir modernios vadybos principais. Siekiame racionaliau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus, sėkmingiau koordinuoti darbą, sudaryti galimybes darbuotojams geriau atlikti pavestas užduotis“, – teigė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

Šiuo metu KT aparate yra 58 etatai. Pertvarkius struktūrinius padalinius nuo 9 iki 6 mažės vadovaujamų pareigybių. „Kalbėti apie etatų mažinimą ar ekonominį efektą dar per anksti, nes pritarta tik principiniams sprendimams dėl aparato struktūros keitimo“, – LŽ aiškino KT pirmininko patarėja viešiesiems ryšiams Aurelija Vernickaitė.

Nenori kontrolės

Pastaruoju metu Seime pasigirsta daugiau siūlymų keisti Konstitucinio Teismo įstatymą, apribojant dabartines KT galias. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas birželį pasiūlė Vyriausybei parengti pataisas, kuriomis būtų draudžiama KT priimti sprendimus finansiniais ir ekonominiais valstybės klausimais. Praėjusį mėnesį parlamentaras Linas Balsys ragino siekti, kad KT galėtų spręsti tik dėl jau priimtų, bet ne dėl rengiamų teisės aktų konstitucingumo. Kiek anksčiau iš kitų parlamentarų lūpų yra skambėję dar radikalesnių pareiškimų, pavyzdžiui, apskritai panaikinti KT.

KT pirmininkas D. Žalimas praėjusį savaitgalį vienoje televizijos laidoje teigė, kad tokios politikų iniciatyvos jam primena senų sovietų okupacijos laikų ilgėjimąsi, kai politinė okupacinė valdžia buvo niekieno nekontroliuojama, nes teisminės kontrolės tada neįmanoma buvo įsivaizduoti. „Tokie projektai, matyt, natūraliai atsiranda, nes tai yra tam tikras politinės kampanijos įrankis“, – tvirtino KT pirmininkas.

Buvusio KT teisėjo Vytauto Sinkevičiaus teigimu, už siūlymų pertvarkyti KT veiklą slypi kai kurių politikų noras matyti tik „mėlyną dangų“. Be to, tai gali būti ir siekis atkreipti į save dėmesį artėjant rinkimams. „Ne visiems politikams patinka, kad kartais KT pripažįsta Seimo priimtus įstatymus prieštaraujančiais Konstitucijai. Todėl ir norima, kad politikai turėtų laisvesnes rankas priimti sprendimus“, – sakė V. Sinkevičius. Anot jo, kylančios diskusijos tik didina visuomenės nepasitikėjimą KT, teise bei valstybe.

V. Sinkevičiaus nuomone, kaip tik reikėtų kalbėti apie KT galių stiprinimą, kad į jį galėtų kreiptis ir paprasti mūsų šalies gyventojai, kad KT galėtų tirti platesnio spektro teisės aktus, nes šio teismo paskirtis – pristabdyti politinę valdžią, kad ši nepiktnaudžiautų savo galiomis.

Kvepia politikavimu

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Vytauto Antano Matulevičiaus teigimu, kad ir kokių būtų siūlymų dėl KT galių keitimo, parlamente reikėtų išlaikyti šaltą protą ir nepasiduoti populizmo bangai. „Yra diskutuotinų dalykų, pavyzdžiui, balsavimo KT viešumas. Bet radikalesni siūlymai vargu ar yra priimtini. Esu įsitikinęs, kad valstybėje turi išlikti valdžių bei galių balansas“, – sakė jis.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nario Povilo Urbšio nuomone, kilusios diskusijos dėl KT yra pasekmė to, kad pastaruoju metu KT pernelyg pasidavė politikų įtakai, tiek kalbėdamas apie referendumą dėl pilietybės, tiek dėl generalinio prokuroro skyrimo. „KT nuomonė atitiko politinę konjunktūrą, todėl tai nepatiko politiniams oponentams. Bet kada, kai pažeidžiama valdžių pusiausvyra, atsiranda galimybė manipuliuoti KT“, – teigė jis. Politiko įsitikinimu, riboti KT galių nereikėtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"