TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Konstitucinis Teismas – vėl politinių kovų centre

2016 03 21 6:00
Politikai ne pirmą kartą „saliamoniškai“ Konstituciniam Teismui perleidžia klausimus, kuriuos turėtų spręsti patys Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Po ilgos pertraukos Konstitucinis Teismas (KT) ir vėl turės padaryti tai, dėl ko nesusitarė patys politikai. Prezidentės Dalios Grybauskaitės pavedimas KT aiškintis dėl abejonių sukėlusio Vyriausybės nutarimo primena ne vieną ankstesnį politikų bandymą teisiniu keliu spręsti politinius klausimus.

Noras į politiką įtraukti KT – nei naujas, nei netikėtas. Pritrūkę argumentų ar tiesiog atidėliodami nepopuliarius sprendimus, ieškodami išeičių ar norį įkąsti oponentams politikai ir anksčiau pasitelkdavo KT. Konstitucijos sargų pagalbos prireikė sprendžiant dėl LEO LT, Seimo komitetui aiškinantis Valstybės saugumo departmento (VSD) veiklą, sunkmečio metu mažinant biudžeto išlaidas, galiausiai – atimant kokį ordiną ar sprendžiant, reikia šauktinių ar ne. O prašymus ką nors išaiškinti arba išaiškinti KT išaiškinimą sunku ir suskaičiuoti.

Prašo išaiškinti tai, kas aišku

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius sutinka, kad įstatymų leidėjai vengdami teisinės politinės ar moralinės atsakomybės dažnai pagalbos ieško kreipdamiesi į KT.

Politikai puikiai žino, kad negali priiminėti teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai, tačiau lyg niekur nieko ūmai kreipiasi į KT. „Įstatymų leidėjas neturėtų nusišalinti nuo atsakomybės. Jei kas priėmė teisės aktą, tai už jį ir atsako. Bet kartais elgiamasi priešingai – pabandykime pažiūrėti, ką pasakys KT, o paskui žiūrėsime, ką darysime“, – kalbėjo jis.

Kartais KT nutarimo ar sprendimo neužtenka. Politikai dažnai paprašo išaiškinimo, o po to – išaiškinti išaiškinimą. Taigi, procesai dažnai užsitęsia. V. Sinkevičius pasakojo, kad KT išaiškinimas reikalingas tam, kad subjektai, kuriems skirtas nutarimas, geriau suprastų jo turinį. Pagal KT įstatymą, teismas aiškina savo nutarimus.

„Išaiškinimai – ir pirmas, ir antras – teikiami ne todėl, kad KT nutarimas neaiškus, – primena V. Sinkevičius. – Nutarimas dažnai būna visiškai aiškus. Dažnai kreipiasi todėl, kad įstatymų leidėjas ar Vyriausybė nenori priimti atitinkamo reguliavimo arba nori tokio reguliavimo, kuris abejotinas konstituciniu požiūriu. Taigi dar kartą kreipiasi į teismą tikėdamiesi, kad gal KT parašys kokį sakinį, už kurio galima bus užsikabinti ir nustatyti tokį reguliavimą, kuris ne visai dera su pirmine KT išvada. Yra tokių dalykų, bet tai reiškia neatsakingą politinį ir teisinį veikimą ir daugiau nieko“.

Galima nueiti labai toli

Todėl ir dabar, kuomet prezidentė kreipėsi į KT dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 343 teisėtumo, galima laukti įvairių baigčių. Nutarimas – dėl kurortinių zonų, tačiau nė neslepiama, kad taip padaryta dėl to, kad nutarimą derinęs Kęstutis Trečiokas neatsistatydino.

V. Sinkevičius sako, kad taip, šalies vadovė KT klausia, ar Vyriausybė, priimdama nutarimą, nepažeidė įstatymų – abejonės grindžiamos teisiniais, o ne politiniais argumentais: „Prezidentė pasirinko teisinį kelią. Politikai šio klausimo neišsprendė – Vyriausybė pasakė, kad nemato pažeidimų ir nieko nedarys. Ir KT gali išblaškyti abejones: arba pripažinti, kad tvarka nutarimo priėmimo pažeista, arba konstatuoti, kad ne“.

Žinoma, KT gali imtis aiškintis ne tik procedūras, bet ir nutarimo turinį – pavyzdžiui, ar Vyriausybė vykdo pareigą saugoti gamtą ir pan. Galiausiai, KT niekas nedraudžia pažiūrėti į šį reikalą ir iš etinės ar moralinės perspektyvos. V. Sinkevičiaus žodžiais, jei KT nagrinėdamas bylą pasakytų, kad, tarkime, procedūrų pažeidimą lėmė įtakingų asmenų prašymai, visuomenei gali apskritai kilti klausimas, ar galima pasitikėti ir kitais Vyriausybės nutarimais.

Smukdo Konstitucijos prestižą

Politikos apžvalgininkas Tomas Čyvas laikosi nuomonės, kad politikai kviesdamiesi į pagalbą KT, tiesiog nori permesti atsakomybę. „Normaliomis politinio veikimo sąlygomis šalies vadovas turėtų kreiptis ne į KT ir skųsti nutarimą, o Seimui teikti dekretą dėl ministro K. Trečioko atleidimo. Pavyzdžiui, Algirdas Brazauskas kažkada teikė dekretą dėl premjero Adolfo Šleževičiaus“, – lygina jis.

Jis priminė dabartinio KT pirmininko Dainiaus Žalimo žodžius, kad politikai, panorę perkelti politinių žaidimų lauką į KT, tegul paskui nesiskundžia dėl to, kad esą KT politikuoja. „Pavyzdžiui dėl šauktinių KT pasakė, kad pats įstatymų leidėjas nutaria, kokiu būdu ginama tėvynė. Paaiškėjo, kad niekas nieko neuždraudė, galima buvo bet kada pakeisti krašto apsaugos ministro įsakymą dėl šauktinių. Bet ne, buvo eita į KT, verkta, kad nėra iš ko komplektuoti rezervo ir pan.“, – priminė jis.

T. Čyvo nuomone, seniai žinoma, kad politikai ne pirmą kartą „saliamoniškai“ perleidžia KT klausimus, kuriuos turėtų spręsti patys. „O rezultatas – smukdomas Konstitucijos prestižas“, – įsitikinęs jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"