TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Konstitucinis Teismas vos velka bylų bagažą

2011 06 15 0:00
Vos pradėjęs eiti KT pirmininko pareigas R.K.Urbaitis perėmė 175 bylų "bagažą".
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Konstituciniame Teisme (KT) nagrinėjimo laukiančių kreipimųsi eilė nutįso iki rekordinio ilgio. Tikėtis, kad Konstitucijos sergėtojai ims plušėti sparčiau, nėra jokio pagrindo. Vienintelė išeitis - imtis ryžtingų permainų.

Balandžio 12-ąją Seimo palaiminimu naujuoju KT pirmininku trejų metų kadencijai paskirtas Romualdas Kęstutis Urbaitis perėmė 175 bylų "bagažą". Šiuo metu nagrinėjimo laukia 178 kreipimaisi - daugiausia per visą KT gyvavimo istoriją.

Pastaraisiais metais sparčiai augantis prašymų skaičius neleidžia tikėtis, kad ateityje KT dirbs sparčiau. Jei įsisenėjusioje sistemoje nepapūs permainų vėjai, baiminamasi, kad naujojo KT pirmininko kadencijos pabaigoje nagrinėjimo laukiančių prašymų padaugės keliskart, o eilės gale atsidūręs kreipimasis į 9 Konstitucijos sergėtojų rankas pateks tik po penkerių metų. Pernai vienos bylos nagrinėjimo trukmė siekė 21,5 mėnesio, šiemet prognozuojamas terminas taip pat neguodžia - 19 mėnesių.

Teisės ekspertai pripažįsta, kad permainos būtinos, ir siūlo keisti tiek pačią KT vidaus struktūrą, tiek jo veiklą reglamentuojantį įstatymą.

Sieja su sunkmečiu

KT atstovės spaudai Ramunės Sakalauskaitės teigimu, per praėjusius metus KT gauti net 159 nauji prašymai, 2009 metais jų buvo sulaukta 67, 2008-aisiais - vos 45. "Naujų prašymų gausą galima sieti su ekonomikos krize ir politiniais sprendimais, priimtais stengiantis ją įveikti. Vien Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo skirtingų nuostatų konstitucingumu abejojama net 58 bylose", - tvirtino ji.

Pasak R.Sakalauskaitės, vienas išryškėjusių sistemos negalavimo simptomų - didelės kompetencijos teisininkų trūkumas KT Teisės departamente. Esą šiuo metu čia dirbantys septyni teisėjų padėjėjai ir trys specialistai negali užtikrinti KT visapusiško darbo. "Padidinus specialistų skaičių, jiems būtų galima patikėti rengti bylas, o teisėjai teiktų idėjas ir kurtų naują konstitucinę doktriną. Pavyzdžiui, Lenkijos Konstitucinio Tribunolo teisėjai turi po du padėjėjus", - tikino KT atstovė.

KT puikiai dirba?

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir buvęs KT teisėjas Stasys Šedbaras įsitikinęs, kad šiuo metu beveik porą metų šiame teisme trunkantis prašymo nagrinėjimas neturėtų būti vertinamas kaip esminė problema. "KT pastaruoju metu skelbia nutarimą po nutarimo, o tai reiškia, kad puikiai dirba ir teisėjams talkinanti komanda", - LŽ sakė jis.

Vis dėlto S.Šedbaras pripažino, kad išaugęs kreipimųsi skaičius sukelia papildomų rūpesčių. "Viena vertus, išaugęs prašymų skaičius išryškina KT išaiškinimų reikalingumą ir rodo, kad nežinoma, kaip tai padaryti kitais būdais. Tačiau žvelgiant iš Seimo pozicijos - nebūtina bėgti į KT visais klausimais", - svarstė parlamentaras.

Mato tris rezervus

Nuo KT įkūrimo dvi kadencijas jam vadovavęs prof. Juozas Žilys, šiuo metu dirbantis Mykolo Romerio universitete, LŽ aiškino, kad per metus 9 teisėjų kolegija, dirbdama visu pajėgumu, gali "išspausti" vos 22 nutarimus. Tad išaugęs prašymų skaičius kelia didelį susirūpinimą. "KT veiklos pradžioje tiek daug bylų nebuvo. Nuo pareiškimo pateikimo nagrinėjimo procesas trukdavo daugiausia metus. Dabar būtina galvoti apie proceso permainas", - pažymėjo jis.

Anot J.Žilio, kitose Europos valstybėse naudojama rašytinė bylos nagrinėjimo forma, vadinamasis rašytinis procesas. Jis galėtų pritapti ir Lietuvoje. "Kitas būdas - bylų nagrinėjimą patikėti trims teisėjų kolegijoms. Jei jų nutarimai netenkintų kurios nors iš šalių, juos būtų galima apskųsti didžiajai devynių teisėjų kolegijai. Abu atvejai leistų sutaupyti laiko, tačiau tektų keisti Konstitucinio Teismo įstatymą", - teigė buvęs KT pirmininkas.

Trečiasis rezervas, jo nuomone, galintis pagreitinti bylų nagrinėjimą, - KT darbo organizavimo pertvarka. Apie ją esą diskutuojama nuo pat šio teismo įkūrimo. "Būtų galima bylą rengiančius teisėjus atleisti nuo organizacinių posėdžių. Taip pat ieškoti galimybių sujungti keletą bylų. Iš patirties žinau, kad 80-100 lapų apimantis ir teisėjams tenkantis teksto redagavimas taip pat labai alina. Šį krūvį būtų galima mažinti racionaliau formuojant KT nutarimus", - įsitikinęs J.Žilys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"