TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kontrabandininkai vis dažniau naudoja bepiločius orlaivius

2016 03 02 10:25
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos nuotrauka

Lietuvos pasieniečiai pastaruoju metu fiksuoja vis daugiau atvejų, kai kontrabandai gabenti ar pasienio sargybai stebėti pasitelkiami nusikalstamų grupuočių valdomi bepiločiai orlaiviai.

Tai nauja grėsmė valstybės sienų saugumui, kurią suvaldyti pasieniečiai pajėgs tik patys pasitelkę naujas technologijas, teigiama Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos pranešime.

Pasieniečiai sunerimę: pastaruoju metu jie susiduria su vis išradingesniais kontrabandininkais.

Kaip naują grėsmę, keliančią itin didelį susirūpinimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai įvardija nusikalstamų grupuočių valdomus bepiločius orlaivius, kuriais ne tik šniukštinėjama Lietuvos valstybės teritorija ir iš pasalų stebimi pasienį saugantys pareigūnai, bet ir iš kaimyninių šalių gabenamos kontrabandinės prekės.

Nelegalias cigaretes gabena bepiločiais orlaiviais

Siekiant daugiau sužinoti apie valstybės sienos apsaugos galimybes panaudojant bepiločius orlaivius, VSAT Pasieniečių mokykloje surengtas seminaras, kurio metu pranešėjų nuotolinės mokymo sistemos pagalba klausėsi pasienio padalinių atsakingi pareigūnai.

Mokymus organizavo Pasieniečių mokykla kartu su Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA), Civilinės aviacijos administracijos ir Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos atstovais.

„Pavyzdžiui, Pagėgių rinktinė užfiksavo atvejus, kai bepiločiu orlaiviu iš Kaliningrado srities buvo atgabenamos dėžės cigarečių. Bepilotis orlaivis atskraidindavo krovinį, jį numesdavo ir grįždavo. Tokių ir panašių atvejų vis daugėja įvairių VSAT rinktinių teritorijose, todėl tai iš tiesų kelia rimtą susirūpinimą“, – komentavo VSAT Pasieniečių mokyklos Profesinių dalykų skyriaus viršininkas Giedrius Bakša.

Pradėję ieškoti priešnuodžių naujiems sienos pažeidimams pasieniečiai priėjo prie išvados, kad su tobulėjančiais nusikaltėliais galima kovoti tik pasitelkus naujas technologijas, o viena efektyviausių priemonių yra tų pačių bepiločių orlaivių panaudojimas valstybės sienos apsaugai.

Lietuvos pasieniečių bepiločiai orlaiviai šiuo tikslu dar nėra naudojami, tuo tarpu mūsų kaimynams estams tai jau nėra naujiena – pasieniečių bepiločiai orlaiviai ten jau kuris laikas šukuoja pasienio ruožus. Estijoje jau arti dešimtmečio veikia bent kelios įmonės, gaminančios bepiločius orlaivius pagal valstybės ir kariuomenės užsakymus. Tokiu būdu ši sritis gana intensyviai plėtojama, o bepiločių orlaivių gamintojai jau sėkmingai konkuruoja net ir užsienio rinkose.

„Mūsų iniciatyva įvykęs seminaras, kurio tikslas buvo išsiaiškinti bepiločių orlaivių panaudojimo galimybes saugant valstybės sieną, atvėrė mums akis: galimybės yra iš tiesų didžiulės ir akivaizdu, kad bepiločiai orlaiviai yra mūsų ateitis“, – neabejojo Pasieniečių mokyklos Profesinių dalykų skyriaus viršininkas G.Bakša.

Estai – kur kas labiau pažengę

Seminaro pranešėjas Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius ir aukštųjų technologijų startuolio „Žvelk aukščiau“, Lietuvoje gaminančio nuotoliniu būdu valdomus orlaivius, vienas įkūrėjų dr. Domantas Bručas sako, kad Lietuvos kariuomenė jau žengė pirmuosius žingsnius panaudodama bepiločius orlaivius – pavyzdžiui, Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionas jau porą metų naudoja jų bepiločius orlaivius kaip taikinius. Tačiau kaip sako dr. D.Bručas, apskritai Lietuva šioje srityje gerokai atsilieka nuo Estijos, tiek nuo Latvijos, nekalbant jau apie Vakarų šalis.

„Mes ne tik nenaudojame, bet ir gerai nežinome, kas tai yra, – taip dabartinę situaciją apibūdina LGSPA priklausančios įmonės „Žvelk aukščiau“ vienas įkūrėjų D.Bručas. – O galimybių yra iš tiesų daug. Kalbant apie pasieniečius – tai pats paprasčiausias bepiločių orlaivių panaudojimo būdas yra įvairaus pobūdžio stebėjimas ir dieną, ir naktį. Tarkime, krūmuose netoli sienos yra automobilis – gal reikia pasižiūrėti. Paleidžiamas orlaivis, kuris yra visiškai automatizuotas, o žmogaus įsikišimas yra minimalus. Tad tam ne tik reikia mažiau žmogiškųjų išteklių, bet ir pati tokio stebėjimo kaina, palyginti, tarkime, su sraigtasparnių naudojimu, yra kur kas mažesnė. Dėl nedidelių eksploatacijos išlaidų tokie orlaiviai gali nuolatos kaboti ore ir šukuoti pasienį su minimaliu žmogaus įsikišimu, o ne būti keliami tik retsykiais, kaip dabar yra kalbant apie sraigtasparnius.“

D.Bručo teigimu, bepiločių orlaivių kainos labai svyruoja ir didesnę dalį sudaro ne paties orlaivio, o įrangos (aukštos raiškos kameros, termovizoriaus) kaina. Lietuvoje pagaminto standartinio bepiločio orlaivio, aprūpinto reikalinga įranga, kaina gali siekti apie 20 tūkst. eurų. Tad kaina, kaip sako D.Bručas, yra prieinama net ir neturtingai Lietuvos valstybei.

Teisinio reguliavimo spragos

Beje, vadinamieji termovizoriai – infraraudonųjų spindulių kameros, skirtos būtent bepiločiams orlaiviams, jau pradedamos gaminti ir Lietuvoje. „Maždaug po mėnesio ruošiamės pristatyti prototipą – tai bus lengvas, ant bepiločio orlaivio montuojamas, patogiai valdomas termovizorius, ir tai bus pirmas toks prietaisas, nuo A iki Z sukurtas ir pagamintas Lietuvoje“, – sako LGSPA narės įmonės „Vilrida“ pardavimų vadybininkas Kiril Kovbasiuk.

Ši įmonė gamina ir kitas technologijas bei optinius prietaisus, kurie gali būti sėkmingai naudojami karinių, paieškos, gelbėjimo ir kt. specialiųjų operacijų metu. Kai kuriais jų jau domisi ir Lietuvos kariuomenė bei Lietuvos policijos specialiųjų operacijų rinktinė „Aras“. Viena tokių technologijų – zondavimas lazeriu, leidžianti aptikti optinius prietaisus iki 3 km atstumu, net jei stebimas objektas yra pastate už tonuotų langų.

Kaip teigia advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas dr. Feliksas Miliutis, bepiločiai orlaiviai šalies specialiosioms tarnyboms iš tiesų gali suteikti platesnes galimybes kontroliuojant valstybinę sieną, ieškant dingusių asmenų ar specialiųjų operacijų metu. Vis dėlto šiuo metu didžiausias trukdis tikslingam bepiločių orlaivių panaudojimui ar neteisėtos jų veiklos užkardymui yra aiškaus teisinio reguliavimo trūkumas. Teisininko teigimu, tai nėra tik Lietuvos problema – iki šiol nėra ir jokio unifikuoto bepiločių orlaivių reglamentavimo ir ES lygiu. „Pagrindinės problemos, kurios turėtų būti sprendžiamos teisiniu reguliavimu – atsakomybės už bepiločiu orlaiviu padarytą žalą ar teisės aktų pažeidimą pritaikymas ir asmens privataus gyvenimo bei duomenų apsauga“, – sakė F.Miliutis.

Dr.D.Bručas taip pat sutiko, kad be visų kitų problemų, pagal dabartinį teisinį reguliavimą bepiločiai orlaiviai gali skraidyti tik kone jį valdančio piloto matomumo zonoje – kaip jis pajuokavo, „pilotui virš galvos“. To esą visiškai pakanka pramogoms ar meninėms nuotraukoms daryti, bet toli gražu ne rimtesniems darbams.

Todėl siekiant pažangos ir kad galėtume prisivyti bent jau artimiausius kaimynus, būtina ieškoti būdų, kaip užkamšyti šias spragas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"