TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kontrabandos voratinklis - neišardomas

2010 07 08 0:00
Teisėsaugininkų teigimu, kontrabandos voratinklis apraizgė beveik visą mūsų krašto pasienį.
LŽ archyvo nuotraukos

Cigarečių kontrabanda Lietuvoje pastaraisiais metais tapo pelningesniu verslu nei prekyba narkotikais. Politinės partijos kaunasi dėl įtakos pasienio rajonuose, virtusiuose kontrabandininkų atramos punktais. Akivaizdu, kad noro išpainioti dešimtmečius kurtą voratinklį, pinigais sujungusį šešėlinio pasaulio bosus ir partijų tarpininkus, mūsų valstybėje nėra.

Ne pirmus metus Lietuvoje sklandančios kalbos, nuskambančios net iš aukštų tribūnų, apie situacijos keisti nesiryžtančių partijų finansavimą iš kontrabandos verslų, teisėsaugininkų, regis, nepasiekia. Jeigu tyrėjai ir turi informacijos, viešai kalbėti apie gautus duomenis niekas pastaruoju metu nesiryžta - pareigūnai puikiai išmoko pamokas, kas laukia prabilusiųjų apie politinę korupciją.

"Šiuo metu vyksta akivaizdi kovos su kontrabanda imitacija, nes esama padėtis visiems patogi. Juk valstybės lėšos investiciniams projektams, iš kurių, neoficialiais duomenimis, apie 10 proc. nubyrėdavo į partijų kasas, buvo drastiškai apkarpytos, verslas partijų oficialiai beveik neremia. O partijų finansinėse ataskaitose ir toliau fiksuojama daug klaustukų kelianti parama. Galima manyti, kad jos šaltinis - šešėlinės, taigi ir kontrabandos, lėšos", - LŽ tvirtino aukštas pareigas einantis teisėsaugininkas, kaip ir dauguma, linkęs likti anonimu.

Srautai didėja

Lietuvos muitinės departamento (MD) duomenimis, per penkis šių metų mėnesius sulaikyta 4,3 karto daugiau neteisėtai gabenamų prekių nei per tą patį 2009 metų laikotarpį, o bendra šiemet sulaikytų prekių vertė siekia beveik 40 mln. litų.

Per sieną nelegaliai gabenti bandoma degalus, vaistus, įvairius daiktus, pagamintus pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises ir kt. Tačiau didžiausią sulaikytos kontrabandos dalį sudaro nelegaliai į Lietuvą įvežtos cigaretės.

Nuo metų pradžios iki gegužės pabaigos muitininkai sulaikė daugiau kaip 5 mln. nelegaliai gabenamų cigarečių pakelių (daugiau kaip 100 mln. vienetų), kurių vertė - maždaug 36,6 mln. litų. Tai sudaro net 84 proc. per visus 2009 metus sulaikytų nelegaliai gabentų prekių vertės.

MD teigimu, palyginti su 2009-ųjų pirmų penkių mėnesių statistika, sulaikytos rūkalų kontrabandos šįmet padaugėjo beveik 7 kartus. Reikia atsiminti ir tai, kad jau 2009-aisiais, palyginti su 2008 metais, sulaikytų cigarečių kiekis išaugo beveik 90 procentų. Tokio masto kontrabandą per 10 metų pareigūnai fiksavo tik 2002-aisiais - tada per metus buvo sulaikyta 127 mln. vienetų cigarečių.

Tai, kad cigaretės tapo pagrindine kontrabandine preke, tvirtina ir vadinamąją "žaliąją juostą" - tai yra laukais, miškais ir upėmis einančią šalies sieną - saugantys pasieniečiai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, jų pareigūnai šiemet sulaikė daugiau kaip 850 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių (pernai - milijoną).

Pelningiau už narkotikus

Tačiau didėjantis sulaikomos kontrabandos kiekis byloja toli gražu ne apie gerėjantį Lietuvos tarnybų darbą. Dar prieš kelis mėnesius naujasis MD generalinis direktorius Antanas Šipavičius viešai pripažino, kad pareigūnai sulaiko tik apie 10 proc. į Lietuvą įvežamos rūkalų kontrabandos. Didžioji dalis tranzitu siunčiama į Vakarų Europos šalis.

Lietuvą nelegaliais rūkalais pajėgia aprūpinti pro "žaliąją juostą" prasmunkantys smulkūs kontrabandininkai. Vakarų rinkai skirti rūkalai juda per muitinės postus, ir kiekiai ten - visai kiti.

Nors iki šiol tradiciškai teigiama, kad didžiausi nelegalių cigarečių srautai į mūsų kraštą plūsta iš pasienio su Kaliningrado sritimi, oficiali statistika yra kiek kitokia. MD duomenimis, apie 46 proc. kontrabandos atkeliauja iš Baltarusijos, maždaug 28 proc. - iš Kaliningrado srities. Nedidelė kontrabandos dalis į mūsų kraštą patenka per Klaipėdos uostą, oro uostus, įvežama iš Rusijos per Latviją.

Kaliningrado srityje populiariausių rusiškų cigarečių "Saint George" ir "Jin Ling" pakelis kainuoja kiek daugiau nei litą. Nelegaliai įvežtų į Lietuvą rūkalų kaina siekia maždaug 4 litus už pakelį. Lenkijoje jis kainuoja jau 8 litus, o Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijos šalyse - iki 5 eurų (17 litų).

Rusijos bei Vokietijos žiniasklaidoje pateikiami duomenys, kad vienu krovininiu sunkvežimiu (vadinamąja "fūra") į Vakarus pervežto cigarečių kontrabandos krovinio vertė siekia apie 900 tūkst. eurų (apie 3 mln. litų). Atmetus "verslo" išlaidas, pelnas sudaro ne mažiau kaip pusę šios sumos. Lietuvoje iš cigarečių kontrabandos gaunama 200-300 proc. pelno, o pervežus jas į Vakarus - net 1000 procentų.

"Organizuotas nusikalstamumas įsitraukė į cigarečių kontrabandos verslą. Kur dar galima gauti 1000 proc. pelną? Be to, bausmės už cigarečių kontrabandą yra švelnios, palyginti su šaunamųjų ginklų ir narkotikų kontrabanda, o visuomenės požiūris į šį "verslą" - kur kas tolerantiškesnis", - neseniai aiškino MD kriminalinės tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius.

Geriau patylėti

"Anksčiau praturtėti trokštantys žmonės svajodavo apie Eldoradą. Dabar auksas guli Kaliningrade", - LŽ tvirtino su šia problema susidūrę pareigūnai.

Jie neslepia - cigarečių kontrabandos "verslą" plėtoja žmonės, valdantys didžiulius pinigus bei užsitikrinę užnugarį aukščiausiuose teisėsaugos bei politikos sluoksniuose. Be įtakingų ryšių nebaudžiamiems kirsti net kelių valstybių sienas beveik neįmanoma.

Be to, veždami kontrabandą sučiumpami ir baudžiami dažniausiai paprasti samdiniai. "Dažniausiai bylos baigiasi nubaudus kroviką ar vairuotoją. Niekas aukščiau nežiūri", - tikino teisėsaugininkai.

To, kad tyrėjai nesiveržia kapstytis giliau, neslepia ir Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas. Pasak jo, pradėję tirti rezonansinius nusikaltimus teisėsaugininkai nesulaukia aukštesnės vadovybės paramos.

Profsąjungos lyderio teigimu, tokią padėtį puikiai atskleidė kovo mėnesį užviręs skandalas, kai 7 Kalvarijos policijos komisariato pareigūnai kreipėsi į tuo metu laikinai Generalinei prokuratūrai vadovavusį Raimondą Petrauską, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovų veiksmų. Pareigūnai tvirtino, kad yra verčiami nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos ir vagysčių.

Policininkų skunde buvo minimi ne tik jų vadovai, ten figūravo ir tuomečio Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio ir Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko pavardės.

"Kalvarijos bylos tyrimo metu iš arčiau pamatėme tai, kas anksčiau tarsi tik sklandė ore. Toje byloje kalbama apie gerai organizuotas grupes, apie pajamas, kurių dalis skiriama politikams ir aukšto rango teisėsaugininkams. Mes turime informacijos apie šios bylos sąsajas su konkrečiais politikais. Be abejo, esu apie tai informavęs atitinkamas tarnybas, nes ten dirba buvę kolegos, su jais dalijuosi žiniomis. Bet jei klausiate, ar sulaukiau oficialaus tarnybų paklausimo, galiu pasakyti - ne", - kalbėdamas su LŽ neslėpė V.Bakas.

Politikai apsižodžiavo

Prabilti apie politines jėgas, pasipelnančias ir iš kontrabandos, prieš kelis mėnesius pabandė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Dar kovo mėnesį jis prakalbo, kad Lietuvoje sukasi šimtai milijonų litų "šešėlinių" pinigų, o iš kontrabandos lėšų finansuojamos kai kurios partijos.

Konkrečių politinių jėgų parlamentaras nenurodė, tačiau pripažino, kad kalbama apie partijas, turinčias įtakos rajonuose arčiau Rusijos Kaliningrado srities. Viešojoje erdvėje netrukus buvo padaryta išvada, kad NSGK vadovas pirštu bedė į Pagėgių rajono savivaldybėje įsigalėjusią partiją "Tvarka ir teisingumas" (TT) bei jos atstovą, buvusį ilgametį rajono merą, o šiuo metu - Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Kęstą Komskį.

Šio atsakymo netruko sulaukti. Pareiškęs, kad dirbdamas opozicijoje jis neturi galios paveikti sprendimų, o "stogą" kontrabandininkams gali duoti tik tos partijos, kurios yra valdžioje, K.Komskis paleido užuominų, esą su kontrabandininkais bent anksčiau galėję "bendradarbiauti" iki 2000-ųjų valdžioje buvę konservatoriai, vėliau - Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai).

Pareiškimai - atsargesni

Šiandien, praėjus trims mėnesiams nuo politikų apsižodžiavimo, tiek A.Anušauskas, tiek K.Komskis tvirtina, jog "partijų finansavimo iš kontrabandos skandalą" išpūtė žiniasklaida.

"Tuo metu mano pareiškimas buvo kiek kitokio pobūdžio - apie politines partijas buvo pridėta kolegų žurnalistų, be abejonės. Aš kalbėjau apie savivaldos lygio politikus, kurie turi ir aukštesnių ryšių, taip pat ir Seime, galbūt turi ryšių ir su vežėjais, kurie užsiima kontrabanda, - LŽ aiškino NSGK pirmininkas. - Žmonės, užsiimantys kontrabandos verslu, turi gerų ryšių, ištobulintą konspiraciją, tad šie nusikaltimai sunkiai ištiriami. Šiuo atveju vien atkreiptas dėmesys į problemą bangelę sukėlė."

Pasak A.Anušausko, svarstyti apie partijų finansavimą iš kontrabandos pinigų jis negali, nes neturi konkrečių duomenų. "Jeigu bus parodyti konkretūs kontrabandos faktai, bus kita kalba", - tvirtino jis.

Dar karščiau savo ir kolegų mundurą plauna K.Komskis. Jis esą kalbėjęs apie 6-7 metų senumo įvykius, kai apie žinias, gautas iš asmens, susijusio su kontrabandininkais, informavo atitinkamas tarnybas.

"Bet jei partijos būtų susisiejusios su kontrabandininkais, dabar jos jau būtų politiniai lavonai. Nė viena rimta partija su tokiais dalykais neprasidės", - dievagojosi Antikorupcijos komiteto pirmininkas.

Visas pasienis

Kontrabandos bylas tiriantys pareigūnai LŽ tvirtina, kad ši problema - ne vieno pasienio rajono lygio. Kontrabandos tinklas apraizgęs praktiškai visus prie valstybės sienos esančius mūsų krašto rajonus - Tauragės, Pagėgių, Šilutės, Jurbarko, Lazdijų, Šakių, Druskininkų, Šalčininkų savivaldybes, o iš ten gijos esą driekiasi į partijų centrus sostinėje.

Tai esą iliustruoja ir šiuose rajonuose nerimstanti kova dėl valdančiųjų postų, garantuojančių laisvas rankas ne visada teisėtai veiklai.

Štai "kontrabandininkų lizdu" neretai pavadinamoje Tauragėje vien per šią savivaldybės tarybos kadenciją merai keitėsi net kelis kartus, o šių pokyčių sąsajos su įtakingais kontrabanda įtariamais asmenimis buvo žinomos ir teisėsaugai.

2008-ųjų birželį Tauragės valdančiosios koalicijos griūtį, kaip teigta, nulėmė konservatoriaus vicemero Raimondo Matemaičio konfliktas su vietos verslininku Arūnu Pukeliu, pravarde Švinius, minimu ne vienoje kontrabandos byloje.

Prie Tauragės savivaldybės vairo stojo liberalcentristas Robertas Piečia, pasak vietos politikų, neblogas Šviniaus bičiulis. Beje, vos prieš kelis mėnesius iki tampant meru Tauragės teismas R.Piečiai bei dar keliems vietos politikams, tarp jų ir socialdemokratams atstovaujančiam Pranui Petrošiui, buvo uždraudęs bendrauti su A.Pukeliu, bet Klaipėdos apygardos teismas šį apribojimą netruko panaikinti.

R.Piečia posto neteko šių metų sausį. Atsistatydinimo pareiškimą jis tikino įteikęs dėl asmeninių priežasčių, tačiau rajone kalbėta, jog šį žingsnį žengti jį paskatino gresiantys įtarimai dėl sulaikytos 3 mln. litų vertės cigarečių kontrabandos - gali būti, priklausančios mero sūnums ir minėtam Šviniui.

Šiuo metu Tauragę valdo meras P.Petrošius (tas pats, kurio bendravimą su Šviniumi nesėkmingai bandė apriboti vietos teisėsaugininkai), atstovaujantis socialdemokratams, bei šios koalicijos partneriai ir anksčiau valdžioje buvę TT bei valstiečių liaudininkų atstovai.

Valdžios lyg kaleidoskope keičiasi ir kituose pasienio rajonuose. Dėsninga, kad tų savivaldybių tarybų nariai dažnai net negali įvardyti, kodėl vieną vadovą keičia kitu, o per jų "rinkimo" spektaklius garbingose vietose salėje dažnai sėdi "iš centro" atvažiavę partijų atstovai.

Dosnūs piliečiai

Politinėms partijoms šis sunkmetis smogė sumažėjusiu finansavimu. Turbūt dėsninga, kad oficialiam verslui prarandant pajamas iš valstybinių projektų, neoficialiai vadinamų partijų pragyvenimo šaltiniu, politikams tenka pasinaudoti šešėlinio verslo parama.

"Informacija, kurią turiu, leidžia teigti, kad partijų finansavimas iš kontrabandos yra ne tik rajoninio lygio problema, bet gijos gali vesti ir į partijų centrus", - su LŽ kalbėdamas apie susiklosčiusią padėtį tvirtino Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas V.Bakas.

Matyt dėsninga, kad partijos, jau ne vienus metus diskutuojančios apie galimybę atsisakyti juridinių asmenų, tai yra įmonių paramos, net girdėti nenori apie draudimus gauti privačių piliečių aukas. Būtent ši paramos partijoms dalis pastaraisiais metais auga lyg ant mielių.

Atrodo, sunkmečio kamuojami piliečiai, aukodami net savo šeimų gerovę, krizės metu lyg susitarę ėmė remti partijas - tiek valdžioje esančias, tiek opozicines.

Valdančioji partija - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) - vien šiais metais gavo privačių asmenų aukų, siekiančių iki 14 tūkst. litų.

Taip pat valdžioje esanti Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) turi dar dosnesnių gerbėjų. Privatūs asmenys jau šįmet jai atseikėjo 10-39 tūkst. litų siekiančios paramos, 2009-aisiais tokių aukotojų buvo taip pat ne vienas.

Fizinių asmenų parama gali džiaugtis ir TT, ši partija per pirmąjį šių metų ketvirtį iš tokių aukotojų susirinko 21 tūkst. litų (juridiniai asmenys "tvarkiečių" nerėmė).

Ištikimų rėmėjų turi ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Jai aukojantys asmenys, regis, mėgsta tai daryti būriu. Štai pirmąjį šių metų ketvirtį pagelbėti socialdemokratams nutarė Utenos rajono gyventojai: beveik tuo pačiu metu net keturi asmenys jiems skyrė po 1-2,5 tūkst. litų sumas. O praėjusiais metais dosnumu buvo pratrūkę LSDP gerbėjai iš Kauno rajono: net 26 asmenys ėmė ir pervedė po 1000 litų.

"Teko girdėti įvairių dalykų apie partijų gaunamą paramą, - LŽ tvirtino su korupcija kovojančios organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. - Kol Lietuvoje nebus tinkamai išspręstas politinių partijų finansavimo klausimas ir piliečiai negalės aiškiai suprasti, kas remia vieną ar kitą politinę jėgą, visą laiką bus įtarimų, kad mūsų partijos yra finansuojamos iš "juodųjų" buhalterijų ir nešvarių pinigų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"