TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kopas gelbės maišais su smėliu

2009 10 14 0:00
Spalio 5-osios naktį jūra pasikėsino į apsauginį Kuršių nerijos kopagūbrį ties Preila.
Sandros Vaišvilaitės nuotrauka

Labiausiai bangų pažeistus kopų ruožus Palangoje ir Preiloje siūloma gelbėti maišais su smėliu.

Tai vakar pasiūlė suniokotas Palangos ir Preilos kopas apžiūrėjusi Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimo priežiūros grupė. Labiausiai pažeistų pajūrio ruožų prieškopėse būtų statomos barikados iš geotekstilės - specialių maišų su smėliu.

"Tai yra nauja, Lietuvoje dar neišmėginta priemonė, - LŽ sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. - Tačiau kituose kraštuose toks būdas jau naudojamas." Geotekstilės principas paprastas - maišai su smėliu sulaiko bangas. Po kurio laiko juos nukloja smėlis, o vėliau ant maišų net augalai ima augti. Tokia priemonė jau kelis dešimtmečius sėkmingai taikoma Lenkijoje. Pasak L.Budrio, tai tik vienas pasiūlymų. Jei jam būtų pritarta, ši priemonė būtų taikoma ir Palangos, ir labiausiai audrų nuskalautiems Kuršių nerijos krantams ties Preila apsaugoti.

Kitur į paplūdimius smėlis būtų pumpuojamas iš jūros. Palangos paplūdimius vėl maitinti smėliu ketinama nuo kitų metų balandžio. L.Budrio teigimu, rudenį to daryti neverta, nes žiemos audros visas žmonių pastangas vėl gali nuplauti į jūrą.

"Paplūdimių maitinimas smėliu nėra pinigų plovimas į jūrą, kaip dažnai manoma. Smėliu pakrantes nuolat maitina ir kitos Europos valstybės - Danija, Vokietija, Olandija. Užsienio ekspertai taip pat nemato kito kelio, kaip būtų galima šią problemą spręsti", - įrodinėjo L.Budrys.

Spalio 5-osios naktį siautusi audra daugiausia žalos padarė Palangai. Į šiaurę nuo Palangos tilto, centrinės gelbėjimo stoties link, kopų beveik nebeliko maždaug 40 metrų ruože.

"Kopas praradome amžiams, - graudeno palangiškiai. - Paplūdimys atsitraukus vandeniui liks koks buvo. Tačiau kopų tikrai neatkursime, neįmanoma privežti tiek smėlio ir iš naujo suformuoti tai, ką gamta kūrė šimtus metų".

Audringą naktį jūra pasikėsino ir į apsauginį Kuršių nerijos kopagūbrį ties Preila. Bangos nuplovė daugiau nei 90 metrų ilgio kopų ruožą, vietomis siekiantį aštuonis metrus.

L.Budrys kategoriškai paneigė nuomonę, kad Preilos kopas per audrą kilusios bangos nuardė dėl to, kad maždaug toje pačioje vietoje, tik už šešių kilometrų nuo kranto, 2008-ųjų vasarą buvo siurbiamas smėlis suniokotiems Palangos paplūdimiams atkurti. "Mokslininkai nenustatė jokio ryšio tarp šių dviejų veiksmų, - kategoriškai tvirtino L.Budrys. - Be to, bangos krantus niokoja nuolat. Tai yra natūralūs gamtos procesai, kurių žmogus negali paveikti."

Neringiškiai prisimena, kad tokia pat situacija, kokia dabar susiklostė Preiloje, 1982 metais buvo ir Nidoje. Centriniame kurorto paplūdimyje kopas vanduo nuplovė iki pat centrinės gelbėjimo stoties. Tuomet pastatas nenukentėjo, nes suskubta tvirtinti kopas. Dėl ryžtingų veiksmų buvo išsaugotos ir pačios kopos. Šiandien niekas nepasakytų, kad prieš 27 metus Nidoje paplūdimio beveik nebuvo likę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"