TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kormoranus įveikė petardos

2012 06 12 5:22

Aplinkosaugininkų misija Juodkrantės kormoranų kolonijoje šiemet jau beveik baigta. Nuo balandžio pabaigos periodiškai į dangų šaudant petardas pavyko atšaldyti daugiau kaip 2 tūkst. šių paukščių dėčių.

Planas neleisti išsiristi bent pusei kormoranų kolonijos jauniklių įgyvendintas. Nors sparnuočių patelės, veikiamos instinkto, vis dar peri lizduose, dėtys - jau atšalusios. Praėjusį savaitgalį Juodkrantėje apsilankę ornitologai preliminariai suskaičiavo, jog teoriškai jaunikliai neišsirito iš maždaug 6 tūkst. kiaušinių. 

Okupuoja naujas vietas

Paukščiams baidyti Juodkrantės sengirėje ir jos atsodinimo darbams šiemet iš Aplinkos ministerijos (AM) skirta rekordinė, apie 50 tūkst. litų siekianti suma.

Pagal planą turėjo būti atšaldyta mažiausiai pusė kormoranų dėčių. Nuo balandžio pabaigos iki gegužės vidurio konkursą laimėjusios VšĮ "Gamtos namai" ornitologai po 3-4 dienas periodiškai lankėsi kolonijoje ir į dangų leido šventines petardas. Skaičiuojama, jog per keturis tokius apsilankymus Kuršių nerijoje iššauta apie 1 tūkst. petardų. Viena jų kainuoja apie 2,5 lito. Ornitologų skaičiavimais, Juodkrantėje šiemet perėjo apie 4 tūkst. kormoranų porų.

"Jau dabar matyti, kad pusėje lizdų jaunikliai neišsirito. Paukščiai dar tupi ir peri atšalusius kiaušinius. Pastebėjome, kad kormoranai šiemet Juodkrantės link į sengirę jau nebeplito. Jie ėmė ieškoti naujų plotų ir lizdus sukti dar nepažeistuose medžiuose. Tad šie paukščiai dabar okupuoja jauną mišką Nidos link ir į jūros pusę", - LŽ pasakojo VšĮ "Gamtos namai" projekto vadovas Saulius Rumbutis.

Ekologinis konfliktas

Kormoranų kolonijos reguliavimas Juodkrantėje vyksta ne pirmus metus, tačiau šiųmetis tikslas išnaikinti net pusę paukščių dėčių dar labiau paaštrino kalbas, esą begėdiškai kišamasi į gamtos procesus ir jai daroma žala. Neva kormoranų kolonijos apskritai nederėtų liesti. 

Tačiau, AM Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio teigimu, kolonijos palikti be žmonių įsikišimo neketinama. "Pirmiausia reikės toliau atlikti stebėseną. Jei matysime, kad kolonija nebeplinta, paukščių nebebaidysime. Tačiau jei vėl bus grasinama sengirei, Juodkrantės gyvenvietei, mūsų kišimasis bus neišvengiamas", - LŽ sakė jis.

Kiek kitos nuomonės laikosi LŽ kalbinti ornitologai, prašę neminėti jų pavardžių, nes jie esą bijantys prarasti darbą aplinkosaugos struktūrose. Specialistai griežtai nusiteikę prieš kormoranų naikinimą. "Kormoranams reikia leisti ten gyventi ir viską palikti savireguliacijai", - dėstė vienas ornitologų.

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis tikino nesąs prieš kormoranų populiacijos reguliavimą, tačiau šiame procese įžvelgiantis ir "ydingų politinių motyvų". "Jei populiacija reguliuojama dėl miško išsaugojimo, tada viskas gerai. Bet taip nėra. Kormoranai naikinami dėl to, kad esą padaro daug žalos žvejams ir išgaudo ar sužeidžia daugybę žuvų Kuršių mariose. Tai - absoliutus pramanas ir žvejų melas.

Kormoranai lesa tokias žuvis, kurios nepakliūva į tinklus, jie reikšmingos įtakos žuvų ištekliams nedaro. O štai žvejai tiesiog toliau plėšia marias", - aiškino E.Paplauskis.

Jo žodžius iš dalies patvirtino ir kiti LŽ kalbinti gamtininkai. Esą Lietuvos žvejai kitaip nepirktų leidimų žvejoti Kaliningrado sričiai priskirtoje Kuršių marių dalyje, kur maitinasi net 11 tūkst. kormoranų kolonija.

Anot S.Rumbučio, daugiausia žalos padaro ne perintys, o keliaujantys jauni kormoranai. "Perinti patelė sulesa palyginti nedaug žuvų, kurias jam atneša patinas. O štai jaunikliai pirmaisiais metais klajoja po Lietuvą ir išties padaro daug žalos žuvivaisos ūkiams", - teigė jis.

Juodkrantėje, kur įsitvirtinusi kormoranų kolonija, jau šį rudenį planuojama iškirsti dalį nudžiūvusių medžių, kurių šakose ir sukrauti lizdai. Dar nenustatytame sengirės plote bus paruošta dirva naujam miškui atsodinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"