TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Korumpuota sistema kontratakuoja

2010 04 12 0:00
G.Kalinausko vadovaujama darbo grupė išdrįso paviešinti tai, apie ką puse lūpų kalbėjo ir numanė daugelis.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Po premjero Andriaus Kubiliaus sudarytos darbo grupės dėl ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo sistemos funkcionavimo tobulinimo išvadų pradėjo kristi generolų galvos. Šios grupės vadovas, premjero patarėjas Gintaras KALINAUSKAS neatmeta galimybės, kad korumpuota teisėsaugos sistema gali stoti į išlikimo mūšį. Tačiau, jo manymu, neatlikus būtinų reformų, nebus apsivalymo, teliks emigruoti.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovo generolo Romualdo Boreikos galimą piktnaudžiavimą, nedeklaravus turto ir pajamų, jau ėmėsi tirti Generalinė prokuratūra. Tačiau tai gali būti tik visos neskaidrios teisėsaugos sistemos žiedeliai. Apie gerokai gilesnes šaknis LŽ kalbasi su G.Kalinausku. Šis jaunas teisininkas vienas per trumpiausią laiką nuveikė daugiau nei įvairios komisijos ir komitetai. Gal verta labiau pasitikėti jaunąja karta?

Tik graži iškaba.

- Gana reti atvejai, kai pats ministras pirmininkas kreipiasi į prokurorus dėl šalies pareigūnų veiklos ar neveikimo. Iki šiol tokio dėmesio sulaukė P.Raslanas, M.Mikaila, o dabar "pagrįstų abejonių" pareikšta ir dėl FNTT vado R.Boreikos veiklos. Taigi kokių abejonių kilo darbo grupei?

- Apie finansines ir ekonomines problemas, šešėlinį verslą, didėjančius kontrabandos mastus Vyriausybės posėdžiuose jau kalbama ne vieną mėnesį. Pavyzdžiui, vien per praėjusius metus nelegaliai įvežamo tabako padaugėjo apie 50 procentų. Taigi, sudaryta darbo grupė ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo sistemos funkcionavimo analizei atlikti ir siūlymams dėl jos tobulinimo pateikti. Šioje sistemoje pagrindiniu smuiku griežia FNTT, ši tarnyba privalo mūsų šalies finansinę sistemą apsaugoti, ginti nuo nusikalstamo poveikio. Visas šešėlis, visi akcizai, kontrabanda, visi nelegalūs pinigai, kurie sukasi kaip pilkieji, juodieji, yra FNTT tyrimo objektas. Premjeras ne kartą yra kalbėjęs, kad reikia ieškoti efektyvesnių kovos su šiais procesais būdų, glaudžiau bendradarbiauti įvairioms žinyboms.

- Tačiau oficialūs FNTT veiklos rodikliai tiesiog įkvepiantys - ištiriama apie 80 proc. bylų. Triūsia, atrodytų, kaip bitutės?

- Nieko daugiau nenorėčiau sakyti, išskyrus porą niuansų. Vienas, Valstybės kontrolės auditas, atliktas praėjusių metų spalį, kuriame parašyta, jog "FNTT veiklos ataskaitose nurodyti kovos su PVM vengimu ir sukčiavimu rezultatai nėra patikimi". Mūsų grupė tą patį įrodė, pasitelkusi duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Generalinės prokuratūros (GP). Tik vienas pavyzdėlis - PVM grobstymo bylose praėjusiais metais buvo nustatyta 78 mln. padarytos žalos valstybei. FNTT nurodo, kad jie pervedė 11 mln. lėšų už 2008 metus, o VMI nurodo, kad buvo pervesta tik 2,3 milijono. Paprašius FNTT paaiškinti, kodėl taip yra atsitikę, jie teigia, kad tai gali būti skirtingi įmokų kodai, gal kas nors lėšas pervedė, bet duomenys nebuvo sukaupti.

Palaukit, jeigu veiklos ataskaitose nurodomi konkretūs skaičiai, jie turėtų būti pagrindžiami, o ne rašomi šiaip sau, nesugebant paaiškinti, iš kur jie atsiradę.

Kitas niuansas yra tas, kad labai lengva ir paprasta rasti gerus skaičius, kai bylos išskaidomos į epizodus. Pavyzdžiui, asmuo X penketą metų darė įvairias nusikalstamas veikas, pasisavino daug pinigų, pervedimus darė su penkiais UAB'ais. Paimamas vienas epizodas, ta veikla ištiriama ir atiduodama teismui, o kiti ketveri metai tiriami toliau. Tada, kai reikia statistikai, vėl pamėtėjamas koks epizodas, bet turime akivaizdžią duomenų patikimumo problemą.

Valstybinio audito ataskaitoje nurodyta, kad FNTT, vertindama savo veiklą, orientuojasi į ikiteisminių tyrimų kiekybę, bet ne kokybinę analizę: nagrinėjama, kiek per metus pradėta ikiteisminių tyrimų, kiek nusikalstamų veikų atskleista, kiek nutraukta, kiek perduota teismui ir t. t., tačiau metinėse veiklos ataskaitose nurodomos per metus išaiškintos mokesčių sumos nėra susijusios su realiai baigtais ikiteisminiais tyrimais. Pradėti ikiteisminiai tyrimai sujungiami, iš jų išskiriami atskiri ikiteisminiai tyrimai, tačiau realiai atlygintos žalos pokyčiai nėra analizuojami. Realiai 2007-2008 metais valstybės biudžetui buvo atlyginta tik 11,2 proc. padarytos žalos. O įvertinant ir laikinai apribotą turto nuosavybės vertę, tikėtina, kad bendros žalos atlyginimas galėtų siekti 24 procentus. 2009 metais išaiškinta 79 mln. litų nuslėptų mokesčių, laikinai nuosavybės teisės apribojimas buvo 72 mln. litų vertės turtui. Tačiau atlyginta 1,7 mln. litų žala. FNTT kontrolės veiksmus nukreipia į PVM mokėtojus, neturinčius turto (PVM žalą nustato "priedangos" įmonėms ir įmonėms tarpininkėms ir jas apmokestina), nes nesurenka pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų, kad įmonės pirkėjos žinojo ar galėjo žinoti, jog prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo grandinėje PVM bus nesumokėtas į valstybės biudžetą, nenustato tikrųjų PVM sukčiavimo schemų organizatorių, taip pat pavėluotai imasi kontrolės veiksmų, nesiima tinkamų nepriemokos išieškojimo veiksmų.

Nepakankamas bendradarbiavimas FNTT su kitomis institucijomis lėmė, kad 2008-aisiais baigta 63 proc. (465) ikiteisminių tyrimų, pradėtų daugiau nei prieš metus. 193 ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, iš jų - suėjus senaties terminui - nutraukti 131. FNTT veiklos ataskaitose ir Nusikalstamų veikų žinybiniame registre duomenys skiriasi. 56 proc. FNTT atliekamų ikiteisminių tyrimų sudaro tyrimai dėl senesnių nei 3 ir daugiau metų nusikalstamų veikų. Tokius tyrimus tirti sunkiau, jie dažniau nutraukiami nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, ar suėjus senaties terminui. Valstybinio audito ataskaitoje taip pat konstatuota, kad VMI perduoda FNTT informaciją dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių FNTT jau atlieka ikiteisminius tyrimus. Tai rodo, kad institucijos nepakankamai derina savo veiksmus. FNTT neteikia VMI informacijos apie įmones, dėl kurių nusikalstamos veikos pradėti ikiteisminiai tyrimai. Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad įvertinant PVM sukčiavimo žalą FNTT nevertina pelno mokesčio nesumokėjimo fakto, nusikalstamas veikas padariusiems asmenims galėjo būti sudarytos sąlygos taikyti kitus BK straipsnius ar jų dalis, numatančias kitas, švelnesnes, bausmes.

Tyrėjų daug, o rezultatas?

- Apie vadinamąjį BBL (R.Boreiką, prokurorą Vytautą Barkauską, vidaus reikalų viceministrą Stanislovą Liutkevičių) žiniasklaidoje kalbama senokai. Kai kelių įtakingų teisėsaugos institucijų vadovai į savo rankas suėmę svarbius finansinius tyrimus, kokia viltis, kad šią ydingą, jei nepasakius daug griežčiau, sistemą pavyks palaužti?

- Viskas priklauso nuo prokurorų. Jeigu teisėsauga dirba dorai ir sąžiningai, tikrai neturėtų taikstytis su žmonėmis, kurie kelia įvairių abejonių.

- Esate minėjęs, kad su finansiniais tyrimais susijusi sistema veikia nuo 2006 metų, paties socialdemokratų valdymo aukso amžiaus. Ar čia būtų įžvelgiamas politikų noras, savotiškas sąmokslas atiduoti tyrimus, susijusius su neskaidriomis finansinėmis operacijomis, tik į FNTT rankas?

- Sunku aiškiai pasakyti. Tačiau akivaizdus vienas faktas, kad mūsų teisėsaugos institucijos, kurios tiria ekonominius ir finansinius nusikaltimus, yra išskaidytos. Pavyzdžiui, jei asmenys X ir Y steigia organizuotą nusikalstamą grupuotę ir imasi kontrabandos, jiems reikia ryšių teisėsaugoje, kad galėtų nekliudomai vykdyti savo veiklą, turėtų priedangą, taip reikia, kad gautas pelnas būtų legalizuojamas. Taigi kontrabandos priežiūrą vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Muitinės kriminalinė tarnyba, kurioje, beje, dirba apie 30 pareigūnų. Sunku spręsti - daug tai ar mažai. Organizuotos grupės, vykdančios nusikalstamus dalykus, veiklą tiria policija. Jeigu tie asmenys, norėdami pasilengvinti sau gyvenimą, pradeda papirkinėti pareigūnus, tokius korupcinius dalykus jau tiria Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tokia nusikalstama grupė būna sukuriama pelnui siekti, o kas jį, tą pelną, pinigų legalizavimo būdus nagrinėja ir tiria? FNTT. Bet jie visada aiškina, kad kontrabandos jie netiria, nors nusikalstamu būdu įgyti pinigai lyg ir šios tarnybos įtakos sritis. Taigi tų X ir Y veiklą tiria penkios-šešios valstybės institucijos, kurios dėl įvairių priežasčių dar ir tarpusavyje nebendradarbiauja.

- Amžinai neišsprendžiama tarpinstitucinio bendradarbiavimo problema?

- Pasikeitimo informacija nėra jokio. Iš dalies tai suprantu, nes tokie dalykai yra užkoduoti ankstesnės Vyriausybės priimtuose teisės aktuose. Turiu galvoje 2006 metų nutarimą, kad visas bankines operacijas tirtų tik FNTT. Ir niekam kitam tos informacijos neteiktų, jei pati FNTT to nenori. Mes dabar kiek keičiame modelį, nes pagal Jungtinių Tautų konvencijas korupcija irgi priskiriama prie sunkių nusikaltimų, tad STT lygiagrečiai turėtų gauti tą pačią informaciją, kuri prieinama tik FNTT. Ne visada paprasta nustatyti, kad vieni ar kiti asmenys plauna pinigus, kurie yra gauti nelegaliai iš nusikalstamos veikos. Dažniausiai tai pastebima vos ne viso proceso pabaigoje, kai jau yra duodami kyšiai pareigūnams.

- Nors FNTT yra vienintelė, kuriai leidžiama prieiti prie finansinių operacijų, tačiau, sprendžiant iš jūsų kalbų, dirba vos ne prieštvaniniais metodais - neturi normaliai funkcionuojančios informacinės sistemos, o duomenis apie nusikalstamą veiką į savo bazes įvedinėja rankiniu būdu?

- Būtent tokia informacija mums buvo pateikta, tai patvirtino ir vidaus reikalų ministras. Taip, iš tikrųjų duomenys saugomi trejopai - Valstybiniame registre, žinybiniame registre ir informacinėje sistemoje. Iš to, kas buvo pateikta, galiu daryti prielaidas, kad jie turi informacinę sistemą, kuri tvarkoma rankiniu būdu ir yra visiškai priklausoma nuo žmogiškųjų faktorių, t. y. asmens, kuris gali viską suvesti, o gali nieko nesuvesti. Arba ištrinti tai, kas kažkam nereikalinga. Juk niekas jų netikrina.

Informacinėje sistemoje liktų įrašai, kas žiūrėjo, kodėl?

- Kaip suprasti, kad niekas FNTT netikrina?

- Žinoma, yra parlamentinė kontrolė, Seimo komitetai. Yra ir visų veiksmų teisėtumo prokurorinė priežiūra. Bet PVM grobstymo bylose akivaizdu, kad veikia sistema, kurta ne vienus metus. Egzistuoja tam tikri asmenys ir prokuratūroje, ir FNTT, kurie sutinka su pasekmėmis, matydami, kad byloms artėja senatis, kad jos išskaidomos. Mato, o nieko nedaro.

- Taigi atsakingi pareigūnai mato nusikalstamą neveikimą, bet nieko nedaro. Ar vieno kito generolo ar kito aukšto teisėsaugos pareigūno pa(si)traukimas leis padėti pagrindus teisėtumui, sugriaus tą numanomai nusikalstamą sistemą, kurią dangstė patys pareigūnai?

- Visas sistemas galima pakeisti dviem būdais - iš išorės ir iš vidaus. Jei yra teisingas, sąžiningas vadovas, tai galima padaryti iš vidaus. Šiuo atveju sistemą, kuri pati nesikeičia, kuri yra galbūt suirusi, pagedusi, bandome keisti iš išorės.

Valstybės mastu vykdomoji valdžia atsako už piliečių saugumą, biudžeto, finansinį stabilumą. Kai matome, jog kai kurios institucijos veikia priešingai ar net nusikalstamai, mūsų pareiga yra imtis veiksmų.

Visame pasaulyje teisėsaugos institucijos turi savo specifiką, veiklos ribas, bet jos ne taip stipriai išskaidytos, kaip yra pas mus. Ta pati FNTT anksčiau buvo policijos dalis ir tokio masto finansinių nusikaltimų, su kokiais susiduriame dabar, nebuvo.

Apskritai pasaulyje yra du sąrangos, tiriant finansinius nusikaltimus, modeliai - specialiosios institucijos yra arba policijos, arba Finansų ministerijos dalys, kaip muitinė, narkotikų, taip ir finansinių nusikaltimų tyrėjai. Finansų ministerija, atsakinga už fiskalinę ir biudžeto politiką, geriausiai gali formuoti užduotis. Šešėlis, akcizai, nesumokėti mokesčiai ir yra didžiausios grėsmės biudžetui. O pas mus viena institucija - FNTT - atsiduria Vidaus reikalų ministerijoje ir užsiima operatyviniais tyrimais bei baudžiamuoju persekiojimu.

- Vienu metu, kai antrukart premjeru buvo G.Vagnorius, į pasienį tikrinti korumpuotų pasieniečių ir muitininkų mestos stambios dar nesusitepusio VSD pajėgos. Kontrabandos mastai tąsyk lyg ir buvo suvaldyti. Dabar VSD laikinasis vadovas Romualdas Vaišnoras jums ir valstybės vadovams teikia Lino Jurgelaičio parengtus raštus, kad dėl FNTT yra viskas gerai. Nors taip nėra. Tai kuo galima pasitikėti? Ar atsakys už pateiktą melą tie patys R.Vaišnoras ir L.Jurgelaitis?

- Kadangi šiuo atveju kalbame apie baudžiamosios atsakomybės dalykus, pagrindinis veiksnys ir koordinatorius yra GP. Jei jai pavyks surinkti tinkamą asmenų būrį ir suburti visas teisėsaugos institucijas, tikėsimės greito ir efektyvaus tyrimo.

Sulaikoma tik 10 procentų

- Jūsų darbo grupės išvadose daug dėmesio skiriama kontrabandai. Tačiau Vyriausybė nelabai noriai pripažįsta, kad kovoti su šiuo reiškiniu daug efektyviau būtų ne tik baudžiamosiomis priemonėmis, bet ir arčiau realybės esančiais mokesčiais. Juk sukelti Lietuvoje tabako, alkoholio akcizai, esant milžiniškai Rytų rinkai, kurioje šios prekės gerokai pigesnės, bus neišsenkamas nelegalaus verslo šaltinis. Galiausiai net Europos Sąjunga leido turėti pereinamąjį laikotarpį, kad nebūtų tokių milžiniškų kainų žirklių.

- Tam tikrą kiekį iki tam tikros ribos kontrabandinių prekių galima sumažinti ir operatyvinio-baudžiamojo persekiojimo priemonėmis. Galima suaktyvinti ir mesti pajėgas į tuos karštus taškus, kurie leistų procesą valdyti, nes dabar jis yra be galo išaugęs ir daro didelę įtaką biudžetui.

Apskritai analizuojant muitinės, policijos ir VSAT atliktų tabako gaminių sulaikymų statistinius rodiklius nustatyta, kad 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, sulaikytų kontrabandinių cigarečių kiekis išaugo beveik 40 proc. (2008 m. - 138 mln. vnt., 2009 m. - 189 mln. vnt.). Vertinant nelegalios tabako rinkos Lietuvoje mastą ir sulaikytų gaminių kiekį, galima daryti prielaidą, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos sulaiko apie 10 proc. į Lietuvos teritoriją kontrabandos būdu patenkančių cigarečių. 2007-2008 metais nelegalių cigarečių kiekis, preliminariais Muitinės departamento skaičiavimais, galėjo būti apie 1,3 mlrd. vnt. cigarečių, o 2009 metais išaugo iki 1,9 mlrd. vnt. Jų rinkos vertė - daugiau kaip 600 mln. litų. Tuo tarpu didmeninė cigarečių prekyba smuko 50 proc., palyginti su 2009 metais, ir tai leidžia tvirtinti, kad rinkoje akivaizdžiai didėjo kontrabandinių cigarečių prekyba. Nusikalstamą verslą organizuojančių asmenų pelnas iš Lietuvos rinkoje parduoto šio cigarečių kiekio galėtų būti iki 500 mln. litų. Galimos žalos Lietuvos biudžetui dydis 2009 metais galėtų būti apie 100 mln. litų nesumokėtų mokesčių. Tai tikrai dideli pinigai - jų pelnas nuėjo nusikalstamoms grupuotėms, kurios už juos gali finansuoti bet ką.

- Tai, ką savo išvadose aprašėte, daugiau ar mažiau buvo žinoma ar bent nujaučiama. Panašu, kad didžiausia iki šiol egzistavusi problema - valios trūkumas pripažinti esamus dalykus. Kaip jaučiatės, versdamas iš postų generolus?

- Taip, mes sudėjome faktus į vieną visumą arba sudėliojome trūkstamas mozaikos dalis.

Pastaruosius porą metų intensyviai užsiiminėju joga, skaitau daug filosofinių knygų. Tad suprantu, kad žemėje nėra angelų, žmonės klysta. Premjeras yra pradėjęs daug svarbių darbų. Ir jei tai bus tęsiama, po 4-5 metų tikrai turėsime gerų rezultatų. Nes jeigu tų reformų nepadarysime dabar, belieka išvažiuoti į Naująją Zelandiją.

Ar jaučiu sistemos spaudimą? Žinote, yra "Žvaigždžių karų" dalis "Imperija kontratakuoja". Tai tiksliausiai apibūdintų situaciją. Nors asmeniškai to dar nepajutau, manau, bus dar visko. Paprasčiau dėmesį sutelkti į vieną asmenį, jį išryškinti tiek iš gerosios, tiek blogosios pusės. Ir bandyti įvairias būdais paveikti, tarkime, šantažu. Juk, kaip sako seni saugumiečiai: "Paveikti žmogų galima keliais būdais - medaliais, pinigais, narkotikais ir merginomis." Tad tiesiog reikia laukti...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"