TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Korupciją ant menčių patiestų ne tik bausmės

2011 11 14 9:26

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žimantas Pacevičius įsitikinęs, kad siekiant sumažinti korupciją krašte reikia rūpintis ir elementaria pagarba piliečiams bei mažinti biurokratiją.

Ž.Pacevičius atmeta jo vadovaujamai institucijai viešojoje erdvėje žarstomus priekaištus, esą gaudomos tik "smulkios žuvys". Jis vardijo STT akiratyje atsidūrusius ir labai aukštas pareigas užimančius asmenis.

Dėl STT tiriamų bylų, kuriose figūruoja nemažai politikų, Ž.Pacevičius teigė tiesioginio spaudimo nepatiriantis. Tačiau tam tikrą, toli gražu ne teigiamą politikų požiūrį vis dėlto jaučiantis.  

Apie korupcijos lygį Lietuvoje, kovą su šia krašte įsišaknijusia blogybe, STT vykdomus tyrimus ir valstybės vadovų kritiką - LŽ interviu su STT direktoriumi Žimantu PACEVIČIUMI.

Nė viena byla nepamiršta

- STT tikslas - kovoti su korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir nusikaltimais valstybės tarnybai. Kaip, jūsų manymu, STT sekasi tai daryti?

- Kovą su korupcija geriausiai atspindi Lietuvos korupcijos žemėlapis. Šiomis dienomis kaip tik buvo pristatytas šių metų tyrimas. Be tendencijų, kurios kartojasi metų metus, matome ir tam tikrą pagerėjimą. 

Akivaizdu, kad šiemet sumažėjo kyšį davusių žmonių. Jei ankstesniais metais, tyrimo duomenimis, kyšį buvo davę 24 proc. gyventojų, tai per pastaruosius 12 mėnesių - 22 proc. gyventojų. Džiugina ir tai, kad šiemet pastebimai sumažėjo žmonių, kurie spręsdami savo problemas ryžtųsi duoti kyšį: anksčiau tokių buvo 64 proc., o šiemet - 57 procentai. 

Tačiau yra ir ne tokių džiuginančių rezultatų. Pavyzdžiui, verslininkų per pastaruosius 12 mėnesių davusių kyšį, palyginti su ankstesniais metais, šiek tiek padaugėjo. 

Kad ir kaip būtų, mano nuomone, pagerėjimas kovoje su korupcija tikrai jaučiamas. Neišrasime antikorupcinių priemonių, kurias priėmus jau kitą dieną korupcija sumažėtų trečdaliu. Tai ilgalaikis ir nuoseklus darbas, kurio rezultatai gerėja laipsniškai. 

- Vien pastaraisiais metais STT krėtė Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Alytaus miestų, Trakų, Birštono, Lazdijų, Anykščių, Zarasų rajonų, Kalvarijos savivaldybes. Šios akcijos skambėjo plačiai, tačiau ar yra realių rezultatų, nuteistų valdininkų, politikų? 

- Nė viena iš šių bylų nėra pamiršta: vienos - dar tyrimo stadijoje, kitos - jau perduotos teismui. Pavyzdžiui, byla dėl Kauno savivaldybės Komunalinio ūkio, statybos ir apskaitos skyriaus darbuotojų piktnaudžiavimo tarnyba baigiama tirti. Baigiamas tyrimas ir dėl nusikalstamų veikų požymių išduodant statybų leidimus Kalvarijos savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje. Artimiausiu metu teismui rengiamasi perduoti Lazdijų mero Artūro Margelio bylą.

2007 metais teismui perduota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos departamento direktoriaus Dariaus Šalugos byla. Tačiau ji iki šiol nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, nors apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis sueis 2012-ųjų gegužę.

Teismui taip pat perduota buvusių Trakų rajono savivaldybės vadovų Vytauto Petkevičiaus ir Sauliaus Raščiausko bei administracijos direktoriaus Leonardo Karnilos bylos. Teismas nagrinėja ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei dokumentų klastojimo Zarasų rajono savivaldybėje bylą. 

Kai kuriose bylose jau priimti ir teismo nuosprendžiai. Panevėžio miesto apylinkės teismas buvusį Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėją Mykolą Buzį pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir nuteisė pusantrų metų laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Teismas konfiskavo 38,4 tūkst. litų vertės nuteistojo turto. Būtent tiek jis buvo paėmęs kyšių už palankius sprendimus rengiant viešuosius pirkimus.

Teismo nuosprendis jau paskelbtas ir vienoje byloje dėl melioracijos darbų Anykščių rajone viešojo pirkimo konkurso. Bendrovių "Anykščių melioracija" direktorius ir "Melinga" techninis direktorius pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo. Teismas jam skyrė 13 tūkst. litų baudą. 

Iš visų išvardytų asmenų tik Birštono merė Nijolė Dirginčienė buvo išteisinta, bet šis nuosprendis apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Aukštesnės instancijos teismui apskųsti ir nuosprendžiai buvusiems Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams Audriui Butkevičiui ir Gintarui Kazakui, taip pat buvusiam Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui. 

STT - ne stebukladariai

- STT kuruojamos korupcijos bylos itin sunkiai skinasi kelią į teismus, dažnai įtariamiesiems pavyksta išvengti realių bausmių. Kiek dėl to kalta STT?

- Absoliuti dauguma STT bylų pasiekia teismą, o išteisintųjų tikrai nedaug. Per devynis šių metų mėnesius STT tyrė 207 bylas, iš kurių 68 priskirtos sudėtingų bylų kategorijai. Sausio-rugsėjo mėnesiais baudžiamosiose bylose, kuriose ikiteisminį tyrimą atliko STT, nuteisti 44 asmenys. 

Būtina pabrėžti, kad tirti korupcinius nusikaltimus, kyšio davimo atvejus - itin sudėtinga. STT bylas ištiria kvalifikuotai ir greitai, bet pastebime, kad kai kurios jų teismuose pernelyg ilgai nagrinėjamos. Tokiu atveju nepasiekiamas baudžiamojo proceso tikslas - greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad jas padaręs žmogus būtų nubaustas. Juk ilgas bylos nagrinėjimas teisme gali lemti jos nutraukimą dėl senaties termino, o buvę kaltinamieji gali pareikšti ieškinius valstybei.

STT nuomone, siekiant išspręsti nepagrįstai ilgo baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teismuose problemą, reikėtų griežtinti Baudžiamojo proceso kodekso, Teismų ir Advokatūros įstatymų nuostatas, inicijuoti kitų teisės aktų pakeitimus. Beje, STT yra siūliusi Advokatūros įstatymo pataisų, tačiau Seimas 2010-ųjų pavasarį jas atmetė.  

- Jūsų vadovaujamai institucijai dažnai priekaištaujama, kad gaudomos mažos žuvelės, o stambios žuvys paliekamos laisvai plaukioti. Ar tai tiesa? 

- Tokių pretenzijų girdime ne pirmus metus. Tačiau ką reikėtų laikyti stambaus masto korupcija? STT akiratyje buvo atsidūrę ir labai aukštas pareigas einantys žmonės - viceministrai, merai, savivaldybių administracijų direktoriai, prokurorai, teisėjai, Seimo nariai ir net Seimo pirmininkas. 

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad žmonės dažniausiai kreipiasi į STT būtent dėl vadinamųjų smulkių bylų. Vien per devynis šių metų mėnesius STT gavo beveik tiek pat gyventojų pranešimų, prašymų ar skundų, kiek per visus 2010 metus. Visus juos privalome nagrinėti. 

Tačiau apie "stambiosios" korupcijos atvejus gyventojų pareiškimų negauname. Tai jau mūsų operatyvinis darbas, tokius atvejus tiriame pagal mūsų darbuotojų gaunamą informaciją. 

Spaudimo nepatiria

- STT pastaruoju metu sulaukė ir valstybės vadovų kritikos. Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, STT nuo smulkmenų derėtų pereiti prie rimtų nusikaltimų tyrimo. Seimo pirmininkė Irena Degutienė apgailestavo, kad pradedama daug ikiteisminių tyrimų, bet jų nebaigiant viskas panašėja į parodomąjį farsą. Ar ši kritika pagrįsta?

- Visa konstruktyvi kritika, juolab iš aukščiausių krašto vadovų, yra teigiamas dalykas. Tačiau šis Seimo pirmininkės teiginys, kurį ji išsakė dėl buvusio sveikatos apsaugos viceministro Artūro Skiko nusikalstamos veiklos tyrimo, nėra pagrįstas. Ši byla kaip tik išskirtinė dėl to, kad buvo baigta, išnagrinėta teisme ir bausmė skirta per rekordiškai trumpą laiką - maždaug dvi savaites. 

- Ar STT patiria politikų spaudimą?

- STT tiria nemažai korupcijos bylų, kuriose figūruoja politikai. Tai turi tam tikrą grąžinimą. Jaučiame kai kurių politikų požiūrį į mūsų tarnybą, girdime pasisakymų. Tačiau turiu patikinti, kad man, kaip STT direktoriui, politikai spaudimo nedarė. 

Svarbu ne tik bausti

- Metų metus tyrimai skelbia, kad Lietuva yra viena korumpuočiausių Europos Sąjungos valstybių. Kas lemia didžiulį korupcijos mastą?

- Organizacijos "Transparency international" sudaromame korupcijos suvokimo indekse pernai mūsų valstybė įvertinta geriau nei iki šiol - 5 balais. Tai rodo, kad ji pajėgi kovoti su korupcija. 

Sutinku, kad krašte korupcijos lygis aukštas. Tačiau nesutiksiu, kad padėtis labai bloga. 

- Ką daryti, kad korupcijos Lietuvoje sumažėtų?

- Svarbus ne tik baudžiamasis persekiojimas, prevencija, bet ir švietimas. Reikia susirūpinti ir elementaria pagarba piliečiui, biurokratijos mažinimu valstybės institucijose. Juk natūralu, kad pusę metų paprasčiausio valdininkų atsakymo nesulaukiantis žmogus pradeda manyti, jog nedavus kyšio reikalų sutvarkyti nepavyks. 

Vis dar nemažai valstybės ir savivaldybių institucijų elementariai nevykdo kai kurių privalomų Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatų. Į atsakingas pareigas valstybės tarnyboje vis dar skiriami asmenys, apie kuriuos nėra gauta informacijos iš STT, neatliekamas parengtų ir Seimui pateiktų teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas. Tai išties kelia nerimą, tad STT yra parengus Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų, kuriomis siūlo įteisinti baudas už Korupcijos prevencijos įstatymo nevykdymą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"