TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Korupcija Lietuvoje: tarp Moldovos ir Kolumbijos

2011 11 11 9:59

Kalbėdami apie korupcijos lygį Lietuvą neretai lyginame su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, bet vis labiau kyla klausimas, ar su tomis lyginame? Galbūt žvelgdami į išvešėjusią partinę korupciją Lietuvoje rastume daugiau panašumų atkreipę dėmesį ne į žemo korupcijos lygio šalį Švediją, bet į tokius kraštus kaip Kolumbija ar Moldova.

Prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo apie korupciją Švedijoje, Kolumbijoje, Moldovoje ir Lietuvoje susirinko pakalbėti Švedijos saugumo ir vystymosi politikos instituto Narkotikų ir organizuoto nusikalstamumo sektoriaus vyresnysis mokslinis bendradarbis Walter Kego (Švedija), jaunesnysis mokslinis bendradarbis Alexandru Molceanas (Moldova), Tarptautinio demokratijos ir rinkimų politikos instituto bendradarbė Catalina Uribe Burcher (Kolumbija) ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Nepotizmas, arba "Švogerių kraštas"

A.Medalinskas. Švedija žinoma kaip šalis, kurioje labai žemas politinės korupcijos lygis. Ar tarp jūsų politikų, valdininkų nėra savanaudžių? Galbūt labai gerai veikia teisinė sistema ir valdžios institucijos nuolat kovoja su šia problema?

W.Kego. Švedijoje taip pat susiduriame su korupcijos problema, bet jos mastas mažesnis nei daugelyje kitų šalių. Dabar dažnai susiduriame su nepotizmu. Tarkime, jeigu esi politinės partijos lyderis ir patenki į Vyriausybę, parlamentą, gali pasirinkti žmones, kuriais pasitiki, bet jie dažnai yra tų politikų draugai. Tada sunku atsakyti, ar žmogus pasirenkamas dėl to, kad yra geras specialistas, ar dėl to, kad geras pažįstamas.

A.Medalinskas. Įstatymai ar moralės normos apsaugo nuo nepotizmo plitimo politikoje? Kas atsitiktų, jeigu į partijos sąrašą rinkimuose į savivaldybes ar parlamentą būtų įtraukti partijos lyderių ar kitų įtakingų partijos politikų šeimos nariai, giminaičiai?

W.Kego. Tai būtų labai pavojinga ir demokratijai, ir tai partijai. Švedijos žiniasklaida dirba puikiai, tad toks faktas būtų tuoj pat atskleistas. Partijai nuo to nebūtų gerai ir tokios partijos vadovas turėtų atsistatydinti. Pagal įstatymą į partijos sąrašą įtraukti šeimos narius ar kitus artimuosius neuždrausta, bet tai jau kirstųsi su Švedijoje suvokiama politine morale. Tokių faktų buvo žemesniame politiniame lygyje. Aukščiausio lygio politikai gerai supranta situaciją ir galimas tokio elgesio pasekmes, todėl taip nesielgia.

A.Medalinskas. Vadinasi, Lietuvoje, kur praėjusiuose rinkimuose net ne viena partija įtraukė savo šeimos narius į Seimo rinkimų sąrašą, perimame blogą praktiką iš Rusijos ir Ukrainos. Ten politikai, nevaržomi nei įstatymų, nei moralės, kuria patogų gyvenimą savo šeimos nariams. Ar tokia pat situacija ir Moldovoje?

A.Molceanas. Mūsų politikų giminaičiams sekasi verslas. Dažniausiai statybos.

C.Uribe Burcher. Nepotizmas ir Kolumbijoje bei visoje Lotynų Amerikoje yra opi problema. Tai sietina su politinės sistemos skaidrumu, kultūra. Kuo daugiau tokių atvejų paviešina žiniasklaida, tuo rečiau jų pasitaiko, nes politikai bijo spaudimo, o jį tikrai pajustų, jeigu į partijos sąrašą įtrauktų giminaitį. Tačiau Kolumbijos žiniasklaida, deja, nėra tokia aktyvi ir nepriklausoma kaip Švedijos.

A.Medalinskas. Gal tokiose valstybėse, kur politikai nesupranta, kas yra moralė, reikėtų įstatymu apriboti, kad vienos partijos rinkimų sąraše negali būti giminaičių?

A.Molceanas. O jeigu partijos sąrašui priklausantys giminaičiai yra aktyvūs žmonės, tiki tomis pačiomis vertybėmis? Ar įgyvendinus tokį siūlymą nebūtų apribojamos žmogaus galimybės veikti? Ką politikas turėtų pasakyti sūnui, norinčiam prisidėti prie partijos veiklos, patekti į partijos sąrašą? Pasiūlyti eiti pas oponentus?

A.Medalinskas. Niekas nekliudo būti tos partijos nariu, jeigu toks pasirinkimas, bet tegu toks asmuo rinkimus laimi pats rinkimų apygardoje, o ne keliauja į parlamentą ar savivaldybes tik todėl, kad vienas iš šeimos narių jį aukštai įrašė partijos sąraše. Esant tokioms politikos tendencijoms, partija tampa panaši į šeimos verslą.

W.Kego. Panašus draudimas galėtų tapti gera pradžia. Ir ne tik kalbant apie giminaičius vienos partijos sąraše. Prieš metus Švedijoje viena mergina iš konservatorių partijos tapo darbo reikalų ministre. Jos sesuo vedė televizijos laidą "Darbotvarkė". Į šią laidą buvo kviečiami politikai. Dėl to, kad sesuo tapo ministre, žurnalistė turėjo atsisakyti laidos vedėjos pozicijos ir dirbti kitą darbą.

A.Medalinskas. Nes žiniasklaida - ketvirtoji valdžia?

W.Kego. Švedijoje tai yra daugiau nei ketvirtoji valdžia.

A.Medalinskas. Tai buvo teisės ar moralės klausimas?

W.Kego. Sakyčiau, moralės.

Kas finansuoja partijų veiklą?

A.Medalinskas. Ar partijos jūsų šalyse finansuojamos valstybės?

W.Kego. Taip. Bet gali gauti paramą ir iš privačių šaltinių.

A.Medalinskas. Gal neturite tokio fenomeno kaip grąža už paramą rinkimuose? Kai partijos laimi ministrų kėdes, jos per viešuosius pirkimus ir vėliau atsidėkoja rėmėjams.

W.Kego. Apie tai nieko negirdėjau. Nuolat siūloma partijų finansavimo šaltinius paviešinti, bet šią idėją palaiko tik socialdemokratai ir kiti kairieji, nes visi žino, kad juos remia profsąjungos. Paslaptis, kas remia kitas partijas, tačiau Švedijos gyventojai bent kol kas tuo labai nesirūpina.

A.Medalinskas. O jeigu iškiltų klausimas, ar tai švarūs pinigai? Pavyzdžiui, atsirastų įtarimas, kad jie atėjo iš prekybos narkotikais, nelegalios prekybos ginklais, užsienio valstybių? Ar valdžios institucijos informuojamos, iš kur ateina parama partijoms?

W.Kego. Sakyčiau, ne. Žinomi tik oficialūs šaltiniai. Kiti spėjami.

A.Medalinskas. Anksčiau dirbote vadovaujamą darbą Švedijoje, kovojant su narkotikų prekyba. Jokia šalis neapsaugota nuo narkotikų problemos. O jei žmonės iš to gauna pinigų, jie, matyt, nori ir savo balso, daryti įtaką politikų sprendimams.

W.Kego. Švedijoje narkotikai yra tik importuojami. Nėra žmonių, kurie galėtų labai praturtėti iš narkotikų platinimo Švedijoje. Ir jie neturi įtakos politikai.

A.Molceanas. Manau, narkotikų platinimu užsiima ne tik švedai.

W.Kego. Dažniausiai tai užsieniečiai: albanai, lietuviai, marokiečiai.

A.Medalinskas. O Kolumbijoje? Visi žinome apie tokius kartelius kaip Medelinas?

C.Uribe Burcher. Dabar šis ir kiti garsūs narkotikų karteliai jau praeityje, bet narkotikų verslininkai, jeigu juos galima taip pavadinti, sudarė sąjungas su politikais ir šie pasinaudojo prekeivių narkotikais pinigais bei galia. Kilo daug skandalų. Pavyzdžiui, buvo atskleista, kad su narkotikų prekyba susiję žmonės finansavo politikus parlamente. Daugelio buvusių ir esamų parlamento narių veikla jau tiriama dėl tokio pobūdžio ryšių.

A.Medalinskas. Norėčiau sulaukti laiko, kai ir mūsų teisėsauga imtų tirti politikų viršūnėlių galimas sąsajas su kontrabandiniais ir kitokiais nešvariais pinigais.

C.Uribe Burcher. Kolumbijoje taip jau įvyko. Prieš penkerius metus buvo tirta daugiau kaip pusės parlamento narių veikla, nes tiek kraštutiniai dešinieji, tiek kraštutiniai kairieji yra susiję su narkotikais. Visi turėjo iš to naudos, išskyrus šalies gyventojus.

A.Medalinskas. Įsivaizduokime, kad žmonės žino, jog toks ir toks asmuo finansavo, rėmė prezidento kampaniją. Ar Kolumbijoje jis turėtų galimybę tapti prezidento patarėju?

C.Uribe Burcher. Prieš aštuonerius ar dešimt metų kilo skandalas, kai paaiškėjo, jog prezidento Ernesto Samper kampanija buvo finansuojama iš Kali kartelio pinigų. Kai kurie prezidento patarėjai pateko į kalėjimą. Kolumbijoje prezidento veiklą tiria parlamentas. Pats prezidentas neatsistatydino, tačiau jis prarado visą gyventojų paramą.

A.Medalinskas. Kišiniovas turi pašonėje juodąją skylę - Padniestrę, žinomą dėl galimos nelegalios prekybos ginklais, narkotikais. Ar įmanoma aptikti ryšį tarp užsiimančiųjų šiuo verslu ir politinių Moldovos partijų, nepaisant didelės takoskyros tarp Kišiniovo ir Padniestrės?

A.Molceanas. Padniestrės vadovo Igorio Smirnovo režimas turi glaudžių ryšių su viena tamsios reputacijos kompanija, turinčia prekybos centrų, prekiaujančia degalais.

A.Medalinskas. Nieko nelegalaus...

A.Molceanas. Sklinda gandai, kad jie turi ir kontrabandos verslą, palaiko ryšius su organizuoto nusikaltimo gaujomis. Kalbėti apie Kišiniovo ryšius su juodąja skyle Padniestrėje sudėtinga: nebuvo jokių didelių skandalų. Tik prieš metus ar dvejus buvo aptiktas didelis kiekis heroino. Pasak tyrėjų, ši prekybos šaka prižiūrėta buvusio vidaus reikalų ministro. Jis buvo nušalintas, bet vėl grįžo į pareigas.

Stambūs Kišiniovo verslininkai norėtų išsaugoti nekontroliuojamą sieną tarp Padniestrės ir likusios Moldovos, bet jie nėra artimi dabartniam Kišiniovo politikos elitui.

A.Medalinskas. Jūsų įstatymai leidžia politines partijas finansuoti iš privačių šaltinių?

A.Molceanas. Kiek žinau, taip.

A.Medalinskas. Ar kampaniją finansavęs verslininkas gali tapti ministru, patarėju?

A.Molceanas. Sunku pasakyti. Manau, įmanoma, bet partija arba politinis lyderis nukentėtų, nes visuomenė tokį žingsnį vertintų neigiamai.

A.Medalinskas. Ar Kolumbijoje partijos gali būti remiamos iš privačių šaltinių?

C.Uribe Burcher. Taip.

Kaip politikai atsilygina finansiniams rėmėjams?

A.Medalinskas. Ar finansinių rėmėjų įtraukimas į partijos rinkimų sąrašą jūsų valstybėse būtų įvertintas neigiamai?

C.Uribe Burcher. Tai nebūtų nelegalu. Kolumbijoje daug verslininkų tampa politikais. Dažnai tai apima tam tikrą būrį, šeimas, kurios turi galios tiek versle, tiek politikoje. Žmonės, deja, priprato, kai politinės partijos rėmėjai atsiranda tos partijos sąraše.

W.Kego. O Švedijoje taip negali atsitikti.

A.Molceanas. Ir Moldovoje negali. Jei toks verslininkas patektų į partijos sąrašo priekį, tai sukurtų problemą pačiai partijai.

A.Medalinskas. Moldovoje? Ar tikrai? Norite pasakyti, kad to jūsų šalyje nėra?

A.Molceanas. Normaliomis sąlygomis į pirmąjį dešimtuką turėtų patekti tik profesionalūs politikai. Tai padeda politinei partijai patekti į parlamentą. Jeigu sąrašo pradžioje yra verslininkas, kuris anksčiau neturėjo nieko bendra su politika, galbūt rėmė partiją finansiškai, o žmonės balsuoja už tokią partiją, kažkas blogai.

A.Medalinskas. Sutinku, kad blogai, bet toks verslininkas nebūtinai turi būti pirmas rinkimų sąraše. Jeigu jis bus pirmajame penketuke, į valdžią irgi pateks.

W.Kego. Švedijoje politikais tampa jauni žmonės. Jie gauna gerą darbą valdžios institucijose, jei jų partija laimi rinkimus. Jeigu pažvelgtume į konservatorius, liberalus, neaišku, ar jų rėmėjai vėliau neatsiduria valdžioje. Visi žino, kad šias partijas remia turtingi verslininkai, tik tiksliai nežino, kurie iš jų.

A.Medalinskas. Ar socialdemokratai gali suteikti aukštus postus žmonėms iš profsąjungų, kurios parėmė juos rinkimuose?

W.Kego. Tai nutiko daug kartų. Jie dažnai gauna pareigas valdžioje.

A.Medalinskas. Žmonės nemano, kad šias pareigas jie gauna kaip padėką už paramą?

W.Kego. Ne.

Korupcija ir savivalda

A.Medalinskas. Savivalda neretai yra įvardijama kaip vienas didžiausių korupcijos židinių, nes ten dažnai priimami ne tiek politiniai, kiek ūkiniai ir finansiniai sprendimai, naudingi įvairioms verslo grupėms. Tačiau dažnai jie priimami kolektyviniu būdu, todėl sunku atsekti kiekvieno individualaus politiko atsakomybę. Kaip tai daroma jūsų šalyse? Kolektyviai ar vis dėlto pagrindinius sprendimus priima meras, turėdamas reikiamas galias ir atsakomybę?

W.Kego. Sprendimus priima meras su taryba, sudaryta iš partijų koalicijos. Švedijoje meru dažniausiai tampa žmogus iš partijos, gavusios daugiausia balsų per savivaldos rinkimus. Mes jo nė nevadiname meru. Šie politikai priima ir sprendimus, svarbius verslui, bet nepasakyčiau, kad dėl to turėtume didelių korupcijos problemų.

A.Medalinskas. Savivaldoje visai neturite korupcijos problemų?

W.Kego. Ne, kodėl gi. Pasitaiko. Jei parduodama žemė, pavyzdžiui, statybų kompanijai.

A.Medalinskas. Būtent. Galima pasirinkti vieną statybų kompaniją arba kitą... Ir ne tik šioje srityje būna neskaidrių dalykų. Pavyzdžiui, atliekų tvarkymo versle, kaip Italijoje.

W.Kego. Žinoma, bet nepamenu tokio pobūdžio skandalų Švedijoje.

A.Medalinskas. O kas Kolumbijos savivaldybėse priima sprendimus? Merai?

C.Uribe Burcher. Taip. Kolumbijos savivaldose yra tarybos, bet meras - pagrindinė vykdomoji valdžia. Ir meras renkamas tiesiogiai. Kaip prezidentas.

A.Molceanas. Moldovoje sistema panaši į Kolumbijos. Meras renkamas tiesiogiai, o šalia yra iš įvairių partijų, laimėjusių rinkimus, atstovų sudaryta taryba.

C.Uribe Burcher. Bet Kolumbijoje tikrai pasitaiko rimtų problemų. Kai kilo skandalas dėl Bogotos mero, jis buvo nušalintas, tiriama jo neskaidri veikla dėl viešųjų pirkimų. Procesas susijęs su stambia viešojo transporto įmone "Transmillenium". Manoma, meras padėjo kompanijai, iš kurios turėjo naudos. Tokie atvejai, deja, nėra reti. Nors mūsų žiniasklaida ne tokia aktyvi kaip Švedijos, kartais ji irgi nuveikia naudingą darbą. Beje, vėliau lietuvių kilmės meras parodė, kad ir savivaldoje galima tvarkytis skaidriai.

Viešieji pirkimai, kaip korupcijos problema

A.Medalinskas. Ar viešieji pirkimai jūsų šalyse yra korupcijos problema?

W.Kego. Nemanau. Politinės partijos ir politikai neįsitraukia į tokio pobūdžio veiklą. Tačiau turime problemų tarp kompanijų arba jų viduje, kai šios siekia pakelti kainas. Švedijoje įdėmiai stebima, kad to nebūtų daroma. Nemanau, jog mūsų partijos per viešuosius pirkimus atsidėkoja savo rėmėjams. Jeigu taip įvyktų ir būtų atsidėkota, nebūtinai rėmėjams, bet draugams, ir jiems būtų atiduoti viešieji pirkimai ar sudarytos kitos aplinkybės gauti naudos iš politikų, tai tuoj pat būtų pastebėta.

A.Medalinskas. Tačiau ir biurokratijoje gali atsirasti, pavyzdžiui, neformalių lyderių, kurie viešuosius pirkimus gebėtų nukreipti savo aplinkai naudinga linkme.

W.Kego. Taip gali nutikti, bet iki šiol tokių atvejų nepasitaikė.

C.Uribe Burcher. Kai lyginu Švediją su kitomis šalimis, matau, kad valstybės tarnautojai gauna gerus atlyginimus, o už piktnaudžiavimus taikoma griežta atsakomybė. Todėl žmonėms nereikia žiūrėti, kur dar papildomai užsidirbti. Jų sąlygos geros.

A.Medalinskas. Sakoma, kad pakėlus atlyginimus padidėtų ir kyšiai.

W.Kego. Mano šalyje bandymai papirkti būtų bevaisiai.

A.Molceanas. Anksčiau, kai Moldovos valdžioje buvo viena politinė grupė, ji netrukdoma galėjo daryti įvairius neskaidrius dalykus, nors negaliu pasakyti, kad visi buvo nusikaltėliai. Tačiau per pastaruosius trejus ar ketverius metus padėtis pasikeitė. Dabar šalį valdo trijų partijų aljansas. Ministerijas jos pasidalijo. Viena partija visko nevaldo.

A.Medalinskas. Bet kiekvienas ministras, kiekviena partija, gavusi valdžią ministerijoje, gali tvarkytis ten kaip tinkama. Kaip naudinga jai, ministrui ir partijos draugams.

A.Molceanas. Reikia neužmiršti, kad partijos konkuruoja tarpusavyje. Dabar politikai atsargūs. Jei viena partija pasielgia netinkamai, kita iš viso to surengia šou. Jeigu nešvarių dalykų ir pasitaiko, jie, matyt, daromi labai tyliai ir apgalvotai.

A.Medalinskas. Ko gero, bent jau kolegos iš Moldovos taip ir sako. Ir vis dėlto, ar Švedijoje pagrindinė priežastis yra tik kitokia moralė, kad ten toks žemas korupcijos lygis. Gal svarbi ir istorinė atmintis, primenanti griežtą atsakomybę, kai koks nors pareigūnas nukentėjo už nesąžiningą elgesį tarnyboje. Juk tada ir kiti nenori atsidurti jo kailyje. Deja, pokomunistinėse šalyse tokie pareigūnai, ypač jei yra įtakingi ir turi tvirtą partijų arba pinigų užnugarį, dar ir dabar dažnai nebaudžiami.

W.Kego. Manau, tai labai gerai paaiškina, kodėl pas mus tokių pažeidimų nedaug, nors jų pasitaiko. Ypač savivaldos lygiu. Kaip tik neseniai panašus dalykas nutiko Geteborge. Ten savivaldoje dirbantys žmonės, atsakingi už finansinius reikalus, projektui įgyvendinti pasirinko pažįstamą verslininką. Kilo didelis skandalas. Bet tokių atvejų pasitaiko labai mažai. Beje, dažniausiai partneriais renkamasi ne giminaičius, o draugus.

A.Medalinskas. Jeigu partijos ir jų paskirti aukšti pareigūnai yra atsakingi už savo neskaidrią veiklą, taip pat ir viešuosius pirkimus, ar nesikirstų su demokratija bei teise tai, kad atsakingos valstybės tarnybos padarytų tų partijų būstinėse kratas, paieškotų galimų nusikaltimų įrodymų, apklaustų jų vadovus, ministrus, merus?

W.Kego. Ne, tai būtų visiškai demokratiška. Tai teisingumo vykdytojų veiklos dalis.

Neteisėtai įsigytas turtas

A.Medalinskas. Ar jūsų valstybėse žinomi atvejai, kai politikas, valdininkas biurokratas nusiperka nuosavybės, kurios kaina neatitinka jo gaunamų pajamų?

W.Kego. Šiuo požiūriu mūsų teisinė sistema labai bloga. Policininkas mato, kad žmogus turi daug pinigų, tačiau yra bejėgis tai įrodyti. Pajamas gali kvestionuoti mokesčių pareigūnai, tik ne policija. Šiandien ji glaudžiai bendradarbiauja su mokesčių pareigūnais, bet Švedijoje net nėra įstatymų dėl pinigų plovimo. Manau, tai labai blogai.

A.Medalinskas. Ar turite įstatymą, leidžiantį tą galbūt neteisėtą nuosavybę konfiskuoti? Vienose šalyse tokio turto buvimą privalo įrodyti valdžia, kitur - pats žmogus.

W.Kego. Įstatymą turime, tačiau jo įgyvendinimas labai komplikuotas. Manyčiau, įsigyto turto pagrįstumą turėtų įrodinėti žmogus, bet Švedijoje tai tenka daryti valdžiai. Buvo ne vienas atvejis, kai asmuo teigė, jog pinigus laimėjo loterijoje.

C.Uribe Burcher. Mums Kolumbijoje teko kovoti su kriminaline veikla, kuri daugiausia buvo susijusi su narkotikais, todėl neteisėtai sukaupto turto konfiskavimo sistema pas mus gana sena. Jeigu valstybės pareigūno turtas neatitinka pajamų, jis turi įrodyti, kad pinigai gauti iš legalios veiklos. Bet neretai nusikaltėliai būna gudresni už teisingumo pareigūnus. Be to, kriminalinė veikla - tarptautinė. Gali būti, kad pinigai yra ne Kolumbijoje, o Kaimanų salose arba Tailande.

A.Medalinskas. Ar giminaičiai padeda nuslėpti nelegaliai gautus pinigus?

C.Uribe Burcher. Daug žmonių deklaruoja, jog nuosavybė yra mamos ar sūnaus, ir taip randa būdą pateisinti šį turtą. Bet jei teisingumo atstovai iš tiesų nori sugauti nusikaltėlį, jie tai ir padaro. Kai į šalį plaukia lengvi pinigai, pareigūnai turi būti aktyvūs.

A.Medalinskas. Mūsų atveju žmonės įsigijo daug nekilnojamojo turto krašte, pasistatė vilas ne tik miestuose, bet ir prie jūros, ežerų. Šis nekilnojamasis turtas dažnai užrašytas giminaičių vardu, tačiau yra įstatymai, leidžiantys jį atsekti. Jeigu atitinkamų tarnybų pareigūnai norėtų, galėtų tai padaryti. Bet kol kas viskas juda labai vangiai, o tiksliau - beveik nejuda. Matyt, yra dideli interesai, kad strigtų teisingumas.

C.Uribe Burcher. Gal žmonės įsigyja brangaus nekilnojamojo turto, o deklaruoja, kad jis kainavo gerokai mažiau?

A.Medalinskas. Taip, esama tokių bandymų, bet juk dar yra ir rinkos ekspertų vertinimai. Negali sakyti, kad pastatęs puikią vilą, mokėjai kaip už mažą trobelę.

A.Molceanas. Moldovoje meluoti arba pakeisti nekilnojamojo turto kainą labai sudėtinga.

Sąžiningi komisarai, prokurorai, teisėjai ir visuomenė

A.Medalinskas. Ar žmonės jūsų šalyse pasitiki teisingumo sistema ir teismais?

W.Kego. Žinoma.

C.Uribe Burcher. Kolumbijoje vyksta jau ne vieno parlamentaro veiklos tyrimas, ir kol jis atliekamas, politikas turi palikti savo kėdę. Bet partija negali pakeisti savo nario, jeigu to žmogaus veikla tiriama arba jis nuteistas, kitu nariu, todėl praranda vietą parlamente. Tai yra bausmė už tai, kad leido susitepusiam žmogui būti partijoje. Ši nuostata - nauja. Ir teismų, teisingumo sistemos vaidmuo labai svarbus.

A.Medalinskas. Ar svarbus, jūsų nuomone, visuomenės dalyvavimas teismų darbe?

W.Kego. Labai svarbus. Teismuose dalyvauja vienas ar du teisėjai ir keturi ar penki visuomenės atstovai, o Aukščiausiajame Teisme - vien profesionalūs teisėjai.

C.Uribe Burcher. Kolumbijos teismuose sprendimus priima tik teisėjai. Tačiau visuomenės pasitikėjimas teismais padidėjo, kai 1991 metais buvo priimta nauja Konstitucija, atsirado konstituciniai teismai. Dabar sukurta tokia sistema, kai žmonės gali tiesiogiai kreiptis į teismus, kad būtų apgintos jų pagrindinės teisės. Procesas tada būna trumpas, o advokatas - nereikalingas. Bet teismų sistemai vis dar kyla daug iššūkių. Ji tebėra brangi, procesai - labai ilgi.

A.Molceanas. Moldovos teismuose visuomenės atstovai nedalyvauja, jų pasitikėjimas teismais irgi nėra didelis. Tačiau bandoma kai ką daryti. Pavyzdžiui, anksčiau veikė ekonominiai teismai, kurie, kaip manyta, buvo labai korumpuoti, todėl parlamentas neseniai pataisė Civilinio kodekso įstatymą ir tuos teismus panaikino.

A.Medalinskas. Teisingumo veidas yra ir gerai dirbantis policijos vadas, sąžiningas teisėjas, principingas prokuroras. Ar šaliai reikia tokių pareigūnų, ar turite jų?

A.Molceanas. Visuomenei tokio tipo herojų reikia tada, kai padėtis tampa labai bloga. Dabar situacija Moldovoje yra geresnė, negu buvo paskutinį XX amžiaus dešimtmetį. Tada turėjome herojų - generolą Aleksėjų, kovotoją su organizuotu nusikalstamumu. Jis buvo labai populiarus, todėl buvo išrinktas į parlamentą. Bet sistemoje ir dabar esama bėdų.

W.Kego. Tačiau yra didžiulė problema: sąžiningus teisėsaugos pareigūnus nusikaltėliai gali nužudyti, kaip atsitiko Italijoje teisėjui Giovanni Falcone.

A.Medalinskas. Kiekvienas, kuris pakyla prieš neteisingumą, didelius interesus, supranta, kad jo gali laukti toks likimas, bet šie asmenys pralaužia neteisingumo sieną ir tada prieš sistemą sukyla vis daugiau žmonių. Veikiausiai Kolumbijoje taip ir atsitiko?

C.Uribe Burcher. Taip. Nepasitikėjimo juridine sistema vis dar daug, bet teisėjais ir teisėsauga pasikliaujama labiau negu anksčiau. Tiesa, daug gerų teisėjų ir prokurorų, prasidėjus kovai su karteliais, buvo nužudyta, tačiau paskui atsispirti nusikaltėlių ir kitų įtakingų asmenų, taip pat politikų spaudimui ryžosi vis daugiau jų kolegų.

Ar skiriasi paprasto žmogaus ir pareigūno padarytas nusikaltimas?

A.Medalinskas. Ar jūsų šalių teisėje yra skirtumas tarp nusikaltimo, įvykdyto politiko, valdininko ir padaryto paprasto žmogus? Gal už grotų sėda tik tas, kuris pavogė vištą, o pasisavinęs milijonus vaikšto laisvėje ir vaidina visuomenės grietinėlę?

W.Kego. Švedijoje valdžios pareigūnas, pasinaudojęs savo pozicija, už nelegalią veiklą bus nubaustas daug griežčiau negu paprastas pilietis.

A.Medalinskas. Geras įstatymas. O Kolumbijoje?

C.Uribe Burcher. Esame viena seniausių demokratijų Lotynų Amerikoje, bet pritaikant įstatymus kyla problemų. Deja, Kolumbijoje, kaip sakėte, į teisiamųjų suolą patenka tas, kas vagia vištą, o ne plaunantysis pinigus. Tačiau politikai, valstybės tarnautojai turi ne tik kriminalinę, bet ir administracinę atsakomybę. Jie gali būti atleisti iš pareigų.

A.Medalinskas. Jeigu būdamas tarnyboje prisiduria prie algos milijonus, jau gali būti ir atleistas. Tokiam tai nebesvarbu. O kitas, kuriam vis maža, po kelerių metų vėl sugrįžta.

W.Kego. Švedijoje taip nenutiktų. Dėl moralės ir žiniasklaidos, kuri "nukirstų" galvą.

C.Uribe Burcher. Kolumbijoje jie irgi sugrįžta. Dėl to žmonės turi būti aktyvūs ir suprasti, kad neužtenka turėti gerus įstatymus. Valdžiai reikia spaudimo.

A.Molceanas. Moldovos situacija nėra tolima nuo jūsiškės... Įstatymuose numatytos bausmės už įvairiausius nusikaltimus, tačiau būkime sąžiningi: turintieji prieigą prie pinigų ir valdžios gali paveikti ir teisėjus, ir tyrėjus.

A.Medalinskas. Bausmė ir pas mus neretai suvokiama tik kaip atleidimas iš pareigų. Kitas, pajutęs, kad gali būti blogai, pats pasiprašo atleidžiamas. O vėliau jo byla užstringa ir kol guli teisėsaugos stalčiuose, teigiama, jog žmogus yra nekaltas. Tas pats sakoma ir tada, kai byla sulaukia senaties. Ar asmenys, kurių veiklą tiria Švedijos teisėsauga, galėtų gauti aukštas pareigas vyriausybėje arba savivaldos institucijoje, vėl prieiti prie milijoninių lėšų skirstymo, nors yra įtariami neskaidria veikla?

W.Kego. Ne, niekada.

A.Medalinskas. Tuo mes irgi skiriamės nuo Švedijos...

W.Kego. Bet kaip tada žmonės, visuomenė gali priimti politiką, kuris pasinaudojo savo padėtimi? Jeigu asmuo buvo už tai nubaustas, jam neturėtų būti leidžiama sugrįžti.

Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"