TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Korupcijos voratinklis nesutraukomas

2014 02 07 6:00
S.Urbanavičiaus nuomone, Lietuva jau pasiekė ribą, kai ją galima priskirti prie šalių, kontroliuojančių korupciją. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Europos Komisijai (EK) paskelbus kovos su korupcija ataskaitą ir gyventojų apklausos duomenis, vėl teko konstatuoti nemalonų faktą – korupcijos mastai Lietuvoje išlieka dideli, o pagal tai, kiek žmonių buvo prašomi duoti kyšį, net didžiausi Europoje. Metų metais besikartojantys liūdni tyrimų rezultatai neįkvepia politikų ir viešojo sektoriaus atstovų efektyviau kovoti su šia piktžaizde.

Kaip parodė EK pristatyta Eurobarometro apklausa, net 29 proc. Lietuvos piliečių praėjusiais metais buvo prašomi duoti kyšį arba buvo tikimasi, kad jie jį duos. Tai didžiausias skaičius Europos Sąjungoje (ES), kur šio rodiklio vidurkis siekia apie 4 procentus. Premjerą Algirdą Butkevičių tokie duomenys nustebino. Nors jis ir atsakingų institucijų atstovai tvirtina, kad situacija gerėja, organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas ypatingų veiksmų siekiant mažinti kyšininkavimo lygį probleminėse srityse neįžvelgia.

Ne viskas taip blogai

A.Butkevičius pripažįsta, kad korupcija yra rimta problema ir Lietuvoje, ir visoje ES. Tačiau, anot jo, netiesa, kad padėtis mūsų šalyje tik blogėja. Premjeras pažymėjo, kad Lietuvoje pastebima teigiama – korupcinės patirties mažėjimo – tendencija. Esą pirmą kartą po gyventojų dalies, susidūrusios su kyšininkavimo patirtimi per pastaruosius 12 mėnesių, augimo 2005-2010 metais nuo 28 iki 34 proc. tokių gyventojų dalis 2013-aisiais sumažėjo iki 26 procentų. Be to, A.Butkevičiaus nuomone, lietuviams būdingas kritiškesnis požiūris į korupcijos lygį šalyje. Pavyzdžiui, net 64 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad korupcijos mastas Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus padidėjo. Latvijoje taip mano 29 proc., Estijoje – 47 proc. gyventojų.

A.Butkevičiaus teigimu, kova su korupcija yra prioritetinė Vyriausybės veiklos kryptis. Jis priminė, kad prieš kelis mėnesius Seime priimtas atnaujintas 2011–2014 metų Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių planas. „Įgyvendinus jame nustatytas priemones, bus sumažintos korupcijos prielaidos, ypač prižiūrint ūkio subjektų veiklą, palengvės tokios veiklos priežiūros ir reglamentavimo našta. Padidės viešųjų pirkimų organizavimo, atlikimo skaidrumas ir kontrolė, sumažės korupcijos galimybės sveikatos priežiūros įstaigose ir prielaidos nelegaliems mokėjimams“, - aiškino premjeras.

Rengiama nauja programa

Šiemet bus rengiamos naujos Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonės 2015–2025 metams. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra paprašyta atlikti Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimą ir pateikti informaciją apie viešojo sektoriaus srityse nustatytas esmines ir aktualias su korupcija susijusias problemas, esamus korupcijos mechanizmus. Dėmesio taip pat žadama skirti sveikatos apsaugos sistemai, teismams, policijai, savivaldybėms.

Kartu ketinama įvertinti ankstesnių programų rengimo trūkumus: formalų kai kurių institucijų požiūrį į korupcijos prevenciją, nepakankamą dėmesį antikorupcinei veiklai institucijose, instituciniam teisės aktų antikorupciniam vertinimui ir korupcijos rizikos nustatymui, nuoseklumo stygių ir pan.

Atmeta kritiką

STT direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus nuomone, esminis laimėjimas yra tai, kad mūsų valstybė sukūrė tinkamą kovos su korupcija sistemą. Šioje srityje daromą pažangą esą rodo ir gerėjantis korupcijos suvokimo indeksas. „Lietuva šiame tyrime jau pasiekia ribą, kai ją galima priskirti prie šalių, kontroliuojančių korupciją“, - LŽ teigė jis.

STT sulaukia nemažai kritikos dėl įvairių korupcinių tyrimų – esą nemaža skambiai pradėtų tyrimų dalis baigiasi šnipštu, institucijos kuruojamos korupcijos bylos sunkiai skinasi kelią į teismus, dažnai įtariamiesiems pavyksta išvengti realių bausmių. Tačiau, anot S.Urbanavičiaus, tokia kritika nepagrįsta, nes ir pernai už korupcinius nusikaltimus teismai taikė tiek realias laisvės atėmimo bausmes, tiek pinigines baudas aukšto rango ministerijų, savivaldybių vadovams. Jo duomenimis, 2013 metais teismai STT tirtose bylose skyrė arba paliko galioti anksčiau skirtas bausmes apie 100 asmenų. Maždaug trečdaliui nuteistųjų teismai skyrė laisvės atėmimo bausmes. Už korupcinius nusikaltimus nuteistiesiems pernai teismai skyrė beveik 1 mln. litų baudų.

Pasak S.Urbanavičiaus, efektyviausias būdas kovoti su korupcija – stiprinti prevencijos sistemą. Esą tai turi būti ne pavienės, o sisteminės, viena kitą papildančios priemonės.

Kupiūra neišgydys

Kaip rodo Eurobarometro apklausa, ES užimame antrąją vietą po Rumunijos pagal tai, kiek žmonių papildomai pinigais ar dovana atsilygino medikams. Taip nurodė elgęsi 21 proc. apklaustų lietuvių.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis sutinka, kad korupcijos vėžys vis dar kankina sveikatos apsaugos sistemą. „Tačiau matome, kad korupcija yra labiau suvaldyta ir mažiau paplitusi, nei mėginama įtikinti“, - teigė jis. V.P.Andriukaitis pabrėžė, jog kalbant apie korupciją dažnai pamirštama, kad joje dalyvauja dvi šalys. Pacientų, iš kurių reikalaujama kyšio, jis prašo skambinti anoniminiu ministerijos telefonu 8 800 66004. Taip pat ragina nepasiduoti iliuzijai, kad „kupiūra išgydys“, o reikalauti informacijos apie priklausančias medicinos paslaugas, sužinoti, koks gydymas turi būti teikiamas nemokamai. Savo ruožtu ministerija, anot V.P.Andriukaičio, artimiausiu metu ketina parengti ir taikyti naujas kovos su korupcija priemones.

Būtinos konkrečios priemonės

TILS vadovo S.Muravjovo apklausų duomenys nenudžiugino. Tai, kad mūsų šalis atsidūrė pirmojoje vietoje ES pagal gyventojų, iš kurių buvo reikalaujama kyšio, skaičių, rodo, jog problema išlieka rimta. „Kad ji niekur nedingo, deja, nestebina. Per pastarąjį pusmetį nuo mūsų pasaulinio korupcijos barometro rezultatų paskelbimo, kai paaiškėjo, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų per 12 mėnesių davė kyšį, ypatingų veiksmų sumažinti kyšininkavimo lygį probleminėse srityse nemačiau“, - LŽ pažymėjo ekspertas.

S.Muravjovo teigimu, daugiausia su korupcija gyventojai susiduria sveikatos priežiūros įstaigose, kelių policijoje, savivaldybėse. Kaip rodo įvairūs tyrimai, bėgant metams situacija šiose srityse iš esmės nesikeičia. Ekspertas nemato ypatingo sveikatos apsaugos srities atstovų noro kalbėti apie korupcijos problemą, esą daug kas dar net nėra apsisprendęs, ar tai didelė problema. Jo nuomone, policija gerokai aiškiau suvokia šios problemos svarbą, turi antikorupcijos priemonių planą, skiria tam dėmesį per akcijas.

Pasak S.Muravjovo, laikas suprasti, kad vien įstatymų ar pripažinimo, jog korupcija egzistuoja, neužtenka. Būtina imtis konkrečių priemonių šiai problemai spręsti. „Ir tai jokiu būdu nėra vien teisėsaugos institucijų ar imuniteto padalinių darbas. Visų pirma tai yra viešojo sektoriaus tvarkymo užduotis“, - įsitikinęs jis.

Svarbūs iššūkiai

S.Muravjovo nuomone, proveržio kovoje su korupcija nepavyksta pasiekti dėl viešojo sektoriaus atstovų ir politikų nesugebėjimo užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimo ir nenoro matyti šios problemos sprendimo kaip viešojo sektoriaus administravimo iššūkio. Tačiau esama ir daugiau iššūkių, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų srityje. Eurobarometro apklausos duomenimis, beveik 40 proc. verslininkų teigia, kad jie būtent dėl korupcijos nelaimėjo viešųjų pirkimų. 60 proc. verslininkų tikina, kad vienintelis būdas sėkmingai plėtoti verslą Lietuvoje – turėti politinių pažinčių ir kad korupcija iš principo kenkia verslo konkurencijai. Svarbu keisti padėtį, kad į Lietuvą pritrauktume daugiau užsienio investicijų ir būtume suvokiami kaip skaidri valstybė.

Tačiau yra ir kuo pasidžiaugti. Anot S.Muravjovo, Lietuvos korupcijos žemėlapis rodo, kad mūsų šalyje daugėja verslininkų, norinčių tvarkyti reikalus be kyšių ir korupcijos. Vis daugiau žmonių kalba apie tai, kad korumpuotas elgesys jiems nepriimtinas. Tačiau TILS vadovas dažnai pasigenda politikų ir valstybės tarnautojų pamatuoto veikimo: aiškiai užsibrėžiamų tikslų, jų siekimo ir atsiskaitymo už rezultatus. Jam susidaro įspūdis, kad nacionalinė kovos su korupcija programa yra šiek tiek primetama įstaigoms, kurios turi kažką nuveikti vienoje ar kitoje srityje. Todėl esą nereikia stebėtis dėl pasigirstančių kalbų, kad jos programą vykdo tik „dėl paukščiuko“, o kasdieniame gyvenime pokyčių taip ir nematome.

***

EK paskelbtoje pirmojoje ES kovos su korupcija ataskaitoje pažymima, kad sukūrusi plačią teisinę sistemą Lietuva jau pademonstravo ryžtą užkirsti kelią korupcijai ir su ja kovoti. Mūsų šaliai siūloma teikti pirmenybę stambesnių bylų tyrimui ir sukurti prevencijos priemones korupcijai viešųjų pirkimų srityje nustatyti, sutelkiant dėmesį į vietos lygmenį ir sveikatos priežiūros sektorių.

EK taip pat siūlo Lietuvai parengti kovos su neoficialiais mokėjimais sveikatos priežiūros sistemoje strategiją ir gerinti išrinktų bei paskirtų pareigūnų interesų konfliktų deklaracijų kontrolę. Pabrėžiama, kad reikia ir papildomų pastangų politinių partijų finansavimo skaidrumui užtikrinti.

***

Kartu su EK ataskaita buvo paskelbti irEurobarometro 2013 metais atliktos apklausos apie europiečių požiūrį į korupciją rezultatai. Ji parodė, kad net 95 proc. lietuvių mano, jog mūsų šalyje korupcija yra paplitusi. ES vidurkis – 76 procentai. 88 proc. mūsų šalies gyventojų sutinka, kad kyšio davimas ir naudojimasis pažintimis dažniausiai yra lengviausias kelias gauti tam tikras viešąsias paslaugas (ES vidurkis – 73 proc. ).

Kad korupcija mūsų šalyje yra plačiai paplitusi, mano 89 proc. verslininkų (ES vidurkis – 75 proc.). 36 proc. apklaustųjų korupciją laiko rimta problema plėtojant verslą Lietuvoje (ES vidurkis – 43 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"