TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kova dėl istorinės atminties dar nebaigta

2015 04 17 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Po trečio nepavykusio bandymo įstatymu nustatyti tautos istorinės atminties objektą ir Lietuvai svarbaus istorinio paveldo atminimą įprasminančios politikos formavimą bei įgyvendinimą projekto rengėjai neketina sudėti ginklų. Tokios iniciatyvos kritikai kartoja, kad vienos istorinės atminties nėra ir negali būti.

Priimti Tautos istorinės atminties įstatymą siūloma nuo 2012 metų, bet visi mėginimai tai padaryti parlamente patyrė nesėkmę. Vis dėlto projektą parengusi iniciatyvinė grupė, sudaryta iš politikų, signatarų, istorikų, dokumentą taisys ir vėl siūlys Seimui jį priimti.

Šalies istorikai šios grupės siūlymus vertina nevienareikšmiškai.

Kai ką galima patikslinti

Vienas projekto rengėjų parlamentaras Valentinas Stundys tikino, kad kitą savaitę planuojamas iniciatyvinės grupės susitikimas, per kurį bus tariamasi, kaip patobulinti dokumentą. „Kai ką galima patikslinti. Matyt, ir bus apie tai diskutuojama“, - LŽ sakė jis. Projektą kūrusioje iniciatyvinėje grupėje dalyvavo šviesaus atminimo signataras Romualdas Ozolas, signataras Bronislovas Genzelis, istorikas Eugenijus Jovaiša, Sąjūdžio veikėja Angonita Rupšytė, teisininkas Audrius Skaistys ir kt.

V. Stundžio nuomone, tobulinant projektą galima keisti Tautos istorinės atminties tarybos (siūlomos įsteigti patariamosios institucijos, atskaitingos Seimui) formavimą ir funkcijas - dėl to Seime kryžiuotos ietys. „Priekaištauta, kad gal be reikalo į tarybą įtraukiami vykdomųjų institucijų atstovai. Gal galima numatyti, kad institucija būtų tik ekspertinė, patariamoji, ją sudarytų tik akademinės bendruomenės, visuomeninių organizacijų nariai“, - svarstė jis.

Anot parlamentaro, galima peržiūrėti siūlomos įkurti tarybos funkcijas, kad jos nekeltų kokių nors įtarimų dėl akademinės laisvės varžymo ir pan. „Nors ir taip funkcijos yra peržiūrėtos ir bet koks imperatyvumas pašalintas“, - teigė jis.

V. Stundys vylėsi, kad ketvirtos redakcijos įstatymo projektas bus priimtas. Jis įsitikinęs, kad Lietuvai būtina istorijos politika, nes tai - valstybės tęstinumo, jos gyvenimo globaliame pasaulyje klausimas.

„Be abejo, tai yra ir mūsų atsparumas visiems informaciniams karams ir kitokioms intervencijoms. Gyvenimas diktuoja, kad valstybėje turėtų būti tokia politika, kuri priklausytų nuo valstybės institucijų tiek, kiek nepažeistų akademinės laisvės principų. Patys mokslininkai savo Istorinės politikos gairių rekomendacijose aiškiai sako, kad neturime paminklokūros politikos, nesutvarkytas jubiliejinių metų, valstybinių švenčių skelbimas - tai, kas priklauso valstybės istorijos politikos sričiai“, - pažymėjo parlamentaras.

Reikia istorinių orientyrų

Humanitarinių mokslų daktaro Arūno Bubnio nuomone, toks įstatymas yra reikalingas. „Kiekviena valstybė, tauta turi savo istorinius orientyrus, kuriais remiasi, grindžia savo savimonę, valstybės politiką istorijos srityje. Manau, kad minėtas įstatymas nėra blogas dalykas, kurį reikėtų atakuoti ir jį atmesti kaip visiškai nereikalingą. Tačiau suinteresuotoms šalims - valdžios įstaigoms, akademinei bendruomenei - reikia diskutuoti, kad jis būtų geresnis ir priimtinas visiems“, - kalbėjo istorikas.

A. Bubnys atmetė dalies istorikų abejones, esą priėmus įstatymą gali būti suvaržyti istorijos moksliniai tyrimai, apribota saviraiškos laisvė. Pasak jo, to neturėtų būti ir nebus, nes įstatymas būtų skirtas valstybės politikai, istorinėms šventėms, jubiliejiniams metams organizuoti.

„Manyčiau, kad tai reikalingas dalykas, nes kiekviena valstybė turi remtis tam tikrais orientyrais. Pavyzdžiui, istorikai skundžiasi, kad valdžia neatsižvelgia į jų nuomonę ar jos neatsiklausia. Jeigu būtų sudaryta visuomeninė taryba, kurioje dirbtų įvairių organizacijų ir akademinių institucijų atstovai, tikrai būtų galimybė aptarti aktualius klausimus ir nebebūtų nesusipratimų, nepasitenkinimo, kad valdžia kažko nepadarė ar Lietuvos istorikai kokiems nors įvykiams, asmenybėms ar jubiliejams skiria nepakankamai dėmesio“, - tikino ekspertas.

Atitolintų nuo Vakarų

Įstatymui nepritariantis istorikas Algimantas Kasparavičius pažymėjo, kad Lietuva turi orientuotis į vakarietiškus standartus. Jeigu dokumentas būtų priimtas, jis esą atitolintų mūsų šalį nuo Vakarų Europos, kur nė viena šalis neturi panašaus teisės akto. „Toks įstatymas mentaline prasme jungtų mus su Lietuvos Tarybų Socialistine Respublika, egzistavusia okupacijos metais, o politine prasme mus stumtų į erdvę tarp šiuolaikinės Vengrijos ir dabartinės Rusijos“, - mano jis.

Projekte A. Kasparavičius įžvelgia siekį formuoti valstybinę tautos atmintį. Tačiau vienos istorinės atminties nėra ir negali būti. „Turime pripažinti, kad valstybės suformuota tautos istorinė atmintis daugeliu atvejų konfrontuos su socialinių, tautinių grupių, pavienių žmonių įvairia istorine atmintimi“, - pabrėžė istorikas.

Nevienareikšmės aplinkybės

Pasak A. Kasparavičiaus, norėdama šviesti visuomenę, valstybė turėtų rūpintis autentiškų dokumentų ir kitų šaltinių pateikimu, nes šiandien tai yra fragmentiška, selektyvu ir neefektyvu. Esą įvairios istorinės aplinkybės yra nevienareikšmės, visuomenė nežino daugybės faktų.

Kaip pavyzdį jis pateikė plačiai žiniasklaidos ir dalies politikų tiražuojamą istoriją apie prezidento Antano Smetonos pabėgimą per upelį 1940 metų birželį. „Šaltiniai rodo, jog vadinamąjį A. Smetonos pabėgimą pirmi suformulavo ne kas kitas, o tuomečiai krikščionys demokratai. Tariamai nebelikus prezidento jie bandė perimti valdžią į savo rankas. Jų retorika labai sėkmingai pasinaudojo Josifas Stalinas, Viačeslavas Molotovas, Vladimiras Dekanozovas, kuris tuo metu buvo Kaune, jie buvo nustebę, kad krikščionys demokratai, konkrečiai Kazimieras Bizauskas, suformulavo šią tezę apie A. Smetonos pabėgimą. Vėliau ją įsuko „Pravda“, „Izvestijos“, - aiškino istorikas.

Ar toks įstatymas galėtų sustiprinti tautos istorinę atmintį? A. Kasparavičiaus nuomone, ne. Esą turime gerą istorijos politiką, kurią vykdo universitetai, Istorijos institutas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir kt. Be to, anot jo, ir mūsų visuomenė yra gana brandi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"