TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kova dėl miškų persikels į Seimą

2013 04 24 7:52
Lietuvoje yra šešios savivaldybės, kurių miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų. LŽ archyvo nuotrauka

Kai kuriems miestams ir gyvenvietėms pritrūkus plėtrai tinkamų teritorijų, užsimota keisti Miškų įstatymą, kad būtų galima juos plėsti miškų sąskaita.

Tačiau tam pasipriešino Lietuvos žalieji - jie baiminasi, kad pataisomis bus atvertas kelias urbanizuoti gražiausius savivaldybių kampelius.

Parengta svarstyti

Netrukus, gegužę, Seime numatyta svarstyti Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad visi miestuose ir kaimuose esantys želdynai bei miestų parkai nebūtų laikomi mišku. Taip pat siūloma papildyti Miškų įstatymą, sudarant galimybes formuoti gyvenamąsias teritorijas miestuose, kai miško žemės paskirties keitimą inicijuoja savivaldybė, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų.

Ginčus keliančias Miškų įstatymo pataisas pateikė Seimo nariai: Algimantas Salamakinas, Rimantas Sinkevičius, Raimundas Paliukas, Arūnas Dudėnas, Darius Ulickas ir Gintautas Mikolaitis. Jomis taip pat siekiama palengvinti savivaldybių galimybes miško žemę paversti kitomis naudmenomis visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms - kapinėms bei želdynams formuoti, už tai iš savivaldybių nereikalaujant į valstybės biudžetą sumokėti piniginių kompensacijų.

Įstatymo pataisų projektui po pateikimo Seimas jau pritarė, jį svarstyti numatyta gegužės 7-osios plenariniame posėdyje.

Merijoms trūksta žemės

Lietuvoje yra šešios savivaldybės, kurių miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų. Viena jų - Varėnos rajonas, apie jo centrą ošia antros kategorijos brandus miškas ir miesto plėtrai nelikę jokių galimybių. "Mieste net ir vieno sklypo neturime kur suformuoti, o grąžinti nuosavybėn turime 38 sklypus. Mus kaltina, kad nevykdome žemės reformos, bet mes neturime ploto, kur būtų galima formuoti sklypus individualiai statybai, tik miškus", - tvirtino Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas. Pasak jo, būta planų įrengti individualių namų kvartalą vienoje kelio į Senąją Varėną pusėje. Net ir nutiesti komunikacijas nebuvo sudėtinga, nes kitoje kelio pusėje jau pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas. Tačiau tokiam sumanymui nepritarta, nes kirsti miško neleista.

Varėnoje žemės trūksta ir infrastruktūrai plėtoti, visuomeninės paskirties statybai. Savivaldybė planavo įrengti hipodromą, bet planų teko atsisakyti, nes jo ribos truputį "įlindo" į mišką. Perlojos miestelyje reikėtų įrengti naujas kapines, bet už jas (miške) savivaldybei į valstybės biudžetą tektų pakloti nemenką sumą pinigų.

"Negalime vykdyti jokios veiklos, tad jei tai užsitęs, Varėna bus pasmerkta letarginiam miegui", - tvirtino V.Mikalauskas.

A.Salamakinas žaliųjų nuogąstavimus vadina nepagrįstais.

Siekia urbanizuoti miškus?

Tuo metu, kai savivaldybių atstovai teigia, kad parengtos Miškų įstatymo pataisos atvertų didesnes galimybes savivaldybėms tenkinti gyventojų interesus ir rūpintis aplinka, Lietuvos žaliųjų atstovai Seimo Aplinkos apsaugos komitetui (AAK) įteikė raštą, kuriame teigiama, kad įstatymo pakeitimo projektas savivaldybėms suteiks galimybę plėsti miestus jų teritorijose esančių miškų sąskaita, o taip esą būtų pažeisti visuomenės interesai.

"Keisti miško žemės paskirtį įstatymai leidžia tik išimtiniais atvejais, tenkinant visuomenės interesus. Tačiau konkrečių sklypų formavimą individualių namų ar pramoninių pastatų statybai vargu ar galima laikyti visuomenės interesu", - teigė susivienijimo žali.lt koordinatorė Virginija Vingrienė. Pasak jos, gyvenamųjų vietovių plėtrai gali būti panaudoti apleisti plotai - nenaudojamų pastatų kvartalai, apleistos žemės ūkio paskirties žemės ar kitos teritorijos. Tačiau būtinybės tai daryti miškų sąskaita esą tikrai nėra, juolab kad prieš kelis mėnesius Seimas jau suteikė panašią galimybę, leidžiančią sodybų plėtrą miškuose.

"Tokios tendencijos kelia grėsmę miškams ir veda į jų urbanizaciją. Siekis miestuose esančius miškus pavadinti želdynais taip pat atrištų valdininkams rankas kirsti šiuos plotus, neribojamai keisti žemės paskirtį ir statyti gyvenamuosius namus", - kalbėjo V.Vingrienė. Anot jos, šiomis įstatymo pataisomis nusitaikyta į gražiausius šalies kampelius - Neringą, Trakus, Druskininkus, Švenčionis, Kazlų Rūdą, Varėną.

Padės savivaldybėms

Seimo AAK pirmininkas Algimantas Salamakinas žaliųjų nuogąstavimus vadina nepagrįstais. "Tesiekiame palengvinti situaciją kai kuriose miškingose savivaldybėse, kad šios galėtų formuoti žemės sklypus ten, kur tai galima, ir taip kompensuoti savininkų palikuonims už turėtą žemę", - LŽ tvirtino A.Salamakinas. Seimo narys tikino, kad tokie atvejai Lietuvoje tikrai nebus dažni, nes tėra šešios savivaldybės, kurios galės pasinaudoti minėto įstatymo pataisose numatytomis galimybėmis.

A.Salamakino teigimu, įstatymų pataisos, leisiančios savivaldybėms nemokėti kompensacijų už visuomenės poreikiams paimamą mišką, taip pat skirtos savivaldybių veiklai palengvinti. Juk pagal dabartinius įstatymus už kiekvieną miško hektarą į miško atkūrimo fondą privalu sumokėti 50-100 tūkst. litų.

Seimo AAK pirmininkas teigė, kad pinigų neturinčios savivaldybės turi imti paskolas bankuose, mokėti palūkanas. O juk tai yra tie patys iš mokesčių mokėtojų surinkti pinigai. A.Salamakino nuomone, savivaldybių, palyginti su privačiu verslu, padėtis yra nelygiavertė. Mat miško žemės paskirtį keičiantys verslininkai gali atsodinti mišką kitoje vietoje, tik savivaldybėms to daryti neleidžiama.

"Saugiklių, kad nebūtų piktnaudžiaujama - nebūtų užstatomos paežerės, pamiškės, kad nebūtų kertami miškai - įstatymuose daugybė pridėta, tad tenorime padėti savivaldybėms", - tikino Seimo AAK pirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"