TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kova su atotrūkiu: lėšos atėjo, problemos liko

2013 10 25 6:00
Ričardas Malinauskas Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nuo 2008 metų 14 savivaldybių yra paskelbtos probleminėmis, joms stiprinti iš europinių fondų skirta per 110 mln. litų. Jų neužteko, kad savivaldybės išliptų iš ekonominės bei socialinės duobės, nors atotrūkis tarp didmiesčių ir kaimiškųjų rajonų sumažėjo. Baiminamasi, kad ateityje jis vėl gali didėti.

Savivaldybių atstovai baiminasi, kad ateityje atotrūkis vėl didės, nes būsimuoju Europos Sąjungos (ES) finansiniu laikotarpiu papildoma finansine parama jam mažinti nenumatyta.

Visas lėšas tikimasi panaudoti

Lietuvai įstojus į ES buvo imtasi žygių, kad valstybės neištiktų neišsivysčiusių šalių likimas, kai sostinė spindėte spindi, o likusi šalies teritorija - apšiurusi. 2007 metais Vyriausybė sudarė 14 probleminių rajonų sąrašą. Tai Druskininkai, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Pasvalio, Kelmės, Akmenės, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų ir Švenčionių rajonai.

2008-aisiais Vidaus reikalų ministerija (VRM) patvirtino probleminių regionų plėtros programas. Jų tikslas - užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad nė vienoje probleminėje teritorijoje 2013-aisiais vidutinis metinis nedarbo lygis nebūtų daugiau kaip 30 proc. didesnis už šalies vidurkį ir kad socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis nebūtų didesnis kaip 30 proc. už šalies vidurkį.

VRM duomenimis, iki šiol pagal priemonę „Probleminių teritorijų plėtra“ pasirašyta 39 projektų finansavimo ir administravimo sutarčių iš suplanuotų 47 projektų. Bendra projektų vertė - apie 115,8 mln. litų. Lėšas sparčiausiai naudoja Druskininkų, Skuodo rajono, Ignalinos rajono savivaldybės.

VRM Regioninės politikos departamentas LŽ informavo, jog pagal dabartines tendencijas yra tik maža tikimybė, kad bus panaudotos ne visos lėšos, nes naudoti 2007-2013 metų programavimo periodu projektams įgyvendinti skirtus pinigus galima iki 2015 metų pabaigos.

Užteko tik pradžiai

Daugiausia dėmesio skiriama gyvenamajai aplinkai gerinti - keliams ir gatvėms remontuoti, aikštėms ir parkams tvarkyti, mokykloms, ligoninėms, bibliotekoms rekonstruoti.

Rokiškio rajonas, kaip probleminė teritorija, iš ES sulaukė 10 mln. litų paramos. Šio rajono meras Vytautas Vilys LŽ teigė, kad plėtros programos lėšomis buvo renovuojami pastatai. „Šiuo metu šešių pastatų renovacija jau baigta, prie dar šešių netrukus pradės triūsti statybininkai“, - sakė jis.

Esama savivaldybių, kurioms parama buvo dar didesnė. Jonavos rajoną pasiekė 13 mln. litų, Šalčininkų - 12 mln. litų,

Joniškio rajonas gavo 7 mln. litų paramos. Anot mero Gedimino Čepulio, iš šių lėšų renovuoti keli daugiabučiai, tvarkytos viešosios miesto erdvės. Tiesa, visiems Joniškio centro gražinimo darbams pinigų iš šios programos neužteko, jų bus ieškoma kituose projektuose.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pabrėžė, jog prie to, kad dabar kurortas yra atsigavęs, prisidėjo ir probleminės teritorijos plėtrai skirti pinigai - 6 mln. litų. „Kadaise 33 proc. siekęs nedarbas dabar yra sumažėjęs iki 11 proc. - Lietuvos vidurkio. Tai jau daug ką pasako. Tačiau tai pasiekti vien šios programos pinigų tikrai nebūtų užtekę. Savivaldybė neapsiriboja vieno projekto lėšomis", - sakė jis.

Jurbarko rajono, kuriam atiteko 9 mln. litų, mero Ričardo Juškos nuomone, gautų lėšų nepakako, kad būtų galima įgyvendinti visus planus. „Kai techniniam projektui įgyvendinti reikia 16 mln. litų, o gauni tik 6 mln. litų, akivaizdu, kad ne viskas bus padaryta ir galutinio rezultato tikrai nebus“, - kalbėjo jis.

Anot R.Juškos, lėšos socialinei ir ekonominei atskirčiai mažinti - tik gera viso proceso pradžia. Ar jis tęsis, priklausys nuo tolesnio valstybės požiūrio į provinciją.

Neramu dėl ateities

LŽ pašnekovai neslėpė, kad jų savivaldybės, gavusios pinigų, tapo kur kas patrauklesnės, tačiau abejojo, ar ilgai tokios bus. „Jei iš tikrųjų probleminėms savivaldybėms 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiui bus skirta mažiau pinigų, kaip yra ketinama, tai reikš sugrįžimą į ankstesnius laikus. Atotrūkis tarp savivaldybių gali būti net dar didesnis, nei buvo“, - svarstė Joniškio meras G.Čepulis.

Jurbarko rajono vadovas R.Juška pasakojo, kad šiuo metu vykstančiuose Regionų plėtros tarybos susitikimuose su VRM pareigūnais jau aptariama, kas artimiausiais metais bus finansuojama iš ES struktūrinių fondų. Jo tikinimu, 14 savivaldybių net nenumatoma palikti probleminių statuso, tik žadama 34 savivaldybes įvardyti tikslinėmis teritorijomis ir joms skirti papildomą ES finansavimą. „Savivaldybių, kurios yra probleminės, tarp tų 34 nebus, tad ir papildomų lėšų atskirčiai mažinti negausime“, - nuogąstavo R.Juška.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų meras R.Malinauskas LŽ tikino, kad kol kas jokių konkrečių skaičių ir kriterijų, kaip bus elgiamasi ateinančiu finansiniu laikotarpiu, nėra. „Jau žinome, kad nemažai lėšų numatyta skirti didiesiems miestams tvarkyti. Tai mums kelia nerimą, nes atotrūkis tarp didmiesčių ir regionų gali dar padidėti“, - pabrėžė jis.

Kaip LŽ informavo VRM Regioninės politikos departamentas, iš tiesų savivaldybės, kaip probleminės teritorijos, artimiausiu ES finansiniu laikotarpiu išskiriamos nebus. Finansavimas numatomas tik pavieniams projektams užbaigti. „2014–2020 metais parama tikslinėms vietovėms bus skiriama kiek kitais principais – numatoma įgyvendinti Integruotas teritorijų vystymo programas, skirtas miestų vietovėms, ir tikslinės teritorijos nustatomos miestui (mažam ar vidutiniam) ar problemiškai miesto daliai (didžiuosiuose miestuose). Jose bus vykdomi kompleksiniai (URBAN) projektai“, - teigiama LŽ pateiktame paaiškinime.

Kitaip nebus

Socialinės gerovės instituto direktorius prof. dr. Romas Lazutka LŽ teigė, jog panaikinti didžiųjų miestų ir kaimiškųjų savivaldybių atskirtį prilygsta kone Sizifo darbui. „Jei grįžtume į sovietmetį, kai pagal planą buvo vystomi visi šalies regionai, gal ir pavyktų tą atskirtį sumažinti. Tačiau rinkos ekonomikos šalyse visur yra provincija ir yra industriniai ar paslaugų centrai“, - sakė jis.

R.Lazutka tvirtino, kad kito instrumento, išskyrus pinigus, socialinei regionų atskirčiai mažinti nėra. Tik svarbu, kaip juo naudojamasi.

„Prieš rinkimus partijos dažnai mėgsta žaisti regioninės politikos pertvarkos korta, tačiau atėjusios į valdžią nelabai ką gali padaryti. Tad skirtumai tarp didžiųjų miestų ir kaimiškųjų savivaldybių gali ne mažėti, o didėti“, - kalbėjo mokslininkas.

Kita vertus, R.Lazutka prognozavo ir galimas naujas tendencijas, kurios jau stebimos kitose išsivysčiusiose šalyse, - socialinė atskirtis gali pradėti mažėti dėl visai kitų priežasčių. Sparčiau besivystantys miestai gali tapti traukos centrais nuskurdusiems provincijos žmonėms, kuriems nepavyksta susirasti darbo kaimiškojoje savivaldybėje. Tokie asmenys laimės bando ieškoti didmiesčiuose ir kuria juose ištisas tokių kaip jie kolonijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"