TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kova su korupcija - neįmanoma misija

2011 03 31 0:00
S.Muravjovas pasigenda išsamaus kovos su korupcija vaizdo.
Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

Iš rengiamos 2011-2014 metų Nacionalinės kovos su korupcija programos (NKKP) dingo draudimas politikams turėti bendrovių akcijų. Nemažai dokumente numatytų priemonių yra veikiau "popierinės".

Vyriausybė per kelias savaites turėtų apsispręsti, kaip šiemet ir keletą artimiausių metų bus kovojama su korupcija. Ministrų kabinetas per vakarykštį pasitarimą diskutavo apie NKKP projektą ir nutarė neskubėti jo laiminti. Dokumentą ketinama tobulinti atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas ir tik vėliau jį pateikti Seimui.

Programos projekto rengėjai į jį buvo įtraukę nuostatą, kad į politiką neriantys verslininkai turi atsisakyti turimų akcijų. "Politikoje dalyvaujantys asmenys, siekdami išvengti aplinkybių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, valstybės įsteigtam arba kitam rinkoje veikiančiam profesionaliam akcijų valdytojui perduos valdyti turimas įmonių akcijas", - teigta projekte.

Tačiau vakar įregistruotame jau trečiajame NKKP variante šios nuostatos nebeliko. LŽ pasidomėjus, kodėl atsisakoma minties politikams drausti turėti bendrovių akcijų, programos projekto rengėjai ėmė gūžčioti pečiais. Pasitarusi su vadovybe teisingumo ministro patarėja Vaida Vencevičiūtė pradžioje LŽ tikino, kad šios nuostatos neatsisakyta ir redaguojant projektą ji tiesiog "pasimetė". Kiek vėliau teisingumo viceministras Gytis Andrulionis LŽ paaiškino, kad ji iš dokumento projekto buvo išbraukta. "Į mus kreipėsi kai kurios institucijos, jos nesutiko su nuostatos formuluote. Kadangi premjeras Andrius Kubilius yra sudaręs darbo grupę, kuri aiškinasi "aklojo fondo" įsteigimo Lietuvoje galimybę, nusprendėme iš programos nuostatą išbraukti ir laukti, ką nuspręs darbo grupė", - tvirtino viceministras.

Parlamentarai priešinasi

Apie "akląjį fondą", kuris laikinai valdytų politikų turimas akcijas, premjeras A.Kubilius prakalbo, kai į viešųjų ir privačių interesų konfliktą įsipainiojo dabar jau buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys. Kiek vėliau premjero entuziazmas nuslopo. Vyriausybės vadovo sudarytos darbo grupės, kuriai pavesta išnagrinėti specialiojo fondo įsteigimo Lietuvoje klausimą, vadovas finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas jau anksčiau "akląjį fondą" pavadino neperspektyviu.

Premjero idėja nenudžiugino ir Lietuvos bei užsienio įmonių akcijų turinčių parlamentarų. Tokių tautos išrinktųjų - bemaž pusė Seimo. Iš LŽ kalbintų Seimo narių vienintelis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pareiškė nematantis nieko bloga, kad jo turtą kurį laiką valdytų "aklasis findas". Kiti parlamentarai, ypač turtingesni, tokią galimybę vertino labai kritiškai.

Vers įrašinėti pokalbius?

Naujausiame NKKP projekto variante vardijami siūlymai, kaip reikėtų kovoti su interesų grupių poveikiu politikams ir valdininkams. Programos autorių nuomone, šį poveikį pavyktų pažaboti įpareigojus viešai skelbti apie visus valdininkų, politikų ir interesantų susitikimus bei daryti jų garso įrašus. Taip pat planuojama "detaliau reglamentuoti", kaip turėtų elgtis spaudimą patiriantis politikas ar valstybės tarnautojas.

Nevyriausybinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus projektų vadovė Neringa Mickevičiūtė, LŽ paklausta, kas uždraus politikams ir valdininkams su suinteresuotais asmenimis susitikti slaptai, tikino, kad toks įpareigojimas tam kelio tikrai neužkirs. "Niekas dabar tam netrukdo, niekas netrukdys ir kai tokia tvarka bus įvesta. Tai labiau moralės klausimas, kiek politikai suvokia atsakomybę už savo veiksmus, - pridūrė ji. - Reikia, kad interesai būtų viešai deklaruoti ir visiems būtų aišku, kas daro poveikį. Tačiau niekas negali žinoti, kas įvyks, pavyzdžiui, kokioje nors kavinėje."

N.Mickevičiūtė skeptiškai įvertino ir NKKP kūrėjų norą į teisėkūros procesą įtraukti piliečius. "Panašios priemonės praktikoje susilaukia nedaug atgarsio. Pavyzdžiui, tik nedaugelis yra girdėję apie viešąsias konsultacijas", - sakė ji.

Tarnautojams - klausimynas

NKKP projekte galima rasti ir gana originalių idėjų, kaip priversti valstybės tarnautojus dirbti tinkamai. Dokumente siūloma parengti klausimyną, kuriuo tarnautojai galėtų periodiškai pasitikrinti, ar laikosi tarnybinės etikos reikalavimų.

Valstybės ir savivaldybių institucijų tarnautojų supratimą apie korupciją NKKP autoriai tikisi išugdyti antikorupcinio sąmoningumo kursuose, kuriuos, priėmus reikiamus įstatymus, išklausyti būtų privaloma.

"Tokia priemonė labiau tiktų paprastiems žmonėms, kurie nežino, kad neprivalo gydytojui pakišti banknoto, ir nesuvokia, kad tai darydami nusikalsta. Tarnautojai ir valdininkai turėtų žinoti elementarius dalykus", - teigė N.Mickevičiūtė.

NKKP rengėjai taip pat siūlo priimti tarnautojų elgesio kodeksą, kiekvienoje savivaldybėje įsteigti po Antikorupcijos komisiją. "Popieriuje tokie siekiai atrodo gražiai, bet kas visa tai darys, lieka neaišku", - sakė N.Mickevičiūtė.

Nori lyginti kainas

Programos projekte taip pat rašoma, kad reikia nustatyti prievolę į institucijas bei įstaigas įdarbinti tik nepriekaištingos reputacijos asmenis. Taip pat norima įteisinti operatyvinės informacijos naudojimą tarnybinių nusižengimų tyrimuose. Programos autoriai įsitikinę, kad korupciją sumažintų viešai skelbiama informacija apie tarnautojų paskatinimus arba gautas nuobaudas.

Dokumente daug dėmesio skiriama viešumui: siūloma viešinti kai kuriuos teismų dokumentus, taip pat duomenis apie institucijų vykdomus viešuosius pirkimus. NKKP numatoma įpareigoti visas institucijas kasmet pačioms įvertinti, ar ne per daug skelbia viešųjų pirkimų. Tarp planų - sudaryti galimybę palyginti, kiek už tokias pat perkamas paslaugas ar prekes moka valstybės įstaigos ir privatūs verslininkai.

"Kažką darome ne taip"

"Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas LŽ sakė pasigendantis išsamaus kovos su korupcija vaizdo. "Matome daug pavienių iniciatyvų. Nors kai kurios iš jų nėra blogos, praskaidrina vieną ar kitą sritį, nežinia kodėl bijomasi padaryti taip, kad kiekvienas žmogus suprastų, kodėl apsimoka kovoti su korupcija. Švietimas ir prevencija Lietuvoje yra dvi labiausiai užmirštos sritys", - tvirtino jis.

S.Muravjovas pabrėžė, kad didžioji dalis krašto gyventojų mano, jog kyšininkavimas - gana efektyvi priemonė spręsti problemas. "Tai yra tendencija, kuri per pastarąjį dešimtmetį keičiasi labai mažai. Tai reiškia, kad kažką darome ne taip", - pridūrė pašnekovas. Anot S.Muravjovo, būtina pasiekti, kad jaunoji karta dar mokyklos suole žinotų, kad jie, kaip mokesčių mokėtojai, kyšininkaudami dar kartą moka už tai, už ką jau yra sumokėta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"