TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kovą su narkomanija tebeženklina ginčai

2007 02 13 0:00
Už kovą su narkomanija atsakingi asmenys tikino, kad žemo slenksčio kabinetų teikiamų paslaugų kokybės gerinimas duos naudos.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programoms atseikėta beveik trečdalis milijono litų valstybės biudžeto lėšų. Tačiau nuogąstaujama, kad šie pinigai gali būti išmesti į balą.

Vadinamųjų žemo slenksčio kabinetų darbo kokybei gerinti šiemet skirta 290 tūkst. litų. Praėjusių metų pabaigoje šalyje veikė 9 tokie kabinetai.

Narkotikų kontrolės departamento (NKD) prie Vyriausybės direktorė Audronė Astrauskienė vakar skubėjo patikinti, kad šie kabinetai nėra analogiški Jungtinių Tautų kritikuotiems vadinamiesiems injekcijų kambariams. Tačiau iki šiol nebuvo aiškiai nustatyta, kokios žemo slenksčio kabinetuose teikiamos paslaugos yra privalomos, o kokios - papildomos.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sekretorės Rimos Vaitkienės, nuo sausio 1-osios įsigaliojo žalos mažinimo programų vykdymo tvarka. Privalomomis paslaugomis įvardijamas adatų ir švirkštų keitimas, dezinfekcijos priemonių ir prezervatyvų dalijimas, sveikatos mokymas ir švietimas, informavimas ir konsultacinė pagalba. Į papildomųjų sąrašą pateko asmens higienos ir priežiūros organizavimas, tvarsliavos teikimas, žaizdų perrišimas, tiriamosios medžiagos paėmimas ir siuntimas tirti, maitinimo, transporto, tarpininkavimo bei atstovavimo ir kitos paslaugos.

Vaikai neapsaugoti?

Nors Astrauskienė ir Vaitkienė džiaugėsi detaliu tvarkos reglamentavimu, Seimo Narkomanijos prevencijos komisijai (NPK) vadovaujanti parlamentarė Ramunė Visockytė abejoja, kad jis pakankamas. "Nenumatyta, kokio amžiaus asmenims galima keisti švirkštus, nėra saugiklių, kad vaikai nedalyvautų metadono arba subutekso programose. Atrodo, kad daroma viskas siekiant narkomanais paversti ir vaikus", - teigė ji.

LŽ pasiteiravus, ar SAM neketina nustatyti amžiaus ribos minėtų programų dalyviams, nuskambėjo neigiamas atsakymas. Pasak Vaitkienės, švirkščiamus narkotikus vartoja tik didelį stažą turintieji, t. y. vyresnio amžiaus asmenys, tad nustatyti programų dalyvių amžiaus ribą esą neaktualu. Be to, žemo slenksčio kabinetuose lankomasi anonimiškai, tad ir taip nepavyktų nustatyti besikreipiančiųjų amžiaus.

Gal pakels lygį

Kaip pagrindinis valstybės finansinės injekcijos pranašumas nurodoma tai, kad ji padės pasiekti, jog specialistų priežiūron patektų daugiau narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartotojų. Pasak AIDS centro direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, patikrinus 150 jaunų narkotikų vartotojų Vilniuje nustatyta, kad visi jie buvo apsikrėtę hepatito C virusu. Mat keičiant švirkštus daliai vartotojų pavyksta išvengti ŽIV, tačiau hepatito C užkrato pavojus tebėra didelis. Čaplinsko nuomone, valstybės parama žemo slenksčio kabinetams turėtų pakelti jų paslaugų lygį. "Žalos mažinimo programos nebevertinamos prieštaringai, jos tampa madingos. Jei nebus iškelta kokybės kartelė, jos gali padaryti žalos, o ne naudos duoti", - sakė jis.

Tik savireklama

Čaplinskas prisipažino, kad vien gydymas metadonu ar švirkštų keitimas nesumažins narkomanijos lygio. "Tam reikia kompleksinių priemonių", - pabrėžė AIDS centro direktorius.

Būtent tokio požiūrio ir pasigenda Seimo NPK pirmininkė Visockytė. "Žalos mažinimo programos gali būti tik papildoma priemonė, o mūsų šalyje jos iškeliamos kaip svarbiausios. Tegul Vyriausybė pirmiausia pasiekia, kad būtų teikiamos visos paslaugos: nuo motyvavimo iki reabilitacijos, reintegracijos. Tik tada bus galima teigti, kad žalos mažinimo programos saugo nuo narkomanijos. Jei valstybė nesugeba užtikrinti, kad vaikas nepradėtų vartoti narkotinių medžiagų, o pradėjęs - gautų visą pagalbą, kyla klausimas, nuo kuo ji iš tiesų saugo", - piktinosi parlamentarė.

Jos nuomone, kai kurios savivaldybės nori tik keisti adatas ir švirkštus, o vėliau tikinti, jog padarė viską, kad ŽIV neplistų. "Jei programos nėra kompleksinės, sistemiškos, valstybės ar savivaldybių "kova" su narkomanija ar ŽIV tėra akių dūmimas. Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programai kasmet skiriama apie 13 mln. litų, tačiau jie išmetami į balą, nes priklausomų nuo psichotropinių medžiagų asmenų Lietuvoje daugėja", - pabrėžė Visockytė.

Už minėtos programos priemonių koordinavimą yra atsakingas NKD. Tačiau Valstybės kontrolės auditas parodė, kad departamentas dirba neefektyviai. Seimo NPK jo veiklą svarstė sausio pradžioje ir pasiūlė Vyriausybei iki rugsėjo 1-osios NKD reorganizuoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"