TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kovai su diskriminacija nepagailėtų milijonų

2014 11 12 6:00
Marija Aušrinė Pavilionienė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Valdžia nerimauja dėl šalyje gajos įvairių visuomenės grupių diskriminacijos. Kovai su ja ir įvairioms antidiskriminacinėms programoms norima skirti apie 10 mln. litų.

Apklausos rodo, kad Lietuvoje paplitusi diskriminacija dėl amžiaus, seksualinės orientacijos, tautinių mažumų, psichikos negalią turinčių žmonių, buvusių kalinių atžvilgiu. Padėtį norima gerinti specialiu nediskriminavimo skatinimo planu, pateiktu tvirtinti Vyriausybei. Politikai ir ekspertai aiškina, kad kova su diskriminacija yra itin svarbi, tad toks planas esąs reikalingas.

Kenčia vyresni, romai, neįgalieji

Europos Komisijos 2012 metais paskelbtais Eurobarometro apklausos duomenimis, 45 proc. gyventojų teigė, kad mūsų šalyje labai paplitusi diskriminacija dėl amžiaus. Tai rodo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2005–2013 metų veiklos ataskaitos, kuriose skundai dėl tokio diskriminavimo visada yra pirmose pozicijose.

Pernai atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad viena labiausiai diskriminuojamų visuomenės grupių yra ir psichikos negalią turintys žmonės. Tuo metu Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros paskelbtais apklausos duomenimis, Lietuvoje beveik du trečdaliai (61 proc.) lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų teigia patiriantys diskriminaciją arba priekabiavimą dėl savo lytinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Mūsų šalyje diskriminuojamos ir tautinės mažumos, ypač romai, buvę kaliniai.

Ekspertai teigia, kad didžiausią įtaką diskriminacinėms nuostatoms formuotis turi informacijos ir žinių stoka, prietarai ir išankstinės nuostatos, žiniasklaidos priemonių formuojamos nuomonės.

Šūsnis priemonių

Nediskriminavimo skatinimo plane numatyta šūsnis priemonių diskriminacijai pažaboti bei mažinti ir siūloma tam skirti lėšų. Norima rengti metinius Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus, kurie užtikrintų informacijos sklaidą visuomenėje apie nediskriminavimą lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Solidžią sumą lėšų 2015-2017 metais - beveik po 500 tūkst. litų kasmet - ketinama numatyti tautinių mažumų ir migruojančių vaikų švietimui. Jei planas būtų palaimintas, taip pat būtų organizuojamas neformalus jaunimo mokymas, specialūs kursai darbdaviams. Daugiau kaip milijonas litų žadama konkursui, skirtam nevyriausybinių organizacijų, dirbančių lygių galimybių ir nediskriminavimo skatinimo srityje, veiklai iš dalies finansuoti.

Tikisi pokyčių

Seimo Žmogaus teisių reikalų komiteto narės Marijos Aušrinės Pavilionienės teigimu, diskriminacija yra didelė problema Lietuvoje. Tačiau ne visi tai supranta. „Jeigu žmonės yra žeminami, rūšiuojami, esą vieni geresni, kiti - prastesni, tai ir yra diskriminacija. Esu įsitikinusi, kad diskriminacija Lietuvoje egzistuoja“, - pažymėjo ji.

Kovoti su diskriminacija reikėjo jau seniai, priėmus su tuo susijusius įstatymus. Pasak M. A. Pavilionienės, čia svarbus ne tik ministerijų, bet ir savivaldybių, mokyklų, žurnalistų vaidmuo. „Vyriausybiniu lygiu gal ir vėlokai tuo susirūpinta. Tačiau esu už tai, kad reikia pradėti dirbti realius darbus. Jeigu sukurta nediskriminavimo skatinimo programa, pasisakau už ją. Tikiuosi pokyčių“, - kalbėjo parlamentarė.

Būtina šviesti

Tai, kad diskriminacija mūsų šalyje - įsigalėjusi, pritarė ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė. Ji pabrėžė, jog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos ataskaitos rodo, kad gyventojų skundų dėl galbūt patiriamos diskriminacijos kasmet vis daugėja.

„Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skundų augimą aiškina tuo, kad žmonės vis daugiau žino apie diskriminaciją, moka atpažinti netinkamą elgesį. Etninių tyrimų institutas atlieka visuomenės nuomonės apklausas apie nuostatas dėl tam tikrų grupių, laikomų labiausiai kenčiančiančiomis nuo diskriminacijos. Kiekvienais metais apie 50 proc. apklaustų asmenų reiškia neigiamų nuostatų kitos etninės kilmės žmonių atžvilgiu. Dažniausiai tai būna romai. Neigiamas, diskriminacinis požiūris yra ir į imigrantus, atvykstančius į Lietuvą, kitos religijos asmenis, ypač musulmonus ar Jehovos liudytojus, taip pat kitokios seksualinės orientacijos žmones“, - pasakojo J. Guzevičiūtė.

Anot jos, diskriminacija mūsų šalyje yra glaudžiai susijusi ir su vadinamaisiais neapykantos nusikaltimais. Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė pažymėjo, kad kovojant su diskriminacija būtinas visuomenės, taip pat ir valstybės institucijų atstovų, teisėsaugos pareigūnų, teisėjų švietimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"