TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kovai su korupcija ruošiami nauji ginklai

2014 11 18 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime užregistruotos Korupcijos prevencijos įstatymo pataisos turėtų leisti efektyviau kovoti su korupcija, tačiau kai kurie žmogaus teisių gynėjai nuogąstauja, kad jas priėmus būtų paminama asmens nekaltumo prezumpcija.

Pasitelks viešumą

Korupcijos prevencijos įstatymo pataisomis, kurias parengė Seimo Antikorupcijos komisija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), siekiama nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių bei jų įstaigų tarnautojai privalėtų iškelti viešumon jų pačių nustatytus su korupcija susijusius atvejus. Nustačius faktus, jie turėtų būti viešai skelbiami įstaigų interneto svetainėse, išskyrus atvejus, kai tai pažeistų asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Taip pat siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojai apie jiems žinomas veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikaltimų požymių, STT praneštų ne vėliau kaip per 48 valandas. Siūloma patikslinti, kad įstatymas apibrėžtų ne vien nustatytų korupcijos atvejų viešinimą, bet ir su korupcija susijusių atvejų viešinimą.

Su korupcija susijusiais siūloma laikyti atvejus, kurie turi didelę reikšmę visuomenei, todėl esą ji turi teisę apie juos žinoti. Antikorupcijos komisija siūlo, kad su korupcija susijusius atvejus savo interneto svetainėse viešintų pačios įstaigos, teismai, STT, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kitos institucijos. Interneto svetainėse būtų viešinami nuteisto, tarnybinį ar drausminį nusižengimą padariusio asmens duomenys - vardas ir pavardė, pareigos, padarytą nusikalstamą veiką, tarnybinį ar drausminį nusižengimą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, administracinį teisės pažeidimą apibūdinantys požymiai. Asmens duomenis siūloma viešinti, jei yra įsiteisėjęs atitinkamas sprendimas. Taip skelbiant esą nebus pažeidžiamas asmens nekaltumo prezumpcijos principas.

Su korupcija susijusių atvejų duomenys viešai būtų prieinami ne mažiau kaip vienus metus.

Neleis užsimerkti

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius teigė, kad priėmus pataisas atsivers didesnės galimybės atidžiau įvertinti valstybės ir savivaldybių įstaigų tarnautojų tinkamumą eiti pareigas. V. Gailiaus nuomone, vien Baudžiamojo kodekso, kuriame numatyta atsakomybė už korupciją, nepakanka, esą tam reikia ir papildomų priemonių, atgrasančių nuo korupcijos ir perteklinės biurokratijos.

„Europos Sąjungos kovos su korupcija ataskaita atkreipė dėmesį į smulkią korupciją sveikatos priežiūros srityje, pareigūnų interesų konflikto deklaravimo ir teisėsaugos institucijų veiklos nepriklausomumo problemas. Todėl būtina imtis papildomos prevencijos", - LŽ teigė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius.

Anot jo, asmens duomenų paskelbimas yra pateisinamas siekimu apsaugoti viešąjį interesą, kuris yra svarbesnis nei atitinkamo asmens teisė į asmens duomenų neskelbtinumą. Juk būtų atskleistos korupcijos priežastys ir būtų galima jas šalinti, kad asmenys būtų atgrasomi nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Be to, į korupcijos prevenciją būtų įtraukti gyventojai, skatinamas skaidrumas ir atvirumas.

Sukėlė abejonių

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Leonardas Talmontas LŽ prisipažino vargu ar pritarsiąs bandymams pažeisti asmenų nekaltumo prezumpciją – skelbti duomenis apie susijusius su korupcija atvejus atskleidžiant asmenų tapatybes. „Žmogų kaltu gali pripažinti tik teismas. Juk galima daug ką "papilti" ant žmogaus, o jam vėliau tektų įrodinėti savo nekaltumą. Todėl kalbėti apie asmenų tapatybės atskleidimą, kol nėra teismo sprendimo, ne tik korupcijos, bet ir su korupcija susijusiais atvejais kažin ar tikslinga“, - svarstė L. Talmontas.

Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos pirmininkė advokatė Inga Abramavičiūtė taip pat neslėpė abejonių. „Net ir pareiškus įtarimus asmeniui, jo duomenys – pavardė, vardas - neviešinami. Labai svarbu ir toliau išlaikyti balansą tarp žmogaus teisės į privatumą ir visuomenės teisės žinoti apie konkretaus asmens neva padarytus ar neva daromus nusižengimus ar nusikaltimus“, - LŽ teigė I. Abramavičiūtė.

Vien deklaruoti nepakaks

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas Seimo Antikorupcijos komisijos parengtas Korupcijos prevencijos įstatymo pataisas pavadino ambicingomis ir drąsiomis, kurias vertėtų išbandyti.

Tačiau jis įžvelgė kitą problemos aspektą - institucijos turi sukurti mechanizmą, apsaugantį pranešėjus nuo asmenų, apie kuriuos pateikė duomenis, susidorojimo su jais. „Manau, kad siūlymai gali „suveikti“, jei jie nebus popieriniai. Akivaizdu, kad valstybės tarnautojai turi pasitikėti įstaigomis, kurioms jie privalės pranešti apie galimus korupcijos atvejus. Teisėsaugos institucijos turės užtikrinti, kad jų galimybės tikrai leis apsaugoti pranešėjus“, - LŽ teigė S. Muravjovas.

„Dalios Budrevičienės istorija Lietuvos žmonėms tarsi parodė, kad pranešti ir apie galimus korupcijos atvejus neverta. Tai - nesėkmės istorija. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje, pirmieji sėkmingi atvejai kaip tik paskatino visuomenėje sukurti nepakantumo korupcijai atmosferą“, - tvirtino „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas S. Muravjovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"