TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kovo 11-ąją Vilniuje vėl rengiamos dvejos eitynės

2016 03 07 16:55
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šią savaitę minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą vėl vyks dvejos – jaunųjų konservatorių ir tautininkų – organizuojamos eitynės, dėl pastarųjų nerimaujant Lietuvos žydų bendruomenei.

Jaunųjų konservatorių lygos vadovas Teodoras Žukas BNS sakė, kad kovo 11-osios eitynės vyks tradiciškai nuo Nepriklausomybės aikštės iki Vilniaus arkikatedros. Jis teigė, kad joms savivaldybės leidimas nereikalingas, nes jų dalyviai žygiuos už Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos ir orkestro.

„Ketiname pritraukti nuo dviejų iki trijų tūkstančių žmonių“, – sakė T.Žukas.

Vilniaus miesto savivaldybė BNS informavo, kad Tautinio jaunimo sąjunga gavo leidimą organizuoti eitynes nuo Vilniaus arkikatedros iki Nepriklausomybės aikštės. Leidimas išduotas žygiuoti 10 tūkst. asmenų.

Dėl šių eitynių nerimauja Lietuvos žydų bendruomenė. Ji išplatino pareiškimą, kuriame rekomenduoja Vyriausybei ir Vilniaus bei Kauno miestų savivaldybėms imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad nepriklausomybės atkūrimo šventė nebūtų lydima „neonacistinių skanduočių, eitynių ar kitų panašaus pobūdžio ženklų bei renginių“.

„Norėtume akcentuoti šios šventės svarbą visiems Lietuvos piliečiams, tarp jų unikalias ilgametes tradicijas Lietuvoje turinčiai litvakų bendruomenei, o taip pat pabrėžti Lietuvos kaip modernios, demokratiniais principais grįstos, per amžius puoselėjusios multikultūriškumo tradiciją, valstybės, įvaizdžio formavimo svarbą tarptautinėje erdvėje“, – rašoma žydų bendruomenės pareiškime, kurį pasirašė jos pirmininkė Faina Kukliansky.

Jame teigiama, kad pernai per tautininkų organizuotas eitynes naudota „fašistinė ir rasistinė simbolika, segregacines idėjas atspindinčios skanduotės“.

„Valdžios ir savivaldos institucijos turėtų ir toliau dėti pastangas, kad Lietuvos visuomenėje nebūtų toleruojamos neonacistinės idėjos, o ypač jos neturi būti skleidžiamos prisidengiant valstybinėmis šventėmis ir manipuliuojant patriotizmo sąvoka“, – rašo Lietuvos žydų bendruomenė.

Tautininkų sąjungos vicepirmininkas Julius Panka savo ruožtu šmeižtu pavadino teiginį, kad per eitynes naudoti fašistinė ir rasistinė simboliai. Jis pareiškė, kad jam „labai liūdna, jog ponia Kukliansky neseka pavyzdžiu savo tautiečių, kurie buvo lojalūs Lietuvai“.

Pasak jo, žydai lietuvių gretose prieš beveik šimtmetį kovojo Nepriklausomybės kovų metu, o tarpukario Lietuvoje buvo sėkmingai integravęsi į Lietuvos visuomenę.

Vytauto Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba, vėliau pavadinta Atkuriamuoju Seimu, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą priėmė 1990 metų kovo 11-osios vakarą. Taip prieš ketvirtį amžiaus Lietuva tapo pirmąja sovietine respublika, atsiskyrusia nuo Maskvos. Šis žingsnis svariai prisidėjo prie Sovietų Sąjungos ir visos komunistinės sistemos žlugimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"