TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kovoje su rusų propaganda vien cenzūros nepakanka

2014 06 12 6:00
Užsienio šalių televizijos kanalų retransliuotojai pabrėžia, kad yra vieni palikti kovoti informaciniame kare. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Informaciniame kare su Rusija priekinėse fronto linijose atsidūrę Lietuvos kabelinių televizijų operatoriai pasigenda valstybės pastangų stabdant piktavališką Kremliaus propagandą. Jų teigimu, laikinas kelių rusiškų kanalų sustabdymas naudos neduoda, bet skatina nelegalios rinkos plėtrą.

Užsienio šalių televizijų programas Lietuvoje retransliuojantys operatoriai sunerimę: laikinai uždraudus ir nustojus transliuoti kelis Rusijos kanalus, dalis kabelinių televizijų klientų suskubo atsisakyti paslaugų ir pasuko į nelegalią rinką. Pastebima, kad pastaruoju metu it grybai po lietaus dygsta piratinės palydovinės antenos, per kurias uždrausta rusiškų televizijos kanalų transliacija ir Kremliaus propaganda liejasi laisvai. Retransliuotojai nuogąstauja, kad yra vieni palikti kovoti informaciniame kare.

Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) atstovai teigia, kad po „Pirmojo Baltijos kanalo“ transliacijų uždraudimo Seimo ir Vyriausybės buvo prašoma sukurti darbo grupes, kurios nuspręstų, kaip elgtis informacinio karo sąlygomis. „Tik praėjus daugiau kaip pusmečiui, pagaliau praėjusią savaitę kultūros ministras, gavęs jau trečią Vyriausybės kanclerio nurodymą, nusprendė įsteigti tarpžinybinę darbo grupę. Ji tikriausiai pradės dirbti ne anksčiau kaip liepos mėnesį“, - sakė LKTA direktorius Juozas Jurelionis.

Šiandien LKTA pradeda tarptautinę konferenciją „Kabelinės televizijos: darbas informacinio karo sąlygomis“, į ją kviečiami įvairių valstybės institucijų, daugiau nei 30 užsienio transliuotojų atstovai.

Pastaruoju metu it grybai po lietaus dygsta piratinės palydovinės antenos, per kurias Kremliaus propaganda liejasi laisvai.

Institucijų pastangos – nepakankamos

„Kabelinės televizijos pirmos patyrė praradimų informaciniame kare su Rusijos propaganda“, - tvirtino LKTA prezidentė Vaiva Žukienė. Pasak jos, valstybės institucijos kol kas vangiai sprendžia informacinės apgulties iš Rusijos problemą.

Tiek V. Žukienė, tiek kabelinių televizijų vadovai tvirtina, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) priimti sprendimai laikinai drausti rodyti rusiškas programas yra ydingi, nes dėl to labiausiai nukentėjo kabeliniai retransliuotojai, o ne informacinio karo dalyviai. „Kelia didelį nerimą tai, kad dėl draudimų šios srities nelegali rinka plečiasi itin sparčiai. Kitokios įrangos kortelių platintojai rado savo nišą. Klientai, atsisakę kabelinės televizijos, rado galimybę savo poreikį patenkinti ir be kabelinės televizijos“, - teigė V. Žukienė.

Negana to, rusiškas programas be didelių pastangų gali matyti Kaliningrado ir Baltarusijos pasienio žiūrovai. „Pasienio zonų gyventojai, turintys paprastas antenas, gali matyti iš Kaliningrado retransliuojamas net 24 rusiškas programas. Rusiškus kanalus laisvai gali matyti ir gyvenantieji Lietuvos pietuose bei pietryčiuose“, - pažymėjo V. Žukienė.

LKTA prezidentė tikina, kad pasigenda kompleksinio su informaciniu karu susijusių problemų sprendimo. „Problemų visuma yra žinoma, bet strategiškai ji nesprendžiama. Ir mūsų valstybės institucijos – LRTK, Ryšių reguliavimo tarnyba, Kultūros ir Susisiekimo ministerijos - per mažai bendradarbiauja tarpusavyje sprendžiant šiuos klausimus“, - apgailestavo ji.

Rusijos propagandos upės neužtvenktos

Pavasarį LRTK sprendimu buvo uždraustos „NTV-Mir“ ir „RTR Planeta“ retransliacijos. Draudimas pirmajam kanalui galioja iki birželio 22 dienos, antrajam – iki liepos 8 dienos. Kabelinių televizijų „Cgates“ ir „Init“ vadovai pripažįsta, kad pasibaigus draudimams minėti rusiški kanalai klientams vėl bus rodomi.

„LRTK sprendimas, mano nuomone, buvo labai nevykęs. Kabelinės televizijos operatoriai negali atlikti redakcinės kontrolės, kad nustatytų, kurios programos patenka tarp draudžiamųjų. Tačiau jei yra pažeidimas, reikia bausti transliuotoją, o ne operatorių, kuris negali daryti įtakos šiam procesui“, - tvirtino Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacijos (LTOA) prezidentas, vienos didžiausių kabelinės televizijos tinklų sistemos Lietuvoje generalinis direktorius Paulius Živatkauskas. Jis įsitikinęs, kad Lietuva, kaip demokratinė valstybė, negali įvesti cenzūros. „Demokratinėje visuomenėje draudimais nieko nepasieksi. Visuomenė turi būti šviečiama ir lavinama”, - pabrėžė jis.

„Žengtas drąsus žingsnis (rusiškų kanalų transliacijų laikinas sustabdymas – aut.), bet jis pamirštas”, - sakė kabelinės televizijos „Cgates“ generalinis direktorius Paulius Dambrauskas. Jis neslepia apmaudo, kad LRTK sprendimo laikosi ne visi, pavyzdžiui, palydovinė televizija „Viasat“ ir toliau retransliuoja Lietuvoje laikinai uždraustus Rusijos televizijos kanalus. „Interneto portaluose apstu skelbimų, reklamuojančių nelegalias satelitines "lėkštes", siūloma per jas žiūrėti uždraustus kanalus. O pasienio ruože šeštadalis Lietuvos gyventojų gali matyti "NTV-Mir“ ir „RTR Planeta“ transliacijas. Tačiau nededama jokių pastangų, kad tai būtų sustabdyta“, - piktinosi P. Dambrauskas.

Sprendimų turi ieškoti Vyriausybė

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė konservatorė Rasa Juknevičienė teigia, kad informacinio Rusijos karo su Lietuva aktualumą paaštrino pastarojo meto įvykiai Ukrainoje. Tačiau apie rusiškų televizijos kanalų daromą žalą kalbėta ir anksčiau. „Daugybę metų bandau apie tai kalbėti, bet susiduriu su skeptišku požiūriu, neva esame rusofobai”, - LŽ aiškino parlamentarė.

Parlamentarė pripažįsta, kad Lietuvos kabelinių televizijų operatoriai šiuo metu išties palikti vieni kovoti su iš Rusijos plūstančia propaganda. Jos nuomone, iniciatyvos saugant informacinę erdvę turėtų imtis Vyriausybė. „Deja, negirdėjau, jog Vyriausybės vadovas imtųsi iniciatyvos, kad Lietuvoje būtų bent bandoma suburti protus, kurie pradėtų diskutuoti ir pasiūlytų priemonių. Dabar tik epizodiškai reaguojama į vieną ar kitą rusiško kanalo išpuolį. Nematau jokio sisteminio požiūrio“, - pabrėžė Seimo NSGK narė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"