TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kovos su eilėmis poliklinikose

2015 06 24 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Sostinės poliklinikose pas šeimos gydytojus kai kuriems pacientams savo eilės tenka laukti iki dviejų savaičių, specialistai kartais gali priimti tik po kelių mėnesių. Vilniaus savivaldybė žada keisti tokią tvarką, ragindama pirminės sveikatos priežiūros įstaigas įsipareigoti trumpinti pacientų eiles.

Vilniaus savivaldybės vicemeras Gintautas Paluckas skelbia oficialiai iš sostinės poliklinikų surinktus duomenis. Vien balandžio – gegužės mėnesiais Vilniaus Antakalnio poliklinikoje apie 40 procentų šeimos gydytojų užsirašiusius pacientus gali priimti tik po 7 dienų, 10 procentų – per dvi savaites ir ilgiau. Karoliniškių poliklinikoje pas 65 procentus šeimos gydytojų eilėje gali tekti laukti 7 dienas, pas 15-ką procentų – dvi savaites ir ilgiau. Centro poliklinikoje maždaug pusė šeimos gydytojų gali užsirašius priimti tik po 7 dienų, 10 procentų – po kelių savaičių.

Dar sunkiau vilniečiams patekti pas specialistus. Vilniaus savivaldybės duomenimis, Antakalnio poliklinikoje eilė pas kardiologą - 60 ir daugiau dienų, pas neurologą tenka laukti nuo 25 iki 59 dienų. Karoliniškių poliklinikoje eilėje pas kardiologą laukiama 25-59 dienas, tiek pat – ir pas neurologą. Centro poliklinikoje kardiologo konsultacijų tenka laukti 60 ir daugiau, neurologo - 26-59 dienas.

Įstaigos nepersistengia

„Situacija tokia: užsirašai pas savo šeimos gydytoją, lauki savaitę ar dvi, tuomet tave nukreipia antrinio lygio konsultacijai pas konkretų specialistą. Palaukęs mėnesį ar ilgiau, gauni paslaugą: tai yra, tave apžiūri, pasako, kas tau yra ir kaip gydytis ir t.t. Kodėl taip yra? Pinigus poliklinikos gauna už "prisirašiusius" pacientus. Tai yra, kuo daugiau žmonių prisirašo, tuo daugiau pinigų įstaigai tenka. Eilių ilgis gaunamoms pajamoms įtakos neturi. Antriniame lygmenyje jau mokama už suteiktas paslaugas/konsultacijas, bet... jų skaičius yra ribotas, tai yra, Teritorinė ligonių kasa suteikia konkrečias kvotas. Todėl persistengti taip nėra prasmės. Išnaudosi kvotą per 6 mėnesius, o kas po to? Teiksi paslaugas savo rizika, nes Ligonių kasos jų gali ir neapmokėti“, - kalbėjo G. Paluckas.

Vilniaus vicemeras šioje situacijoje įžvelgia ankstesnės sostinės administracijos veiklos trūkumus. „Vilniaus miesto savivaldybė, kaip steigėja, poliklinikoms suformuluotose užduotyse iki šiol neakcentavo kokybinio rodiklio – per kiek laiko įstaiga turi aptarnauti prisirašiusius gyventojus. Už tai, kad finansavimo sistema veikia taip, jog pačiai įstaigai nėra didelio skirtumo, greičiau ar lėčiau aptarnaus pacientą, atsakomybę turi prisiimti ir steigėjas. Žinoma, menka paslaptis, kad sveikatos priežiūros įstaigos yra labai savarankiškos, nes savivaldybė finansiškai prie jų veiklos neprisideda – lėšos skirstomos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Todėl tiek savivaldybės, kaip steigėjo, tiek įstaigų santykis kartais gali pasirodyti esantis nominalus: poliklinika veikia, finansavimą gauna, o miestas tarsi ir neturi moralinės teisės kištis į procesą. Iš tiesų savivaldybė gali ir privalo nuveikti gerokai daugiau: formuluodama įstaigoms tikslus ir uždavinius, turi kelti ne tik formaliuosius, ateinančius iš Sveikatos apsaugos ministerijos, bet ir kokybinius, ko tiksi Vilniaus gyventojai“, - aiškino jis.

Nori kontroliuoti viską

Pasak G. Palucko, sostinės poliklinikų vadovai, su kuriais jam teko bendrauti, siūlomas permainas vertina geranoriškai. Rudeniop, parengę 2015-2020 metų Sveikatos priežiūros įstaigos veiklos Vilniaus miesto teritorijoje strategiją, sostinės vadovai žada kreiptis ir į Sveikatos apsaugos ministeriją, siūlydami aptarti poliklinikų santykius su Ligonių kasomis, kai kuriuos ministerijos įsakymus, gal būt ir kai kurių teisės aktų taikymą.

„Mes norime koordinuoti visų – ir savivaldybės įsteigtų, ir ministerijai pavaldžių - Vilniaus mieste veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, pacientų srautus, diegti didesnę paslaugų teikimo specializaciją ir panašiai. Tai darome norėdami, kad paslaugos būtų teikiamos efektyviau, kainuotų jei ne mažiau, tai bent tiek pat, o kokybė ir aptarnavimo terminai taptų priimtenesni“, - tvirtino jis.

Sustabarėjusi sistema

Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) vicepirmininko Antano Matulo, ilgos eilės pas pirminės sveikatos priežiūros gydytojus kertasi su galiojančiu sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriame aiškiai nurodyta, kad būtinoji pagalba pacientui turi būti suteikiama nedelsiant, pas šeimos gydytoją žmogus turėtų pateikti per tris darbo dienas.

„Tačiau situacija su šeimoms gydytojais prasta visoje Lietuvoje, o provincijoje – ypač sudėtinga. Pastaruoju metu teko lankytis keliose rajonų ambulatorijose – jose gydytojas pacientus priima kartą per savaitę, nes masiškai trūksta specialistų. Dirbant sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui, ši problema buvo keliama, bet nesprendžiama, situacija pakankamai prasta iki šiol“, - kalbėjo Seimo narys.

A.Matulo manymu, įtakos tokiai padėčiai turi nelanksti sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų apmokėjimo sistema.

„Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, apmokėjimo sveikatos priežiūros įstaigoms sistema keičiama kas keleri metai, nes yra manoma, kad prie vieno ar kito būdo įstaigų administracija palaipsniui prisitaiko, rasdami būdų, kaip gauti lėšas, nesprendžiant problemos. Akivaizdu, kad mūsų sistema, kai pirminei sveikatos priežiūros įstaigai apmokama už prisirašiusį pacientą arba specialistui – tik už kas kelintą konsultaciją, yra pasenusi ir neefektyvi. Mano manymu, turi būti sukurta tokia apmokėjimo sistema, kad įstaiga būtų skatinama pacientą priimti kuo greičiau, be to, ir pačios poliklinikos turėtų patvirtintą tokią atlyginimų mokėjimų tvarką, kad gydytojas, kuris daugiau dirba, ir uždirbtų daugiau, nes dabar, ne paslaptis, net daug dirbantys medikai dėl to ženklesnio pajamų padidėjimo nejaučia“, - įsitikinęs Seimo SRK vicepirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"