TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kovos technologijų rinkoje

2015 06 18 6:00
Peisachas Kačerginskis.  Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Informacinių technologijų ir telekomunikacijų sprendimų bendrovė „NT Service“, ilgus metus teikusi paslaugas valstybės ir privačioms bendrovėms, pastaruoju metu linksniuojama partijos „Tvarka ir teisingumas“ galimos korupcijos skandale. Įmonės vadovas Peisachas Kačerginskis, pirmą kartą sutikęs bendrauti su žiniasklaida, teigė apgailestaujantis, kad politinį atspalvį turintis triukšmas atsisuka prieš institucijų projektus, kuriems įgyvendinti reikia valstybės palaikymo.

Praėjusių metų pabaigoje teisėsaugininkai „NT Service“ vadovui P. Kačerginskui pareiškė įtarimus dėl esą neskaidrių ryšių partijos „Tvarka ir teisingumas“ nuo 2012-ųjų valdomoje Vidaus reikalų ministerijoje. Šįmet imta tirti prieš ketverius metus kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) už Europos Sąjungos lėšas įdiegtos Gyventojų perspėjimo ir informavimo (GPI) per mobiliojo ryšio tinklus sistemos techninės priežiūros sutartį.

„Mes pasiūlėme moderniausias technologijas, atveriančias galimybes ne tik šiuo metu užtikrinti deramą PAGD veiklą, bet ir efektyviai plėtoti ją ateityje. Dabar teigiama, kad mūsų įdiegta GPI sistema Lietuvai buvo pernelyg moderni. Bet kodėl mes, interneto sklaidoje pirmaujanti šalis, projektui gavusi europinės paramos lėšų, neturėjome jo įdiegti? Ar turėjome laukti, kol technologijos pasens – tada jos mums būtų tikusios? Šią sistemą galima panaudoti labai plačiai – tai ypač aktualu dabar, santykių su Rusija kontekste. Deja, kol kas ieškoma tik blogybių, nekalbant apie tai, kokias galimybes ji atveria“, - „Lietuvos žinioms“ sakė „NT Service“ vadovas Peisachas Kačerginskis.

Kitur - brangiau

- Šią gegužę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs 2011 metais PAGD skelbto viešo konkurso GPI sistemai įdiegti (jo vertė – maždaug 4,3 mln. eurų) bei dar 434 tūkst. eurų kainavusią sistemos priežiūros sutartis, konstatavo, kad pirkimo procedūros buvo pažeistos, bet kadangi projektas jau įgyvendintas, priteisė PAGD sumokėti 100 tūkst. eurų baudą į biudžetą. Ar prisiimate dėl to atsakomybę?

- PAGD vadovas viešai paskelbė, kad bauda bus mokama iš lėšų, numatytų sistemos techninei priežiūrai, tai yra iš mūsų, bendrovės „NT Service“, kišenės.

Atsakomybės dėl to, kas įvyko, tikrai negalime prisiimti. Mes dalyvavome PAGD skelbtame konkurse kaip ir kiti tiekėjai. Sąžiningai jį laimėjome – LAT nenustatė nesąžiningo veikimo. Šio teismo sprendimo esmė yra tokia: konkursui pristigo skaidrumo, nes mūsų įmonėje dirbo doktorantai iš Kauno technologijos universiteto, kurio mokslininkai kaip ekspertai atliko PAGD skelbto konkurso pasiūlymų ekonominį ir techninį vertinimą. Tokios interpretacijos – daugiau nei keistos, nes bet kurioje didesnėje įmonėje, veikiančioje telekomunikacijų srityje, rasite mokslo darbuotojų iš įvairių universitetų. Ar galima tvirtinti, kad visi jie – šališki?

Kitas dalykas: bendrovė, kuri 2011 metais vykusio PAGD konkurso metu liko antra, vos po metų bankrutavo (2012 metų vasarą buvo paskelbta, kad informacinių technologijų verslo lydere vadinta bendrovė ERP, daugelį metų laimėdavusi valstybės institucijų skelbtus konkursus diegti informacines technologijas, nebegali vykdyti savo įsipareigojimų – red.). Ar tikrai jie būtų įgyvendinę PAGD suplanuotą projektą?

- Jūsų bendrovei ir PAGD priekaištaujama, kad buvote paskelbti laimėtojais, nors antroje vietoje likusi bendrovė pasiūlė 1,5 mln. litų mažesnę kainą?

- Čia ir slypi visa gudrybė: projektai, vykdomi iš Europos Sąjungos (ES) lėšų, turi būti palaikomi ir prižiūrimi mažiausiai penkerius metus, taigi mūsų konkurentai siūlė 1,5 mln. litų mažesnę projekto pirkimo kainą, tačiau už priežiūrą prašė keliskart didesnės nei mes sumos – ji būtų siekusi 5,5 mln. litų (mūsų pasiūlymas – 1,5 mln. litų). Reikia atsiminti ir tai, kad projektas buvo įgyvendintas europinėmis lėšomis, bet jo priežiūra vykdoma už Lietuvos pinigus.

Kalbėdamas apie projekto kainą galiu palyginti, kiek kainavo tomis pačiomis technologijomis kaip Lietuvoje grįstos sistemos Olandijoje bei Izraelyje. Lietuvoje sistema kartu su plėtros projektais buvo įdiegta už 4,7 mln. eurų, Olandijoje ji kainavo daugiau kaip 13 mln. eurų, Izraelyje – už 11,7 mln. eurų. Teigti, kad PAGD paleido į orą pinigus, yra mažų mažiausiai neteisinga.

Dabar kalbama, kad mūsų įdiegta sistema veikė tik 2G tinkle, nors esą buvo reikalavimas, kad ji veiktų ir 3G tinkle. Tokio reikalavimo nebuvo: tuo metu 3G vartotojų skaičius Lietuvoje siekė maždaug 9 proc., o pats tinklas naudotas tik duomenų perdavimui. Išsiplėtus tinklui ir atsiradus poreikiui, sistemą pritaikėme ir 3G. Galiu pasakyti daugiau: jau beveik metus projekto techninė priežiūra oficialiai nutraukta, bet sistema veikia, mes ją prižiūrime iš savo lėšų.

Reikia valstybės pagalbos

- Viešumoje teigiama, kad GPI sistema nėra tobula: esą ne visų mobiliųjų telefonų šeimininkai gali prisijungti prie informavimo sistemos, be to, stebimasi, kodėl tokia paslauga neveikia automatiškai – žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, ją konfigūruoti į savo telefonus sudėtinga?

- Įdiegta sistema yra tokia, kokią leidžia esamos technologijos. Norint ją plėtoti plačiau reikia valstybės pagalbos: mūsų rinkai tiekiamų telefonų gamintojai ir operatoriai turėtų įsipareigoti iš karto įdiegti specialius nustatymus, nes kai kuriems žmonėms tai padaryti patiems iš tiesų būna nelengva. Olandija, Izraelis savo sistemas nuolat plėtoja – juk negalima numatyti, kokios technologijos įsitvirtins po kelerių metų. Šiuo metu jau reikėtų vystyti 4G tinklą – bet dabar, kai kilęs toks skandalas, kas tam duos pinigų?

O juk šiuo metu, kai situacija prie Lietuvos sienų tokia nestabili, turėti plačiai išplėtotą gyventojų informavimo sistemą yra būtina. Tai, ką padarėme, atveria labai plačias galimybes: GPI sistema, veikiančia panašiu principu kaip telesignalas, specialiaisiais tarnybiniais kanalais konkrečioje vietovėje esančiam maksimaliam vartotojų skaičiui vos per keletą sekundžių įmanoma perduoti informaciją – net tada, jei mobiliųjų operatorių skambučių ir trumpųjų žinučių infrastruktūra išėjusi iš rikiuotės.

- Ar Lietuvoje, kurioje jau seniai nebuvo didelių incidentų, informacijos perdavimas trumposiomis žinutėmis nebūtų pigesnis pasirinkimas?

- Siunčiant informaciją trumposiomis žinutėmis, reikia nustatyti kiekvieno vartotojo buvimo vietą, atrinkti vartotojus, esančius konkrečioje teritorijoje, o tai kainuoja daug laiko ir pinigų. Perduodant informaciją GPI sistema, vartotojui pakanka atsidurti konkrečioje teritorijoje, kad žinia jį pasiektų. Tokiu būdu informaciją galima pateikti tiek visos Lietuvos gyventojams, tiek asmenims konkrečiuose regionuose: prie GPI sistemos jau gali prisijungti savivaldybės, nors šiandien tuo dar nesinaudojama.

Kadangi sistemoje numatytas kelių svarbumo lygių pranešimų siuntimas, ja galima teikti išankstinius įspėjimus apie potencialią grėsmę visoje šalies teritorijoje ar konkrečiose zonose, galima perduoti rekomendacijas, kaip elgtis ekstremalaus įvykio atveju, konkrečioje teritorijoje skelbti, pavyzdžiui, dingusių žmonių, liudininkų paiešką, informuoti apie kraujo donorų poreikį, reguliuoti judėjimą automobilių spūsčių metu ir panašiai. Ją galima panaudoti plačiai, – jeigu kalbėtume, kokia tai gera sistema. Deja, kol kas ieškoma tik blogybių.

Įžvelgia konkurentų interesus

- Pretenzijų jūsų bendrovei turima ne tik dėl GPI sistemos diegimo: praėjusių metų pabaigoje pasklido žinia apie „NT Service“ per pastaruosius penkerius metus esą turėtas išskirtines sąlygas VRM skelbtuose informacinių technologijų viešuosiuose pirkimuose?

- Su VRM dirbame gerokai ilgiau nei minėti penkeri metai. Dar 2007 metais ministerija vykdė didelį skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio sistemos įdiegimo projektą (jį įgyvendinant buvo sukurta nauja radijo ryšio sistema, sujungianti visas specialiąsias tarnybas), kuriam buvo numatyta beveik 94,5 mln. litų iš lėšų, skirtų Šengeno priemonės programai. Tame konkurse nedalyvavome - jį laimėjo bendrovės „Motorola“ ir „Inta“. Mes buvome pakviesti atlikti tik tam tikrų darbų. Vėliau, nutrūkus „Motorolos“ ir „Intos“ santykiams, partneriais buvo pasirinkta mūsų bendrovė. Atkreipsiu dėmesį: garantiniu laikotarpiu už projekto techninę priežiūrą mums mokėjo ne VRM, bet pati „Motorola“.

- Į viešumą iškilusioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra informacijos, esą VRM nuo 2012 metų valdę partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai siekė paveikti valstybės tarnautojus, kad šie tenkintų jūsų vadovaujamos bendrovės interesus, o jūs savo ruožtu tų politikų prašymu šelpėte juos pinigais, neva mokamais už neegzistavusias paslaugas?

- Visų pirma VRM už sistemos priežiūrą mokėtų pinigų didžioji dalis teko įrangos gamintojui – bendrovei „Motorola“. Valstybės įmonei „Infostruktūra“, atlikusiai administratoriaus funkcijas, bei techninę priežiūrą ištisą parą atliekančiai „NT Service“ liko mažoji dalis. Mūsų paslaugų kaina per visą laikotarpį pasikeitė tik tada, kai VRM pareikalavo papildomų paslaugų ir darbų, nenumatytų anksčiau.

„Motorola“, kurios partneriai esame, konkrečios paslaugos teikimo srityje iš esmės yra monopolininkė. Kodėl tokiu atveju turėtume mokėti kažkam pinigus, jei užsakymus bet kuriuo atveju gauname? Mums nereikia jokios politikų pagalbos, nes konkrečias telekomunikacijos paslaugas VRM teikiame jau nuo 2007 metų.

- Ar dėl kilusio skandalo pretenzijų jums nereiškia pati „Motorola“?

- Ši bendrovė tokius dalykus visada vertina labai skaudžiai. Kol kas ir toliau prižiūrime „Motorolos“ sistemą, tikiuosi, jie įvertins mūsų patirtį bei kvalifikaciją ir palauks teisinių sprendimų. Mūsų bendrovė gyvuoja jau kelis dešimtmečius, čia dirba šimtas žmonių – dabartinė situacija atsiliepia tikrai neigiamai. Spaudimas mums daromas ne pirmus metus – greičiausiai tai kam nors labai naudinga.

- Kam tai gali būti naudinga?

- Visų pirma įžvelgčiau konkurentų pastangas. Tuščia vieta nebūna: jeigu pašalins mus, kažkas ateis pakeisti. Tada tie kiti metai po metų vykdys tą patį projektą: ar tuomet vėl kalbėsime, kad vyksta pirkimas iš vienintelio šaltinio?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"