TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Krašto girios - kaip po Tunguskos meteorito

2010 08 13 0:00
Vos keliolikos minučių pakako, kad viesulas išvartytų neaprėpiamus medynų plotus, o miškams užaugti ir subręsti prireikia ne vieno dešimtmečio.
Donato Gurevičiaus (PAGD) nuotrauka

Sraigtasparniu apžvelgęs Lietuvos miškus generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas tikino tokius vaizdus matęs tik Tunguskos meteorito prieš 100 metų išvartytų Rytų Sibiro girių nuotraukose. Nuostoliai sieks ne vieną dešimtį milijonų litų.

Pasak B.Sakalausko, labiausiai sukrėtė išvartytos girios Valkininkų, Dubravos ir Švenčionėlių urėdijų plotuose. Kiekvienoje šių urėdijų išversta po maždaug 70 tūkst. kubinių metrų medienos.

Varėnos miškų urėdijos nuostoliai - 50 tūkst., Prienų ir Kaišiadorių - po 30 tūkst., Kauno ir Alytaus - po 15 tūkst., Trakų - 12 tūkst., Ukmergės ir Druskininkų - po 3 tūkst. kubinių metrų medienos. Iš viso valstybiniuose miškuose išversta apie 350 tūkst. kubinių metrų medienos, nuostoliai siekia apie 17 mln. litų.

Talkins vieni kitiems.

Valstybės girių prižiūrėtojai jau sutarė, kaip įveiks viesulo padarinius. Mažiau nukentėjusios urėdijos privalės padėti šalinti vėjolaužas toms, kurių girias vėtra nusiaubė labiau.

Vėjolaužas ketinama sutvarkyti bent per porą mėnesių. "Skubama dirbti, nes šiltomis dienomis itin aktyvūs medžių kenkėjai. Jie įsikurs pažeistuose medynuose, dauginsis ir gali apnikti didelius miškų plotus, kaip jau ne kartą buvo", - aiškino B.Sakalauskas.

Didieji miškų valymo darbai prasidės pirmadienį. O šiuo metu miškininkai šalina nuvirtusius ant miško kelių medžius, kad energetikai galėtų pasiekti viesulo suniokotas elektros linijas ir kad neliktų atkirstų nuo civilizacijos kaimų gyventojų.

Antai tuoj po škvalo Prienų urėdijos miškininkai išgelbėjo apie porą šimtų poilsiautojų, kurie nakvojo palapinėse prie Guostaus ežero. Nuvirtę ant keliukų medžiai neleido jiems išvažiuoti, supanikavę žmonės skambino pagalbos tarnybai. Toji atvyko, bet pjūklams benzino turėjo nedaug. Prienų urėdijos medkirčiai buvo pajėgesni ir netrukus išlaisvino poilsiautojus.

Privatūs savininkai - sutrikę

Ne ką mažiau nei valstybiniai nuo viesulo nukentėjo ir privatūs miškai. Nenuostabu, nes jie sudaro beveik pusę visų Lietuvos girių.

Privačių miškų savininkų asociacijos direktoriaus Ryčio Kuliešio duomenimis, vėtra išguldė apie 250 tūkst. kubinių metrų medienos, nuostoliai sieks 20-25 mln. litų. "Viesulo suniokota mediena prastesnė ir pigesnė, o paimti ją iš miško sunkiau negu įprastomis sąlygomis", - argumentavo R.Kuliešis. Labiausiai nukentėjo Varėnos ir Valkininkų apylinkių privatūs miškai.

Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas neslėpė, kad jo kolegoms įveikti viesulo padarinius bus sunkiau negu valstybinių miškų prižiūrėtojams, ir tai gali užtrukti ilgiau negu porą mėnesių. Miškų savininkų Lietuvoje - net 230 tūkst., jų valdos dažniausiai užima tik keletą hektarų. "Apie du trečdaliai savininkų vyresni negu 70 metų ir gyvena kaime. Pasimalkauti savo miškuose jie dar gali, tačiau įveikti stichijos nelaimių padarinius - ne jų jėgoms", - dėstė R.Kuliešis.

Aplinkos ministerija ką tik paskelbė, kad tiek privačių miškų savininkai, tiek valstybinių miškų valdytojai stichinių nelaimių nuniokotiems miškams atkurti gali tikėtis europinės paramos.

"Tai gera žinia, tačiau realiai ją gauti nelengva - reikia įveikti daug ir sudėtingų biurokratinių barjerų", - sakė R.Kuliešis. Beje, ir draudimo bendrovės miškų nedraudžia.

Pasak R.Kuliešio, Vyriausybė stichinių nelaimių atveju turėtų leisti valstybinėms įmonėms - miškų urėdijoms padėti tvarkyti privačių miškų savininkams jų miškus. "Taip padarė Švedijos vyriausybė, kai uraganas ten nusiaubė miškus. Švedijoje niekas neskyrė, kokius miškus reikia tvarkyti - valstybinius ar privačius. Visuose buvo dirbama vienodai, nes taip nurodė valdžia.

O Lietuvoje urėdijoms draudžiama glaudžiau bendradarbiauti su privačių miškų savininkais, teikti jiems paslaugas, nors tuo suinteresuoti ir vieni, ir kiti", - dėstė R.Kuliešis.

Siūlo netvarkyti

Nevyriausybinė aplinkosaugos organizacijų asociacija kai kurias vėjolaužas ragina palikti netvarkytas, nes jos esą padeda išsaugoti biologinę įvairovę. "Prisidengus dingstimi pasiekti vėjovartas anksčiau būdavo kertami net sveiki medžiai. Bijome, kad tai gali pasikartoti", - sakė M.Romerio universiteto mokslininkas Pranas Mierauskas. Prieš visų vejovartų tvarkymą pasisako ir Ekologijos instituto docentas Eduardas Budrys. Jo nuomone, vėjovartos sudaro sąlygas gyvuoti naudingoms augalų ir su jais susijusių vabzdžių, paukščių ir kitų organizmų rūšims, patręšia miško dirvožemį.


Didžiausios vėjovartos Lietuvos istorijoje

1967-ųjų lapkritį viesulas Žemaitijoje išvertė ir išlaužė per 3 mln. kub. m. medienos. Vėjovartas pavyko likviduoti tik per 3 metus.

1993-iųjų sausį viesulas ir vėl nusiaubė didelę dalį Žemaitijos. Išversta apie 700 tūkst. kub. m. medienos. Po šių vėjovartų kilo masinis kinivarpų antplūdis.

1999-ųjų pabaigoje uraganas "Anatolijus" išlaužė ir išvertė apie 350 tūkst. kub. m. medienos. Ypač nukentėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko miškai.

2005-ųjų pradžioje uraganas "Ervinas" išvertė apie 600 tūkst. kub. m. medienos. Labiausiai nukentėjo Žemaitijos miškų urėdijos, iš jų daugiausia Mažeikių, Joniškio, Telšių, Kuršėnų, Šiaulių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"