TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Krašto savivaldybės klimpsta į skolas

2011 08 17 0:00

Krašto savivaldybės per pusmetį septyniomis dešimtimis milijonų litų padidino savo skolų naštą.

Metų pradžioje savivaldybių skolos finansinėms institucijoms ir ūkio subjektams sekė per 1 mlrd. 700 mln. litų, o per pusmetį padidėjo dar beveik 70 mln. litų.

Daugiausia skolingos didžiųjų krašto miestų savivaldybės - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Jų skolos finansinėms institucijoms siekia nuo 32 iki 69 proc. šiems metams patvirtintų pajamų. Skolų finansinėms institucijoms našta neslegia tik Birštono ir Visagino miestų savivaldybių bei Vilniaus rajono.

Prasiskolinusi sostinė

Finansų ministerijos (FM) duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės skola finansinėms institucijoms liepos mėnesį siekė beveik 382 mln. litų. Dar daugiau kaip 307 mln. litų Vilniaus miesto savivaldybė skolinga įvairiems ūkio subjektams už prekes ir paslaugas. Anot Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko, savivaldybės skola balandžio mėnesį siekė 834,6 mln. litų.

Skolos esą susikaupė dėl biudžeto planavimo klaidų ir politinių priežasčių. A.Zuokas pažymėjo, kad Vilniui tenka tik 40 proc. nuo surenkamo gyventojų pajamų mokesčio. "Savivaldybės biudžetą pagal finansinius rodiklius planuoja Vyriausybė, o ši pastaraisiais metais planuodama biudžetą numatydavo didesnes pajamas, nei buvo įmanoma gauti. Taip 2007-2010 metais surinktas gyventojų pajamų mokestis buvo 227 mln. litų mažesnis nei planuota", - LŽ sakė A.Zuokas.

Sostinės vadovas tikina turintis planą, kaip mažinti skolos kuprą. To esą bus siekiama efektyviau valdant turtą, pritraukiant daugiau užsienio investicijų. "Antra, pradėjome labai konkrečias derybas su FM dėl Vilniui skiriamo gyventojų pajamų mokesčio procento padidinimo", - aiškino A.Zuokas.

Kauno miesto savivaldybė iki liepos pradžios finansinėms institucijoms buvo skolinga beveik 199 mln. litų. Antrojo pagal dydį krašto miesto savivaldybę taip pat slegia beveik 20 mln. litų skolos įvairiems ūkio subjektams. Kauno rajono savivaldybės įsiskolinusios daugiau kaip 30 mln. litų.

Sunki našta

Klaipėdos miesto savivaldybės skolos siekia beveik 76,6 mln. litų. Klaipėdos rajono savivaldybė skolinga 25,6 mln. litų.

Šiaulių miesto savivaldybę slegia 67 mln. litų skola finansinėms institucijoms. Dar 26 mln. litų miestas skolingas ūkio subjektams. Šiaulių rajono savivaldybės skolos siekia 14 mln. litų.

Panevėžio miesto savivaldybė 43 mln. litų skolinga finansinėms institucijoms ir dar 13,5 mln. litų įvairiems ūkio subjektams. Panevėžio rajono savivaldybės skola liepos pradžioje sudarė 10,5 mln. litų.

Alytaus miesto savivaldybės skola finansinėms institucijoms siekia 23,6 mln. litų. Dar 270 tūkst. litų savivaldybė yra įsiskolinusi įvairiems ūkio subjektams. Alytaus rajono skola finansinėms institucijoms - 14 mln. litų, ūkio subjektams - 120 tūkst. litų.

Marijampolės savivaldybė finansinėms institucijoms yra skolinga 22,6 mln. litų. Taip pat Marijampolės savivaldybės beveik 940 tūkst. litų skolinga ūkio subjektams.

Skolos neslegia tik kelių merijų

Skolas skaičiuojant pagal procentus nuo patvirtintų metinių pajamų tarp didžiausių skolininkių atsiduria ir mažesnės savivaldybės. Druskininkų savivaldybė finansinėms institucijoms skolinga 17 mln. litų. Tai sudaro 56,3 proc. visų patvirtintų metų pajamų. Rokiškio rajono savivaldybės skola finansinėms institucijoms siekia 18,4 mln. litų, o ūkio subjektams - dar per milijoną litų. Skolos sudaro beveik pusę šiųmečio savivaldybės biudžeto.

Skolų neturi tik dvi krašto savivaldybės - Birštono ir Vilniaus rajono. Visagino savivaldybė neturi įsipareigojimų finansinėms institucijoms, bet 617 tūkst. litų yra skolinga įvairiems ūkio subjektams.

Finansų analitikui Rimantui Rudzkiui savivaldybių skolos kelia didelį nerimą. Jam susidaro įspūdis, kad pastaruoju metu vietos valdžios institucijos gyvena ne pagal galimybes. "Savivaldybių vadovų, kaip, beje, ir daugumos mūsų pasąmonėje, vyrauja įsitikinimas, kad pradėjome kilti į kalną ir būsimas ekonomikos augimas mus išgelbės. Tačiau yra nemaža tikimybė, kad ekonomikos plėtros scenarijus bus ne toks palankus, todėl savivaldybėms patarčiau skaičiuoti ne taip optimistiškai", - pabrėžė analitikas.

R.Rudzkio teigimu, jeigu ekonomikos padėtis negerės, savivaldybės susidurs su rimtomis problemomis. "Savivaldybėms reikėtų kur kas labiau taupyti ir labai kruopščiai planuoti išlaidas", - įsitikinęs jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"