TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kraupų žemėlapį braižo ne mistinės jėgos

2007 10 15 0:00
Juodųjų dėmių žemėlapyje nurodytas ne tik jų skaičius, vietos, bet ir kiekvienos dėmės ribos - pradžia bei pabaiga.
LŽ archyvo grafikas

Valstybinės reikšmės magistralinių, krašto ir rajoninių kelių tinkle, kurį sudaro 21 325 kilometrai, užfiksuotos 247 juodosios dėmės. Saugaus eismo specialistai tikina, kad jos nesusijusios su paslaptingais antgamtiniais reiškiniais, o yra nulemtos kelio aplinkos ir vairuotojo ar pėsčiojo elgesio.

Keliui Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda Nemuno pakrante artėjant prie Veliuonos, ant aukšto upės šlaito plačiai į šalis ištiesęs rankas pravažiuojančiuosius pasitinka "Laiminantis Kristus", linkintis dvasinės ramybės ir saugaus kelio.

Skulptoriaus Sigito Straigio kūrinys čia radosi neatsitiktinai. 141-u numeriu paženklintas krašto kelias - vienas pavojingiausių Lietuvoje. Jis tarsi rekordininkas, turintis net 25 juodąsias dėmes.

Kaltas greitis

Juodąsias vietas tiriantis Transporto ir kelių tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininkas Egidijus Skrodenis juokavo, kad kelio ruože tarp Klaipėdos ir Pagėgių iš abiejų pusių derėtų įrengti užtvaras. Tai labai siauras vingiuotas kelias, tačiau jame leistinas pernelyg didelis tokiomis sąlygomis greitis. Statistiškai, esant palankioms važiavimo sąlygoms, leistiną greitį iki 10 kilometrų per valandą viršija iki 40 proc., o daugiau kaip 10 kilometrų per valandą - iki 19 proc. vairuotojų. Didelis greitis - viena juodųjų dėmių atsiradimo priežasčių.

Mistikos nėra

Šiuo metu šalies valstybinės reikšmės magistralinių, krašto ir rajoninių kelių tinkle užfiksuotos 247 juodosios dėmės. Pernai jų būta 260.

E.Skrodenio teigimu, juodųjų dėmių atsiradimą lemia daug veiksnių. Tarkime, prie kadaise neavaringos vietos išauga naujas gyvenamasis kvartalas ar įkuriamas logistikos centras. Nepakeista tos zonos kelio infrastruktūra automatiškai sukelia problemų. Todėl juodosios dėmės keliuose, anot E.Skrodenio, nesusijusios su paslaptingais reiškiniais ar antgamtinėmis jėgomis. Šį reiškinį lemia kelio aplinka ir vairuotojo ar pėsčiojo elgesys. Per eismo įvykius daugiausia nukenčia 15-24 metų asmenys. Jie nepakankamai realiai įvertina situaciją, nepagrįstai pasitiki savo jėgomis. Pernai šiai amžiaus grupei teko 20,8 proc. mirčių ir 30,2 proc. sužeidimų.

Susitelkusios miestų prieigose

"Realiai juodųjų dėmių šalies keliuose turėtų būti apie šimtą, - teigė E.Skrodenis. - Jų statistiką iškreipia spartus daugėjimas avarijų, kurias sukelia girti, neturintys teisės vairuoti asmenys, piktybiškai neatsargūs pėstieji ir pan. Tokiais atvejais, kai nusikalstamai ignoruojamos Kelių eismo taisyklės, tikrai nepadės jokie kelių infrastruktūros keitimai."

Lyginant įvairiais metais sudarytus žemėlapius, galima stebėti juodųjų dėmių kitimą. Pastaruoju metu jos susitelkusios magistraliniuose keliuose ir miestų prieigose - ten, kur daugiau automobilių ir didesnis eismo intensyvumas.

Juodųjų dėmių žemėlapis skirtas specialistams, kurie turi nustatyti kelio infrastruktūros problemas. Juodąja dėme vadinama vieta, kurioje per ketverius metus iki 150 metrų atstumu viena nuo kitos įvyksta keturios eismo nelaimės. Jei eismo įvykiai būna didesniu atstumu, kelio ruožas vadinamas tiesiog avaringu.

Visi duomenys apie eismo įvykius kaupiami Vidaus reikalų ministerijos (VRM) centrinėje duomenų bazėje. Skaičiuodamas avaringus ruožus ir juodąsias dėmes duomenis Transporto ir kelių tyrimo institutas gauna iš Ryšių ir informatikos departamento prie VRM.

Paklaida gali nulemti

Informacija apie eismo įvykius surašoma ir saugoma jų apskaitos kortelėse. Pastaraisiais metais įvyksta iki 7 tūkst. eismo įvykių. "Kiekvienais metais tenka patikrinti labai daug kortelių, - pasakojo E.Skrodenis. - Būna, kad neteisingai nurodomos eismo įvykių vietos. Tuomet tenka nuvykti ir jas patikslinti. Tarkime, policininkas pažymėjo, kad eismo nelaimė įvyko 73-iame tam tikro kelio kilometre. Patikslinus paaiškėja, kad avarijos iš tiesų būta už 400 metrų." Taip atsiradusi paklaida gali lemti, kad vieta gali būti pripažinta juodąja dėme arba išbraukta iš jų sąrašo.

Tikimybė patekti į eismo įvykį

Eismo įvykių vietos tikslinamos naudojantis Lietuvos automobilių kelių informacinėje sistemoje (LAKIS) sukaupta išsamia informacija apie automobilių kelius, statinius ir gyvenamąsias zonas. Juodųjų dėmių sąrašai išdėstomi mažėjančia eismo įvykių tankio tvarka.

Tankio kiekinė išraiška parodo eismo įvykių koncentraciją. Šis rodiklis naudojamas nustatytų avaringų ruožų ir juodųjų dėmių pavojingumo lygiui įvertinti. Suskaičiuotos magistralinių ir krašto kelių juodosios dėmės taip pat mažėjančia tvarka išdėstomos pagal avaringumo koeficientus. Avaringumo koeficiento kiekinė išraiška parodo tikimybę vairuotojui patekti į eismo įvykį.

Magistralinių ir krašto kelių juodųjų dėmių žemėlapyje nurodytas ne tik jų skaičius, vietos, bet ir kiekvienos dėmės ribos - pradžia bei pabaiga.

Giltinės šypsena

Rizika pakliūti į eismo nelaimę mūsų šalyje yra 4 kartus didesnė negu Skandinavijoje. Tad saugaus eismo požiūriu Lietuva pagrįstai vadinama rizikos šalimi.

Keičiantis orams kinta ir eismo intensyvumas, važiavimo greitis bei daugėja eismo nelaimių. Blogėjant meteorologinėms sąlygoms sunkėja eismo įvykių pasekmės. Pernai daugiausia eismo nelaimių įvyko gruodį, tačiau daugiausia žmonių žuvo lapkričio mėnesį. Tad pasitinkant paskutinį rudens mėnesį derėtų atminti, kad Lietuvos keliuose beveik trys šimtai avaringų ruožų, kuriuose tarsi giltinės šypsenos spindi dar 247 juodosios dėmės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"