TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kreipimasis "Už tikrą energetinę Lietuvos nepriklausomybę!"

2012 06 20 4:41

Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimo narius 2012 06 19 

UŽ TIKRĄ ENERGETINĘ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ!

Šiuo metu Seime yra svarstoma Lietuvos nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija. Pritardami dokumente keliamiems tikslams, manome, kad kryptis, kuria planuojama vystyti Lietuvos energetiką, iš esmės prisirišant prie tradicinio iškastinio kuro (naftos, dujų, urano) penkiasdešimčiai ir daugiau metų neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų, nes neįvertina energetikos technologijų vystymosi ir mūsų valstybės poreikių bei turimų energetinių išteklių. Einant šiuo keliu Lietuva bus "senųjų" importuojamų technologijų vartotoja ir labai priklausys nuo kitų šalių techninio aprūpinimo bei išteklių tiekimo. Planuojami išleisti milijardai galėtų padėti pagrindus naujai šiuolaikinei ir tikrai nepriklausomai Lietuvos energetikai, kuri būtų pagrįsta vietinių ir atsinaujinančių išteklių, nekeliančių grėsmės nei aplinkai, nei Lietuvos gyventojams, vartojimu. Tai suteiktų galimybes Lietuvai tapti perspektyvių energetinių technologijų kūrėja ir eksportuotoja.

Danija, Vokietija ir kitos pažangą diktuojančios valstybės yra nusistačiusios realų tikslą ir terminą sukurti pilnai atsinaujinančią energetiką. Kitos Europos Sąjungos (ES) šalys, tarp jų Švedija, Suomija, Austrija, Ispanija ir t. t. numato biomasės, saulės, vėjo, hidro ir geoterminės energijos kasmetį naudojimą reikšmingai didinti jau iki 2020 metų, kaip to siekiama ES direktyvomis, atsižvelgiant į globalius energetikos bei klimato pokyčius pasaulyje. Ankstyvos investicijos į atsinaujinančią energetiką reiškia, kad susigrąžinus įdėtas lėšas šie objektai ilgam tampa pigios energijos gamintojais.

Ar Lietuva turi pakankamai atsinaujinančių išteklių, kad galėtų patenkinti savo poreikius?

Lietuvai kasmet reikia:

apie 20 TWh šilumos (centralizuotai tiekiamos šilumos daugiabučių namų ir viešosios paskirties pastatų šildymui, individualių namų, pramonės ir žemės ūkio objektų patalpų šildymui);

apie 10 TWh elektros energijos.

Lietuvoje kasmet susidaro šie atsinaujinantys ir menkai panaudojami energijos ištekliai:

biokuras (miško atliekos, malkinė mediena ir medienos perdirbimo atliekos, šiaudai, greitai augantys žilvičiai, kita augalinė masė, nuotekų dumblas - 2,25 mln. tonų naftos ekvivalento) - ~25 TWh energijos;

• biologiškai skaidžios pramoninės ir komunalinės atliekos (1,3 mln. tonų) - ~3TWh energijos;

vėjo energija (generavimo potencialas) - 5,5 TWh energijos;

saulės energija (techninis potencialas) - 2,1 TWh energijos;

hidroelektrinėse pratekantis vanduo galėtų pagaminti 1 TWh energijos;

biodujos (techninis potencialas) - 2 TWh energijos;

žemės gelmių panaudota šiluma leistų pagaminti iki 1 TWh šilumos;

biodegalų gamybos pajėgumai gali pagaminti 20 proc. visų Lietuvoje sunaudojamų degalų.

Visi šie vietiniai energijos šaltiniai kartu sudaro apie 40 TWh Lietuvos metinį energetinį potencialą, kuris žymiai viršija bendrąjį šilumos ir elektros energijos poreikį.

Vietinių atsinaujinančių išteklių naudojimas - tai ne tik Lietuvoje palikti pinigai už importuojamus išteklius ir įrangos pirkimą, bet ir Lietuvos piliečių aprūpinimas darbu nepertraukiamai statant, eksploatuojant ir plėtojant atsinaujinančios energetikos objektus. Tai ir aplinkosauginių problemų sprendimas, baudų už oro taršą išvengimas ir jokių pavojingų atliekų, kurias paliktumėm saugoti ateities kartoms. Tai tikrasis pilną Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir nacionalinį saugumą užtikrinantis kelias.

Kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo narius Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyti pagrindinį prioritetą atsinaujinančių energijos išteklių plačiam vartojimui ir energijos vartojimo efektyvumo didinimui, kaip priemonėms, labiausiai didinančioms nacionalinę energetikos nepriklausomybę ir atitinkančioms nacionalinius interesus.

Siūlome nustatyti konkretų ir aiškų tikslą iki 2050 metų Lietuvai pereiti prie energetikos, kurioje dominuotų atsinaujinantys energijos šaltiniai. Numatyti konkrečius tam reikalingus žingsnius jau iki 2020 metų, kaip tai daro kitos ES šalys, esančios panašioje gamtinėje geografinėje situacijoje ir kas atitinka Europos Sąjungos energetikos ūkio vystymo tendencijas. Energijos taupymas turi tapti realiu ir konkrečiu įpareigojimu ateities vyriausybėms, suformuluojant aiškias priemones, kuriomis bus to siekiama. Esant ribotoms ekonominėms galimybėms kviečiame racionaliau panaudoti jau turimus elektros generavimo įrenginius ir gerai išvystytas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas kogeneracinės elektros gamybai iš biomasės ir galimai pigesnių gamtinių dujų, kurių tiekimui būtų panaudojamas terminalas ir kita planuojama infrastruktūra.

Siūlome nubrėžti aiškią ir nedviprasmišką strategiją, kaip Lietuva skatins technologijas, kurios padėtų taupiau vartoti energiją, o didžiąją jos dalį gaminti iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių. Efektyviau panaudoti turimą technologinį potencialą ir energetinius ryšius su visomis kaimyninėmis valstybėmis, užtikrinančius atviros rinkos egzistavimą ir energijos tiekimo diversifikavimą. Kviečiame į energetikos vystymąsi žiūrėti plačiau, įvertinant jos poveikį ilgalaikei šalies ekonomikai ir atsižvelgiant į visuminę naudą (ar grėsmes) valstybei.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos tikrieji nariai: Lietuvos biodujų asociacija, Lietuvos biomasės energetikos asociacija, Lietuvos atsinaujinančių išteklių asociacija, Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija, Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacija.

Nariai stebėtojai: Lietuvos geotermijos asociacija, Lietuvos hidroenergetikų asociacija, Lietuvos elektromobilių asociacija, Lietuvos biodegalų asociacija, Lietuvos Saulės energetikų asociacija, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, Nacionalinė pasyvaus namo asociacija.

Kreipimuisi pritaria:

1. Akad., habil. dr. Jurgis Vilemas

2. KTU doc., dr. Valdas Lukoševičius

3. VGTU prof., habil. dr. Vytautas Martinaitis

4. VU prof., habil. dr. Antanas Feliksas Orliukas

5. Prof. Simas Ramutis Petrikis

6. ASU prof., dr. Petras Punys

7. VGTU prof., habil. dr. Vidmantas Jankauskas

8. ASU doc., dr. Kęstutis Navickas

9. Dr. Feliksas Zinevičius

Patvirtinkite tikrai modernią energetikos strategiją, suteiksiančią Lietuvai galimybę atsistoti greta civilizacijos iššūkius suvokiančių šalių ir kuriančių saugią bei harmoningą valstybę.

 

MARTYNAS NAGEVIČIUS

Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas

 

užs. V-2479

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"