TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Krematoriumo krosnį kuria Anykščiuose

2014 02 20 6:00
Anykščių apylinkėse gali atsirasti žmonių kūno dalis deginanti įmonė. nykstenai.wordpress.com nuotrauka

Pavojingų atliekų deginimo gamyklą statančiai bendrovei „Toksika“ ketverius metus vėluojant paleisti įrenginį, rikiuojasi šią nišą pasirengusių užpildyti verslininkų eilė. Šalia Anykščių kūnų dalis deginti užsibrėžusi įmonė projektą žada įgyvendinti net be rajono tarybos pritarimo.

„Jau beveik dvidešimt metų esu vietos politikoje, bet pirmą kartą susidūriau su tokiais verslininkais, kurie bandė apgauti, o iš pradžių ir apgavo rajono tarybą. Pristatydami projektą, jie nurodė Anykščių rajone ketinantys užsiimti atliekų rūšiavimu, ir tik vėliau paaiškėjo, kad planuojama ūkinė veikla - krematoriumas, kuriame pirolizės būdu būtų deginamos žmonių kūno dalys, - LŽ pasakojo Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

Jo vadovaujama rajono taryba sausio pabaigoje atšaukė praėjusiųjų metų gruodį priimtą sprendimą leisti bendrovei "AV investicija plius" rengti atliekoms tvarkyti skirtų teritorijų specialųjį planą Svėdasų seniūnijos Daujočių kaime. Mero teigimu, verslininkai rajono politikams aiškino ketinantys apleistuose sandėliuose įrengti atliekų rūšiavimo cechą. Vėliau iš Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) taryba gavo informaciją, kad būsimoje katilinėje ketinama deginti anatomines atliekas, surenkamas visoje Lietuvoje.

„Mums nereikia savivaldybės tarybos leidimo. Mes etiniais sumetimais matėme reikalą prisistatyti savivaldybei. Leidimus išduoda kompetentingos institucijos“, - LŽ pareiškė „AV investicija plius“ vadybininku prisistatantis Liudas Puodžiūnas. Registrų centro pateiktais duomenimis, jam priklauso pusė įmonės akcijų.

Pasak L.Puodžiūno, anatominių atliekų deginimo įrenginys gali tapti grandimi įmonės planuojamoje medicininių atliekų tvarkymo sistemoje. Pastaraisiais metais „AV investicija plius“, viena didžiausių medicininių atliekų surinkėjų Lietuvoje, naikinti ar perdirbti jas išveža į Latviją.

L.Puodžiūnas: „Mes savivaldybei prisistatėme iš etinių sumetimų, nemanėme, kad turime jiems savo verslo planus pristatinėti. Nesame savivaldybės įmonė.“ /Daivos Baronienės nuotrauka

Pasijuto apgauti

Pritarimo rengti atliekoms tvarkyti skirtų teritorijų Svėdasų seniūnijoje specialųjį planą bendrovė „AV investicija plius“ į Anykščių rajono tarybą kreipėsi 2013-ųjų gruodžio 3 dieną. Posėdžio metu bendrovės atstovas nurodė, kad šalia Daujočių kaimo esančiuose buvusio kolūkio sandėliuose ketinama rūšiuoti įvairias atliekas. Vietos politikų teigimu, verslininkai paneigė planuojantys užsiimti medicininių atliekų deginimu.

Rajono taryba, pritarusi planavimo dokumentų rengimui, šių metų pradžioje sulaukė Utenos RAAD rašto dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumento. Iš jo aiškėjo, kad „AV investicija plius" planuoja Daujočių kaime deginti kūno dalis ir organus, įskaitant kraujo paketus bei konservuotą kraują, o šalia to – rinkti, saugoti ir perduoti atliekų tvarkytojams pavojingas bei nepavojingas medžiagas. Tarp jų minimos farmacijos atliekos: pasibaigusio galiojimo vaistai, įvairūs tirpalai, plovimo skysčiai, taip pat – seni pabėgiai, kondensatoriai iš senų elektros pastočių ir panašiai. Medicininės atliekos, kaip teigiama, Anykščių rajone nebūtų nei kaupiamos, nei deginamos.

Pasklidus šiai informacijai, sukilo ne tik Daujočių kaimo gyventojai bei rajono šviesuoliai. Apgauti pasijutę politikai atšaukė savo pritarimą teritorijų planavimui. „Problema ne ta, kad deginimas būtų kažkoks blogis – laikantis reikalavimų, tai daroma visame pasaulyje. Bet jei verslininkai bando apgauti rajono tarybą jau pačiame pirmame etape, tai kur garantijos, kad ateityje nebus dar rimtesnių dalykų? Manau, tarybos nariai, kurie buvo apgauti šlykščiausiu būdu, tikrai nebepakeis nuomonės ir palankaus bendrovei sprendimo nebepriims“, - LŽ aiškino S.Obelevičius.

Anykščių rajono meras įsitikinęs, kad po šio tarybos sprendimo prie anatominių atliekų deginimo gamyklėlės klausimo grįžti nebeteks. „Atšaukėme savo sprendimą leisti vykdyti teritorijų planavimą. Manau, tuo viskas ir turėtų baigtis, nes verslininkai kitų žingsnių teisiškai negali daryti“, - sakė politikas.

S.Obelevičius: „Problema ne ta, kad deginimas būtų kažkoks blogis. Bet jei verslininkai bando apgauti rajono tarybą jau pačiame pirmame etape, tai kur garantijos, kad ateityje nebus dar rimtesnių dalykų?“ /LŽ archyvo nuotrauka

Planų neatsisako

„AV investicija plius“ atstovas L.Puodžiūnas LŽ tvirtino, kad įmonė neapgaudinėjo Anykščių rajono tarybos. „Informaciniame pranešime, parengtame iki savivaldybės tarybos posėdžio, nurodėme, kad visais Atliekų tvarkymo įstatyme numatytais būdais tvarkysime atliekas. Vienas iš būdų yra D. Pagal atliekų tvarkymo taisykles D būdas reiškia deginimą. O detalizuoti... tai, suprantate, susiję ir su komercinėmis paslaptimis. Mes savivaldybei prisistatėme iš etinių sumetimų, nemanėme, kad turime jiems savo verslo planus pristatinėti. Nesame savivaldybės įmonė, kad ir kaip būtų“, - aiškino verslininkas.

Pasak jo, „AV investicija plius“ savo planų Anykščių rajone neatsisako. „Rajono taryba atšaukė savo sprendimą, kuriuo numatė, kad ten reikia planuoti teritoriją, skirtą atliekoms tvarkyti. Bet mes į teritoriją nelendame ir nieko nedarysime ant žemės: turime numatę sandėlį, kurio viduje vykdysime veiklą. Leidimus suteikia RAAD, todėl mes vykdysime visus jo nurodymus, laikysimės įstatymų ir tuo pagrindu sieksime gauti leidimą veiklai“, - nurodė L.Puodžiūnas.

Kaip LŽ teigė Utenos RAAD direktorius Pranas Kudaba, šių metų pradžioje gautas bendrovės „AV investicija plius“ prašymas atlikti atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos yra grąžintas pareiškėjui, nurodant pateikti papildomos informacijos. „Prašymas buvo surašytas labai miglotai. Antra, kiek mums žinoma, rajono savivaldybei buvo pateiktas visiškai kitoks planas nei mums. Be to, savivaldybė atšaukė pritarimą projektui – šiuo metu jie bendrovei tokios veiklos tikrai neleis. Mes, kadangi gavome nagrinėti poveikio aplinkai vertinimą, privalome tai daryti, bet reikalausime griežtai atlikti visas procedūras. Atsakymo iš bendrovės kol kas negavome – matyt, jie jaučia, kad nieko nebus“, - kalbėjo direktorius.

Pretendentų – ne vienas

Deginti anatomines atliekas Anykščių rajone siekianti bendrovė neslepia, kad palankiai susiklosčius aplinkybėms ji imtųsi ir kitų medicininių atliekų, kurias utilizuoti dabar veža į Latviją, tvarkymo. Dar praėjusių metų liepą Aplinkos ministerijai pavaldus Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas, remiantis privačius ir visuomeninius aplinkos apsaugos projektus, skyrė 460 590 litų bendrovės „AV investicija plius“ projektui „Infekuotų medicininių atliekų nukenksminimo įrangos įdiegimas“.

„Kol kas medicinines atliekas ir toliau išvešime iš Lietuvos – turime leidimus visiems šiems metams, nes nėra kitos išeities. O jei pavyks įgyvendinti visus projektus, gal ateis tokia diena, kai ir mes sutvarkysime tas medicinines atliekas čia, Lietuvoje, taip, kaip priklauso“, - LŽ aiškino L.Puodžiūnas.

Šiuo metu Lietuvoje yra dvi pavojingų, tarp jų ir medicininių, atliekų deginimo įmonės: Vilniuje – įrengta privačios bendrovės „Senovė“ lėšomis, prie Šiaulių – „Toksikos“ įrenginys, statomas valstybės ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų pinigais. Kaip LŽ teigė Aplinkos ministerijos Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė, „Senovė“ medicininių atliekų nedegina nuo 2010-ųjų, jai panaikinus pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Tais metais veiklą turėjo pradėti „Toksika“, tačiau leidimas jos startui dėl normas iki šiol viršijančių išmetamų pavojingų teršalų bei neatitikčių pirminiam projektui vis dar neduotas. Nepaisant to, „Toksikoje“ kartkartėmis vykdomi bandomieji deginimai, todėl, kaip nurodo Aplinkos ministerija, sveikatos priežiūros įstaigos medicininių atliekų saugyklose esančias supakuotas medicinines atliekas gali jai perduoti.

Poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūras dėl galimybės deginti iš įvairių Lietuvos rajonų atvežtas ir padarytas nekenksmingas medicinines atliekas, J.Gaižiūnienės teigimu, šiuo metu atlieka ir bendrovė „Fortum Heat Lietuva“.

„AV investicija plius“ savo ruožtu konkurencijos medicininių atliekų tvarkymo versle nebijo. „Mes nuo 2006 metų vykdome šitą veiklą. Bandome Lietuvoje sukurti visavertę medicininių atliekų tvarkymo sistemą, nes matome, kad kitos įstaigos, tarkime, „Toksika“, negali šito užtikrinti“, - tvirtino L.Puodžiūnas.

Laisva niša

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento Stasio Gendvilio teigimu, medicininių atliekų tvarkymas Lietuvos ligoninėms yra nemenka, be to, brangiai kainuojanti problema. Tiesa, tikslių skaičių, kiek atliekų gydyklos sukaupia ir kiek kainuoja jas sutvarkyti, iki šiol nėra. Aplinkos ministerija LŽ perdavė 2011 metų informaciją, rinktą tada, kai veiklą nutraukus „Senovei“, o „Toksikai“ taip ir neatsidarius šalyje buvo kilusi ekstremali situacija dėl besikaupiančių medicininių, taip pat ir pavojingų, atliekų.

Tų metų duomenimis, šalyje susidarė apie 1300 tonų medicininių atliekų, iš jų - apie 30 tonų anatominių atliekų. Beveik du trečdaliai jų buvo sutvarkyta – pašalinta, perdirbta arba sudeginta - Lietuvoje, apie 500 tonų išvežta į Latviją. Tuometinis sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis viešai kalbėjo, kad visų gydymo įstaigų išlaidos medicininėms atliekoms tvarkyti per metus siekia iki 7-8 mln. litų. Seimo Sveikatos reikalų komitetas aiškino, kad didžioji dalis šių lėšų atitenka atliekas surenkančioms įmonėms.

Daugiau kaip trejus metus medicininių atliekų nebedeginančios bendrovės „Senovė“ vadovas Audrius Kolka LŽ teigė, kad tokios veiklos buvo atsisakyta atlikus ekonominius skaičiavimus – savo lėšas investuojantys verslininkai esą nebūtų pajėgę konkuruoti su valstybės ir ES lėšomis pastatyta „Toksika“. „Tačiau dabar, kai yra toks sąmyšis, užsiimti medicininių atliekų deginimu gal ir apsimoka. Kol neveiks „Toksika“, kam nors gali būti patogu užpildyti laisvą nišą. Ir kalbama ne tik apie medicinines atliekas, kurios sudaro vos 10 proc. bendro srauto – apie visas kitas pavojingas atliekas taip pat“, - sakė verslininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"