TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kremavimas keičia laidotuvių tradicijas

Vis dažniau pradėjus kremuoti mirusiuosius, visiškai sutrumpėjo atsisveikinimo su jais laikas, dairomasi kuo pigesnių įkapių, atnešama vis mažiau gėlių, o urnos su mirusiųjų pelenais dažniausiai nebelaidojamos.

Atsiradusios naujos galimybės ir visuotinis skubėjimas įsisuko ir į laidotuvių tradicijas. Laidotuvių organizatoriai pastebi, kad artimųjų pageidavimu mirusysis pašarvotas retai išbūna ilgiau kaip parą. Taip pat daugėja atvejų, kai mirę žmonės visai nešarvojami, o urnos su artimųjų pelenais nelaidojamos.

Urnas nešasi namo

Klaipėdoje laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės "Aterna" direktorė Vitalija Rumbaitienė LŽ sakė, kad nutarę kremuoti mirusįjį klaipėdiečiai pastaruoju metu elgiasi dvejopai. Vieni atsisveikina su pašarvotu mirusiu artimuoju ir tik tada jis vežamas kremuoti, o urna nelaidojama. Kiti laidotuvininkai rengia iškilmingą atsisveikinimą su mirusiuoju jau kremavę palaikus, kai šarvojama urna su pelenais, o vėliau ji palaidojama kape. 

"Klaipėdos kolumbariumas jau užpildytas, o mūsų, "Aternos", gali būti pastatytas tik pavasarį. Tad kape laidoti nenorintys mirusiųjų artimieji kremuotus palaikus neretai nešasi namo", - sakė V.Rumbaitienė. Anot jos, "Aterna" duobę urnai kasa už 100 litų, t. y. penkiskart pigiau nei karstui. 

"Pagreitintos" laidotuvės

Individualią laidojimo paslaugų įmonę Kaune įkūręs ir šias paslaugas teikiantis Marius Sereičikas kaip pagrindinę laidojimo tradicijų naujovę įvardijo labai sutrumpėjusį atsisveikinimo su velioniu laiką. Kaunietis teigė jau organizavęs ne vienas laidotuves, kai užsakytoje salėje karste mirusysis tepabuvo vos kelias valandas. 

Į tokias "pagreitintas" laidotuves, anot M.Sereičiko, atnešama ir mažiau gėlių. Jis pabrėžė, kad tais atvejais, kai mirusieji būdavo išvežami kremuoti, jiems pagerbti suneštų gėlių nebuvo kur dėti, tad jos padovanotos bažnyčiai. M.Sereičikas sakė, kad į Kėdainius kremuoti mirusiuosius vežantys kauniečiai pageidavo, jog kunigas laidotuvių maldas sukalbėtų ir karstą pašventintų ten pat, Kėdainių krematoriume. "Tokiais atvejais atlikti pareigos mirusiajam krematoriumo darbuotojai kvietė Kėdainių dvasininką", - sakė M.Sereičikas. Pasak jo, užsakant paslaugas jo įmonėje iškasti duobę urnai kainuotų 153 litus. 

Vilniaus arkivyskupijos laidojimo paslaugų centro administratorė LŽ sakė, kad visi šiame centre laidojimo paslaugą užsisakę žmonės kremuotus artimuosius laidojo. Pasak jos, Vilniuje iškasti duobę urnai kainuoja 230, o karstui - 640 litų. Ji pabrėžė, kad pastaruoju metu vilniečiai renkasi kuo pigesnes įkapes ir kuo mažiau kainuojantį karstą. Stengiamasi sutaupyti ir atsisakant katafalkų, o karstai neretai vežami nuosavuose automobiliuose. 

Domisi kremavimu

Panevėžyje ir Šiauliuose mirusiųjų vis dar kremuojama labai nedaug. Tai LŽ tvirtino ir Panevėžio laidojimo namų "Grauduva" atstovas, ir Šiaulių laidojimo paslaugų bendrovės "Baltera" savininkė Alina Grigalienė. Ji teigė, kad per tą laiką, kiek veikia Kėdainių krematoriumas, buvo kremuoti tik du šiauliečiai. 

Tačiau A.Grigalienė tikino sulaukianti vis daugiau klausimų apie kremavimo ir kremuotų palaikų laidojimo galimybes. "Paaiškinu, kad laidoti urną kapavietėje galima neatsižvelgiant į joje palaidotų žmonių skaičių. Juolab kad nėra nurodyta jokio termino, kurį reikėtų išlaukti nuo pastarųjų laidotuvių", - sakė A.Grigalienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"