TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kremliaus propaganda liejasi laisvai

2014 03 05 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Karo veiksmais grasinanti Rusija skaudžiai plaka Ukrainą ir informaciniame fronte. Jo skeveldrų taip pat tenka Lietuvai. Kremliaus propaganda per retransliuojamus rusiškus televizijos kanalus pasiekia mūsų šalies žiūrovus. Dalis politikų jau ragina kuo skubiau juos išjungti, o televizijos erdvės prievaizdai dar nėra tikri, kad ribos peržengtos.

Ukraina jau suprato, koks pavojingas yra prieš ją nukreiptas Kremliaus informacinis karas. Šios šalies politikai paragino privačius ir palydovinio ryšio operatorius išjungti Rusijos televizijų transliaciją. Tai mato ir Lietuvos žiūrovai. Todėl ir mūsų šalies politikai ragina kuo skubiau spręsti, kaip pažaboti rusiškas žiniasklaidos priemones.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) bei Valstybės saugumo departamentas (VSD) atidžiai stebi situaciją. Kabelinių televizijų atstovai mano, kad draudimai - būtent politikų, o ne verslininkų įrankis. Politologų nuomone, mums, kaip demokratinei visuomenei, pavojinga eiti ribojimo keliu. Tačiau tai nereiškia, kad turime leisti kurstymą, tautinės nesantaikos skatinimą ginti kaip žodžio laisvę.

Uždrausti ir bylinėtis

Seimo Žmogaus teisių komiteto vicepirmininko konservatoriaus Manto Adomėno teigimu, tai, kaip Lietuvoje rodomi vadinamieji rusiški kanalai nušviečia įvykius Ukrainoje, galima pavadinti vienu žodžiu - dezinformacija. “Šį procesą reikėtų pažaboti”, - sakė parlamentaras. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad padaryti tai nebūtų paprasta, prireiktų valios ir laiko.

M.Adomėnas: "Tai profesionaliai diferencijuotas propagandinis karas, vadovaujamasi principu - kiekvienam taikiniui savas sviedinys."

Pasak M.Adomėno, kadangi dauguma dezinformacinių kanalų yra registruoti Europos Sąjungos (ES) valstybėse, Lietuva, uždraudusi jų programas, gali būti apkaltinta pažeidžianti europinę direktyvą “Televizija be sienų”. “Tačiau kaip tik dabar palankus metas tuos kanalus uždrausti ir teistis su ES. Tai būtų pagrindas keisti pačią direktyvą”, - LŽ tikino politikas. Anot jo, dabartinėmis sąlygomis procesą galima laimėti ir pareikalauti, jog nuostata, kad ES registruoti kanalai būtų nevaržomai transliuojami, nebūtų taikoma be išlygų.

“Kai tikrieji savininkai, trečioji šalis, yra Rusija, be abejo, tai virsta absurdu”, - sakė M.Adomėnas. Parlamentaro manymu, rusiškų kanalų skleidžiama dezinformacija yra gana profesionali, rengiama atsižvelgiant į auditorijos skirtumus. „Tai profesionaliai diferencijuotas propagandinis karas, vadovaujamasi principu - kiekvienam taikiniui savas sviedinys“, - kalbėjo Seimo narys. Jo teigimu, žmones, ypač negalinčius susipažinti su alternatyviais informacijos šaltiniais, tokia dezinformacija veikia gana stipriai, formuoja neigiamą lauką. Politinę valią šiuo klausimu, anot M.Adomėno, galėtų išreikšti ir Seimas.

Kelia paniką

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkės “darbietės” Audronės Pitrėnienės nuomone, rusiškų kanalų skleidžiama informacija Lietuvoje kelia nereikalingą paniką. Su rinkėjais šiomis dienomis susitinkanti politikė pasakojo, kad žmonės, prisižiūrėję tokių laidų, skundžiasi bijantys išvykti į užsienį ir palikti namie vaikus, nes esą gali kilti karas.

“Juk dauguma rusų kalbą mokančių Lietuvos gyventojų žiūri ir tuos kanalus, lygina ir piktinasi skleidžiamu melu. Jie viską supranta. Tačiau išsigandusiųjų yra nemažai”, - LŽ sakė A.Pitrėnienė. Komiteto pirmininkė žadėjo kitą savaitę su LRTK vadovais išsiaiškinti konkrečias rusiškų kanalų pažabojimo galimybes.

Kai “Pervyj Baltijskij kanal” paskleidė melą apie Sausio įvykius Lietuvoje, ŠMKK narys liberalas Gintaras Steponavičius nebežiūri pasitikėjimo nekeliančių kanalų. “Manau, kad vėl atsirado puiki proga apeliuoti į mūsų piliečių sąmoningumą, raginti verslininkus neremti tokių kanalų, kalbėtis su kabelinėmis televizijomis, siūlančiomis juos su bendrais paketais”, - LŽ sakė parlamentaras. Tačiau, anot jo, kad ir kokią atgrasią sovietinę dvasią tie kanalai skleistų, centralizuotai kištis į komercinę veiklą valdžiai nederėtų. Juolab kad, G.Steponavičiaus manymu, dezinformacija veikia tik nedidelę auditorijos dalį.

Viskas - valstybės rankose

Panašios nuomonės laikosi ir dalis kabelinės televizijos paslaugas teikiančių bendrovių. „Natūralu, kad konflikto atveju valstybės turi skirtingus interesus, tad skirtingai per savo televizijų kanalus juos ir nušviečia“, - LŽ sakė kabelinės televizijos „Init“ generalinis direktorius Paulius Živatkauskas. Jo teigimu, žmonės turėtų džiaugtis, kad gali gauti informaciją iš įvairių šaltinių, ją atsirinkti ir patys susidaryti nuomonę. „Stengiamės sudaryti galimybę, kad mūsų žiūrovai matytų kuo įvairesnių šalių naujienų agentūrų žinias“, - aiškino P.Živatkauskas.

Anot jo, jeigu manoma, kad per televizijas teikiama priešiška propaganda, kenkianti valstybės interesams, tuo turėtų susirūpinti valstybinės institucijos. „Per LRTK mūsų valdžia gali vykdyti savo informacinę politiką. Uždrausti ji gali, jeigu to reikia. Kol ji to nepadarė, neturime teisės užsiimti cenzūra“, - sakė „Init“ vadovas.

Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) prezidentė Vaiva Žukienė pripažino rusiškų kanalų nežiūrinti. „Esu už tai, kad jų būtų kuo mažiau, bet tai - tik mano, susirūpinusios pilietės, pozicija“, - pabrėžė ji. V.Žukienė taip pat mano, kad rusiškos programos retransliacija turėtų būti aiškiai reglamentuota.

LKTA prezidentė pažymėjo, kad kanalų išjungimas ar jų cenzūravimas - politikų, bet ne verslininkų rankose. „Verslo principas - komercinė nauda. Yra labai daug klientų, kurie kabelinę televiziją užsisako tik dėl rusiškų kanalų“, - sakė ji.

Atidžiai stebi

LŽ kalbintas LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas tikino, kad situacija atidžiai stebima. Anot jo, kai kurie komisijos darbuotojai nuolat žiūri retransliuojamų Rusijos televizijos kanalų laidas. Padėtis buvo aptarta ir vakar vykusiame LRTK posėdyje. „Jeigu bus aiškių požymių, kad pažeidžiami įstatymai, iš karto reaguosime“, - žadėjo E.Vaitekūnas.

Tarp Visuomenės informavimo įstatymu draudžiamos skelbti informacijos - ir tokia, kai kurstomas karas ar neapykanta. E.Vaitekūnas priminė, kad pagal šį įstatymą po šmeižiamosios laidos apie Sausio 13-osios įvykius pernai rudenį teismas trims mėnesiams buvo sustabdęs „Piervyj Baltijskij kanal“ laidų, sukurtų ne Europos Sąjungos valstybėse, retransliavimą Lietuvoje. Panašios sankcijos galėtų grėsti ir su mūsų šalies įstatymais prasilenkiančią informaciją pateikiantiems retransliuojamiems rusiškiems TV kanalams.

VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas teigė, kad ši institucija neapsiriboja vien Rusijos televizijų stebėjimu. Jis priminė, jog dar pernai VSD konstatavo, kad Rusija vis aktyviau skleidžia dezinformaciją ir taiko įvairias propagandos priemones savo kontroliuojamoje žiniasklaidoje. „Atkreiptinas dėmesys, kad tokia informacija siekiama paveikti vidaus (Rusijos) auditoriją. Tačiau pažymėtina ir tai, kad Lietuvos žiniasklaidoje taip pat suaktyvėjo asmenų, glaudžiai bendradarbiaujančių su Rusijos ambasada, kalbos ir komentarai. VSD imasi įstatymuose numatytų priemonių tokiai veiklai neutralizuoti“, - tikino V.Makauskas.

Įtraukė ir Lietuvą

Politologo Nerijaus Maliukevičiaus teigimu, situacija rodo, kad Kremliaus „švelnioji galia“ staigiai gali būti paverčiama kietomis, agresyviomis priemonėmis ir tapti pateisinimu net tam tikram karo veiksmui. Krymo atveju būtent taip ir yra - propagandinis fonas tampa pretekstu įvesti esą „apsaugą“ rusakalbiams apginti, pradėti karinius veiksmus. „Ukrainos atveju informacinį karą vertinu ne kaip šalutinę priemonę greta karinių veiksmų, o kaip strategiškai svarbią visos Rusijos kampanijos priemonę“, - pažymėjo jis.

Yra ko jaudintis ir Lietuvai - mūsų šalis naudojama piešiant Euromaidano baubą. Aiškinama, esą Lietuvoje buvo rengiami kovotojai, o iš mūsų šalies į Kijevą „kurstyti aistrų“ vyko politikai. Anot N.Maliukevičiaus, informaciniam karui tapus fonu agresyviems karo veiksmams, reikia susirūpinti. Pirmiausia dėl to, ar tai netaps pretekstu veikti prieš mūsų šalį. „Noriu priminti ekonomines sankcijas, kurios ne taip seniai buvo mums taikytos. Tikėkimės, kad NATO yra stabdys, kuris neleidžia realiai svarstyti kokių nors karinių priemonių prieš Lietuvą. Tačiau simptomai kelia nerimą. Jeigu Lietuva taip naudojama šiame informaciniame kare, akivaizdu, kad tai daroma strategiškai apgalvotai, ir tai mums gali turėti neprognozuojamų pasekmių“, - pabrėžė ekspertas.

Tikslinga karo propaganda

N.Maliukevičiaus nuomone, apie informacinius karus reikia kalbėti kaip įmanoma ramiau, nes vienas jų tikslų - emociškai išbalansuoti visuomenę, politinę, viešąją erdvę. Pasak eksperto, matyti, kad Rusijos viešojoje erdvėje yra tikslingai kuriamas tam tikro priešo įvaizdis. Gąsdinama tiek visa visuomenė, tiek rusakalbių bendruomenė, atsidūrusi Rusijos televizijų erdvėje Ukrainoje.

„Jeigu Krymo visuomenė yra visiškai įtraukta į Rusijos valstybinių televizijų piešiamą baisų pasaulio vaizdą, kur jų tuoj ateis pjauti nacistai ir „banderosai“, tai ir jų elgesys yra projektuojamas atitinkamai. Jie prašosi pagalbos, ir ta karinė pagalba iš Rusijos yra greitai suteikiama. Matau aiškiai modeliuojamą tam tikrą strategiją, pasitelkiant informacinio karo priemones ir siekiant labai konkrečių geopolitinių tikslų“, - aiškino N.Maliukevičius.

Klausiamas, ar nereikėtų riboti Rusijos kanalų retransliacijos Lietuvoje, politologas priminė, kad esame demokratinė visuomenė, turinti ne tik deklaruoti, bet ir veikti demokratiniais principais. Esą pavojinga eiti ribojimo keliu. Tačiau N.Maliukevičius pridūrė, jog tai nereiškia, kad turime leistis būti kurstomi, tautinę nesantaiką ginti kaip žodžio laisvę.

„Konstitucijoje yra straipsnis, bylojantis, kad Lietuvoje karo propaganda draudžiama. Dėl to, kas vyksta Rusijos valstybiniuose kanaluose ir yra nukreipta prieš Ukrainą, aš įžvelgiu labai tikslingai projektuojamą karo propagandą: kodėl reikia kariauti, siųsti karius, pažeisti kitos valstybės suverenitetą, vientisumą ir pan. Šiuo pagrindu, manau, galime svarstyti tam tikrus dalykus, nes yra tam tikros ribos. Tačiau kalbėti apie informacijos draudimą apskritai pavojinga mūsų pliuralistinės visuomenės vystymuisi“, - įsitikinęs N.Maliukevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"