TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Krepšinio karštligė krečia ne visus

2011 09 17 0:00
Po Mios pareiškimo apie jos troškimą Europos krepšinio čempionato finale pamatyti žaidžiančias Lietuvos ir JAV komandas, sirgaliai spėlioja, kas ją paskatino tokiems pasisakymams.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Europos vyrų krepšinio čempionatas eina į pabaigą. Atrodo, visa Lietuva karščiavo dėl krepšinio. O gal buvo ir oranžinio kamuolio viražams abejingų tautiečių? To teiravomės žinomų žmonių.

Viename socialiniame tinkle buvo sukurtas puslapis "Galiu gyventi be krepšinio". Tokiai nuostatai pritarė daugiau kaip 2200 žmonių. Tame puslapyje diskutuojama apie kraštutinumus, komiškus reklamos akibrokštus naudojantis krepšinio populiarumu, šaipomasi iš įvairių nesusipratimų, smagiai juokaujama vadinamosios antros lietuviškos religijos tema.

Vis dėlto dauguma tautiečių neabejingi šiam žaidimui. Jie Prie ekranų viešose erdvėse, prie televizorių namie ar svečiuose ir sporto arenose užgniaužę kvapą daugelis stebėjo, kaip sekasi Lietuvos rinktinei, domėjosi kitų Europos šalių komandų žaidimu. Tačiau ne visus krašto žmones šiuo metu yra apėmęs sportinis azartas, krečia krepšinio karštligė. Pasidomėjome, ar tarp garsenybių yra atsparių šiai aistrai, ką jie mano apie krepšinio populiarumo cunamį per Europos čempionatą Lietuvoje. Apšvietėjas Norvydas Birulis, aštrialiežuvis choreografas Jurijus Smoriginas, lietuvių pralaimėjimą makedonams išpranašavusi numerologė Galina Šmidt ir teatro režisierius Gintaras Varnas, pasirodo, atsispiria tautą apėmusiam krepšinio virusui.

"Tai - tironija"

Garsus šviesų meistras Norvydas Birulis, pasakius, kad norėtume pakalbėti apie krepšinį, iškart atsiduso: "O Viešpatie, ne, tik ne su manimi." Tačiau sutiko paaiškinti, kodėl jam nepatinka tai, kas pastarosiomis savaitėmis vyksta Lietuvoje. N.Birulis teigė, jog krepšinis užgožė viską - svarbius įvykius, įdomius renginius - šimtą kartų daugiau, nei galėtų sau leisti sveikas protas. Tas šurmulys jį pradėjo erzinti gerokai anksčiau, negu prasidėjo Europos vyrų krepšinio čempionatas. "Kas nepatinka? Absoliučiai viskas. Tarkime, krepšinio atributikos yra tūkstantį kartų daugiau nei reikėtų", - tvirtino pašnekovas. Nepatinka N.Biruliui ir krepšinio reklama - jos yra visur, net prie šiukšliadėžių. "Reklama jau tapo varškė, pienas ir kiti produktai. Dabar laukiu prezervatyvų su užrašu "Varom už Lietuvą", - juokdamasis kalbėjo jis.

Pastaruoju metu Norvydas net negali ramiai praleisti vakaro prie bokalo alaus kokiame nors bare. Neranda vietų, kur nebūtų ekranų, per kuriuos rodomos krepšinio rungtynės, kur nelietų aistrų šio sporto sirgaliai. "Turiu laukti, kol viskas baigsis, - apgailestavo N.Birulis. - Tai - tironija."

Sirgaliai - ne sporto, bet televizoriaus

Kodėl žinomiausias krašto šviesų dizaineris abejingas krepšiniui? "Apskritai nelabai suprantu profesionalaus sporto, - sakė N.Birulis. - Žaisti futbolą, krepšinį ar kitaip sportuoti galima savo malonumui. Tačiau nesuvokiu, kai žmonės, sėdėdami prie televizoriaus ir gurkšnodami alų ar vartydami laikraštį, šaukia: "Mes laimėjom!" Ką jie laimėjo žiūrėdami į ekraną? Čia joks sportas." Visa tai pašnekovas vadino akla religine kultūra, kai nepaisoma jokių argumentų. Jis retoriškai klausė: "Kas yra tie "mes", kurie laimėjo? Kodėl reikia tapatinti save su kitais žmonėmis - žaidėjais?" Ekranuose krepšinio rungtynes stebinčius aistruolius N.Birulis vadino ne sporto, bet televizoriaus arba arenos sirgaliais. Jam apskritai keistai skamba žodis "sirgalius". Vyras tvirtino tokiomis ligomis nesergąs ir vadino save sveiku žmogumi. "Nesuprantu, kodėl bandoma visa tai primesti kitiems?" - stebėjosi jis.

Lietuvą garsina ir lazerio specialistai

Norvydas nesidomi, kaip sekasi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei. Tačiau negalima sakyti, kad nieko nežino - vis vien, net ir nenorėdamas, išgirsta, ką šneka aplinkiniai. N.Birulis šaipėsi, kad jei būtų pradėta komentuoti, kaip jis ką nors apšvietė ar prožektoriaus spinduliais nepataikė į kokį nors scenoje dainuojantį solistą, tada šviesų meistras galbūt pradėtų domėtis krepšininkų taiklumu. "Sportininkai tiesiog dirba savo darbą", - pridūrė pašnekovas.

Apie tai, kas ir kaip garsina Lietuvą, N.Birulis taip pat turėjo ką pasakyti. Jis priminė, jog mūsų krašto lazerio specialistai laimi pasaulinius konkursus, "tačiau kur rasi, kad apie tai būtų skelbiama žiniasklaidoje". Taigi, Norvydo nuomone, Lietuvą garsina ne vien krepšininkai, bet ir lazerininkai, tik šiems tiek dėmesio neskiriama. N.Birulis tvirtino: "Krepšinis nepaprastai išpūstas ir kažin kodėl tapatinamas su visa Lietuva."

Krepšinis ideologizuotas

Aštrialiežuvis Jurijus Smoriginas viešai ir garsiai deklaruoja, kad Lietuvą apėmusi krepšinio manija jį erzina. "Šioje pinigų eroje sportas yra tapęs vienu pasipelnymo šaltinių ir labai ideologizuotas. Man išvis nesuprantamas dabar vyraujantis požiūris: jeigu nežiūri rungtynių ir nesidomi krepšiniu, vadinasi, esi ne lietuvis. Arba nemyli Lietuvos. Apie tai garsiai ir nuolat šnekama. Po mano kritiško atsiliepimo televizijoje apie dabar Lietuvoje tvyrančią krepšinio isteriją socialiniame tinklalapyje sulaukiau komentarų, kad esu ne patriotas", - piktinosi J.Smoriginas. Jis tikino, jog savo patriotizmo niekada nesiejo su krepšiniu ir neketina to daryti ateityje.

"Mums į smegeninę taip įkalta ta masių ideologija, kad ima šiurpas. Istorija nepamiršo faktų, kaip buvo kuriamos ideologijos, - prisiminkite vokiečių vienybės šūkius ir liguistą patriotizmo jausmo brukimą. Visi žinome, prie ko tai privedė. Šiomis dienomis Lietuvoje darosi baisu gyventi, nes vadovaujamasi pseudopatriotizmu per krepšinį", - dėstė savo požiūrį choreografas.

Turime kuo didžiuotis

J.Smoriginas įsitikinęs, kad ugdyti patriotizmą reikėtų visai kitaip, - skatinant žmonių dvasingumą. Anot jo, sovietiniais metais Lietuva socializmo imperijoje buvo laikoma Vakarų vertybių nešėja. "Pats mokiausi Peterburge ir visada girdėdavau su pavydu konstatuojamą faktą: jūs ten, Vakaruose. Tada dar buvau jaunas, kvailas ir nesupratau, kad tokiais žodžiais buvo akcentuojama mūsų vakarietiška kultūra", - kalbėjo choreografas.

Pasak Jurijaus, Lietuva, nors pasaulio žemėlapyje yra tik nedidelis taškelis, gali didžiuotis savo menininkais - poetais, grafikais, tapytojais, operos dainininkais. "Kai atsirado krepšinis, pradėjome didžiuotis ir savo krepšininkais, bet juk tada viskas vyko be pinigų - nebuvo šitaip sukomercinta. Žaidėme iš idėjos. Tai buvo tikras sportas, o dabar? Grynas pinigų darymas", - neslėpė apmaudo menininkas. Jis nesupranta, kodėl būtent krepšiniui atitenka milijonai, o kultūros projektams lieka vargani trupiniai. "Dvylika ar penkiolika milijonų eurų skirta "Žalgiriui". O ką, Virgilijus Noreika nevertas tokių pinigų? O jaunieji mūsų solistai?" - retoriškai klausė J.Smoriginas. Choreografo nuomone, verslas šiomis dienomis labai glaudžiai susijęs su sportu, jam kovos sporto aikštelėje primena šaltojo karo laikus. "Yra toks posakis: "Sportas - sveikata". Kokia ten šiais laikais sveikata? Sporto pasaulyje tokios ideologinės ir politinės kautynės vyksta, kraujas upėmis liejasi!" - emocionaliai dėstė J.Smoriginas.

Pralaimėjusiuosius muša

Žodžio kišenėje neieškantis choreografas piktinasi ne vien tuo, kad iš sporto daroma ideologija, bet ir tuo, kaip lietuviai užsipuola savo favoritus, jei šie pralaimi. "Pažiūrėkit, kas darosi, kai pralošiam? Tauta nusisuka nuo savo dievaičių ir gatava juos į skutelius sudraskyti, mat nepateisino žmonių vilčių. Man tiesiog baisu darosi, kaip negailestingai minia elgiasi su pralaimėjusiais krepšininkais. Ir ne tik su jais. Tai mes ant rankų juos nešiojame, tai skandiname", - piktinosi pašnekovas.

J.Smoriginas įsitikinęs, kad negalima garbinti tik vieną sporto šaką. "Juk dar yra ir futbolas, lengvoji atletika, kitos sporto šakos. Jau nekalbu apie meną. Jeigu valstybė daugiau pinigų skirtų būtent menui, visi tik išloštume. Kai miršta dvasingumas, atsiranda agresyvumas", - teigė choreografas.

Jo manymu, azarto pagrindu auginamas ir auklėjamas jaunimas tampa agresyvus. Tada ima vyrauti pačios primityviausios emocijos, kurios veda į nusikalstamumą. Tačiau Jurijus prisipažino, kad kai kurias krepšinio rungtynes vis dėlto pasižiūri. "Negaliu visiškai atsiriboti nuo krepšinio. Štai žiūrėjau lietuvių mačą su prancūzais. Taip gailėjau mūsų komandos, kai ši pralaimėjo. Todėl ir stengiuosi nežiūrėti rungtynių, nes jei saviškiai pralaimi, man jų būna labai gaila. Norisi patirti teigiamų emocijų", - pasakojo J.Smoriginas.

Choreografas juokėsi, kad neseniai kalbėjosi su buvusiu krepšininku Rolandu Skaisgiriu ir juodu padarė bendrą išvadą: "Kai nueini į spektaklį ir matai, jog vienam iš aktorių tą vakarą nesiseka, po vaidinimo būtent jam daugiau ir ploji, nes nori palaikyti, supranti, kad žmogus jaudinosi. O kas darosi, kai pralošia mūsų krepšininkai? Minia švilpia, trypia, šaukia. Mane tai gąsdina."

Paklaustas, kokia jo mėgstamiausia sporto šaka, J.Smoriginas liko ištikimas sau: "Aišku, baletas. O kas ginčysis, kad 90 proc. baleto sudaro būtent sunkios fizinės treniruotės?"

Nežino net taisyklių

Numerologė Galina Šmitd, lyg mitologinė Kasandra išpranašavusi Lietuvos krepšinio rinktinės pralaimėjimą Makedonijos ekipai, paaiškino, jog iki tol, kol buvo paprašyta atlikti skaičiavimus, visai nesidomėjo krepšiniu. "Nesidomiu krepšiniu, bet padariusi prognozes ėmiau stebėti varžybas. Tiesą sakant, nesu šios sporto šakos specialistė - kai kiti mato krepšininkų daromas pražangas, aš jų nepastebiu, nes nežinau taisyklių. Tik matau, ar pataikė, ar nepataikė į krepšį", - šyptelėjo numerologė.

Kitų šalių komandų rungtynių G.Šmidt sakė nežiūrinti, bet visada pasidominti rezultatais, nes jie reikalingi skaičiavimams. Pašnekovė prisipažino, kad čempionato aštuntfinalio varžybų numerologinių skaičiavimų sąmoningai neviešino. "Nenorėjau užsitraukti nemalonės. Be to, nemėgstu programuoti negatyvių įvykių. Skaičiai rodė, kad mūsiškiai turėjo 90 proc. galimybę laimėti visas trejas rungtynes, tačiau visada lieka 10 proc., kurie gali viską pakeisti", - kalbėjo numerologė.

G.Šmidt, pagal savo sukurtą metodologiją suskaičiavusi pateiktus duomenis, dar savaitės pradžioje minėjo, jog trečiadienis Lietuvos rinktinei nėra itin palanki diena. "Tačiau, kaip jau sakiau, lieka 10 proc. tikimybė, kad viskas susiklostys gerai", - tikino numerologė. Gaila, bet jos prognozė išsipildė tiksliai - lietuviai pralaimėjo Makedonijos komandai. Tačiau G.Šmidt paguodė, kad skaičiavimai labai palankūs ketvirtadienio rungtynėms su Slovėnijos rinktine.

Pačios numerologės mėgstamiausia sporto šaka yra šachmatai. "Esu matematikė, todėl viskas, kas susiję su skaičiais, man prie širdies", - pridūrė ji.

Per daug triukšmo

Kalbinamas režisierius Gintaras Varnas juokėsi, kad krepšinio manija niekada nesirgo, nesusirgo ja ir per šį čempionatą. "Manau, tautai reikia tam tikros iškrovos, aistrų, o krepšinis ir atstoja šias emocijas. Kita vertus, visą Lietuvą apėmusioje krepšinio euforijoje galima būtų įžvelgti savitą tautos kompleksą - esame maža tauta, Europos provincija, o štai visa Europa į mus žiūri", - lietuvių pamišimo dėl krepšinio motyvus vardijo G.Varnas.

Režisierius sakė neturintis laiko susierzinti dėl šurmuliuojančių sporto aistrų, visur brukamos krepšinio atributikos, nes jam nėra kada šlaistytis gatvėmis. "Nuvažiuoju į teatrą, visą dieną repetuojame, paskui grįžtu namo. Todėl nelabai ir matau viso to šurmulio. Tiesiog esu atsiribojęs nuo visko ir pasinėręs į darbą", - patikino G.Varnas. Ir prisipažino, kad niekas nepriverstų jo nueiti į krepšinio rungtynes sporto arenoje. "Neičiau dėl vienos labai paprastos priežasties - ten baisiai triukšminga. Tiesiog negaliu pakęsti triukšmo", - nusijuokė teatro režisierius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"