TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Krikdemai siūlo žemę parduoti tik kalbantiems lietuviškai

2014 02 14 10:30
A.Saudargas Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Grupė daugiausia su krikdemiškuoju partijos flangu siejamų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos politikų pristatė žemės pardavimo užsieniečiams saugiklių įstatymo projektą. Jame siūloma norintiems įsigyti žemę nustatyti reikalavimą bent trejus paskutinius metus nuolat gyventi Lietuvoje bei mokėti valstybinę kalbą.

Šiandien Seime pristatytas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurį inicijavo ir parengė Europos Parlamento nariai Algirdas Saudargas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei Seimo TS-LKD frakcijos nariai Kazys Starkevičius, Paulius Saudargas, Irena Degutienė, Valentinas Stundys ir Rimantas J.Dagys.

„Artėja 2014 metų gegužės 1 diena, kada nebegalios pratęstas draudimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams ir visuomenėje kilo nerimas. Apie 300 tūkst. piliečių pasirašė už tai, kad draudimas būtų įteisintas referendumu. Tai akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos visuomenė žemės ūkio paskirties žemę supranta esant nacionaline vertybe, todėl jos nuosavybei teikia ypatingą reikšmę ir nenori, kad ją įgytų "svetimi" – ūkininkauti ir integruotis, į Lietuvos kaimo bendruomenę, neketinantys asmenys. Taip pat tai rodo Lietuvos žmonių susirūpinimą dėl galimo žemės supirkinėjimo ir jos nuosavybės koncentravimo spekuliaciniais tikslais, kelių asmenų rankose", - teigia krikdemai.

„Vis dėlto, suvokiant, jog nėra realių galimybių pratęsti draudimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams, o referendumo iniciatorių siūloma Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimas gali prieštarauti kitiems Konstitucijos straipsniams ir narystės Europos Sąjungos įsipareigojimams, privalome žemės pardavimą užsienio subjektams riboti ir apsaugoti žemės rinką nuo spekuliacijų įstatymu. Būtina numatyti papildomus apribojimus ir sąlygas jos įsigijimui, saugiklius“, – sako projekto iniciatorius A.Saudargas.

„Leidimas besąlygiškai parduoti žemę gali neigiamai paveikti konkurencinę aplinką žemės ūkio sektoriuje. Todėl būtina įstatymais užtikrinti, jog teisę įsigyti žemę turėtų tik tie asmenys, kurie sieja savo ateitį su Lietuva ir kurie moka, gali ir nori dirbti įsigytoje žemėje“, – teigė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė

Įstatymo projektu siekiama papildyti teisinį reguliavimą, numatant sąlygas, kuriomis fiziniai ir juridiniai asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Visų pirma, siūloma nustatyti papildomus įstatymo tikslus: sudaryti teisines prielaidas, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama žemės ūkio produkcijos gamybai ir visi tokios žemės savininkai integruotųsi į Lietuvos visuomenę ir vietos bendruomenę.

Fiziniams asmenims siūloma nustatyti reikalavimą bent trejus paskutinius metus nuolat gyventi Lietuvoje, mokėti valstybinę kalbą - projekte numatomi ir kriterijai, - turėti ūkininkavimui reikalingų profesinių įgūdžių ir kompetencijos ir kt.

Juridiniams asmenims taikomas reikalavimas ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus naudoti žemės ūkio paskirties žemę žemės ūkio produkcijos gamybai. Be to, numatoma, jog juridiniai asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę tik toje savivaldybėje, kurioje yra registruota juridinio asmens buveinė ir tik gavus šios savivaldybės sudarytos komisijos sutikimą.

Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti teisinį reguliavimą, kad asmuo ar susiję asmenys, pageidaujantys įsigyti tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės ir kitų asmenų įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotas taptų didesnis kaip 20 hektarų, privalėtų vyriausybės nustatyta tvarka gauti leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Asmuo, gavęs leidimą, žemės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo įsipareigoti neperleisti šio sklypo kitiems asmenims ne mažiau kaip 10 metų nuo jo įsigijimo dienos, taip pat įsipareigoti ne mažiau kaip 10 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos gaminti žemės ūkio produkciją.

Be to, siūloma patikslinti, kokį juridinio asmens akcijų kiekį turi turėti asmuo, kad būtų laikomas turinčiu daugumą ar lemiamą įtaką juridinio asmens valdyme.

Įstatymo projektu siūloma tikslinti ir kai kurias nuostatas, susijusias su valstybės parama, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"