TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kriminalinis pageidavimų koncertas

2011 05 23 0:00
Buvęs Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos vadovas A.Sacharukas teigia, kad už lojalumą valdančiajai koalicijai jam buvo siūlomas 700 tūkst. litų kyšis.
Alinos Ožič nuotrauka

"Užsakyti" nemalonę užsitraukusį žurnalistą, verslininką ar politiką yra paprasta - užtenka jo telefono numerį įrašyti prie nusikaltėlio pavardės. Taip pat lengva žmogaus biografiją "papuošti" suklastotais duomenimis apie neva kriminalinę praeitį. Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnas, turintis ne vienų metų operatyvinės veiklos patirtį, atskleidžia schemą, kuri leidžia nebaudžiamai sekti bet kurį Lietuvos pilietį ir rinkti informaciją apie privatų žmogaus gyvenimą, nors jį turėtų saugoti Konstitucija, įstatymas ir teismas.

Jis teigia turįs įrodymų apie savo šantažą ir 700 tūkst. litų kyšį, kuris jam buvo siūlomas tuo metu, kai jo vadovaujama Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija atliko tyrimą dėl galimo žurnalistų sekimo. Jo įsitikinimu, operatyvinės veiklos parlamentinė kontrolė sužlugdyta sąmoningai, nes šantažui naudojamas "kompromatas" yra tapęs valstybės valdymo įrankiu. Specialiosios tarnybos, turinčios ginti piliečius nuo nusikaltėlių, degradavo ir veikia kaip užsakymų stalas, vykdantis įvairių interesų grupių užduotis.

Europos Komisijai (EK) savo raporte paskelbus šokiruojančius duomenis apie slapto piliečių sekimo mastą Lietuvoje, LŽ kalbasi su buvusiu Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos (toliau - komisijos) vadovu, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariu ALEKSANDRU SACHARUKU, kuriam skandalingas balsavimas už Tailande gyvenimo malonumais besimėgavusį Liną Karalių sutrukdė baigti svarbų darbą.

- Kaip vertinate EK neseniai paskelbtus duomenis, kad Lietuvos pareigūnai 2008 metais per 85 tūkst. kartų prašė komunikacijų operatorių pateikti slaptą informaciją apie privačių asmenų bendravimą įvairiais kanalais (taip pat mobiliuoju ryšiu), o tuo metu Vokietijoje, kuri turi 82 mln. gyventojų, tokios informacijos kreiptasi tik 12 684 kartus?

- Man ši situacija buvo žinoma. Skaičius yra milžiniškas, nors apima ir sankcionuotus pokalbius, ir visas apylinkių teismuose sankcionuotas išklotines. Bet žinant, kad operatyvinė veikla Lietuvoje nekontroliuojama, o gauti sankciją slapta sekti žmogų yra labai lengva, to ir reikėjo tikėtis. Atėję pas prokurorą ir į teismą operatyvininkai gali gauti bet kokią sankciją, jos pasirašomos automatiškai. Nors formaliai operatyvinę veiklą turi kontroliuoti visi - ir pats operatyvinės veiklos subjektas, ir prokuratūra, ir teismas, ir Seimas, ir Vyriausybė, ir prezidentūra, jokios realios kontrolės nėra. Sakiau tai dar praėjusių metų žiemą.

- Kuo baigėsi komisijos tyrimas dėl galimo žurnalistų sekimo, kurį pradėjote daugiau kaip prieš metus gavę informacijos, kad buvo slapta klausomasi žurnalistų, viešai kėlusių klausimus dėl karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje, pokalbių, o Valstybės saugumo departamentas vykdė prieš juos operatyvinį tyrimą "Vanagai"?

- Man neleido šio tyrimo baigti. Po apkaltos atleido iš komisijos vadovo pareigų ir atėmė leidimą dirbti su slapta informacija. Dėl žurnalistų pokalbių klausymosi buvau išsiuntęs raštus į apygardų teismus ir pateikęs labai konkrečius klausimus, nes pats esu dirbęs operatyvinį darbą, tad žinau spragas, kur piktnaudžiaujama. Maniau, nors mane pašalino, į klausimus vis tiek atsakys. Bet neatsakė. Paklausiau, ar komisija gavo atsakymus, - negavo.

- Kokius klausimus siuntėte?

- Suformulavau juos tiksliai, žinodamas, kaip tokie dalykai daromi. Surašiau ne žurnalistų pavardes, bet telefonų numerius, nes sankcijų pagal pavardes niekas neprašo. Ir pareikalavau atsakyti, ar buvo sankcionuota būtent šitų numerių kontrolė.

- Prieš kiek laiko tuos klausimus išsiuntėte?

- Daugiau kaip prieš metus, praėjusių metų sausį. Tačiau iki šiol nėra nė vieno atsakymo. Nors kai buvome į komisiją iškvietę Šiaulių apygardos teismo pirmininką Boleslovą Kalainį ir kitų teismų vadovus, vienas iš jų, jeigu gerai atsimenu, Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artūras Šumskas, pasakė: rašykite, mes tikrai atsakysime. Vėliau siunčiau klausimus pakartotinai, bet netrukus prasidėjo apkaltos, mane nustūmė į šoną ir tuo viskas baigėsi.

- O dėl žurnalistų - ar buvo klausomasi jų pokalbių?

- Nežinau, nes negavau oficialių atsakymų. Tačiau darykite išvadas patys. Teismai neatsakė į klausimus, kuriuos pateikiau gerai žinodamas piktnaudžiavimo schemą.

- Kaip tokie dalykai daromi?

- Kad gautų sankciją, operatyvinės veiklos subjektas kreipiasi su motyvuotu teikimu į prokurorą. Parašoma, jog asmuo X įtariamas sunkiais ar labai sunkiais nusikaltimais, tad iš pažiūros toks prašymas duoti sankciją atrodo pagrįstas. Forma sutvarkoma idealiai, bet klausimas, ar to prašymo turinys yra tikras, - būtent čia ir slypi vieta, kur galima piktnaudžiauti. Tarkime, rašo, kad pilietis X vykdo žmogžudystes, ir nurodo jo telefono numerius. O iš tikrųjų prie to piliečio įrašo jūsų telefono numerį. Prokuroras skaito ir mato, kad pilietis X, įtariamas nužudymais, naudojasi 5 telefonais. Viskas lyg ir tvarkinga. Tačiau tarp tų penkių telefonų vienas numeris gali būti mano, kitas - jūsų, o trečias - Valdo Adamkaus. Būna, kad įrašo ir 20 numerių, nes nusikaltėlis esą turi tiek kortelių ir kiekvieną dieną jas keičia. Bet tarp tų numerių gal pusė yra tikrai to nusikaltėlio, o likę 10 - kieno tik nori. Žinoti, kieno tie telefonai, prokuroras negali, nebent mokėtų visą abonentų sąrašą mintinai. Jis pasirašo, tada teismas duoda sankciją ir pradedama klausytis. Ir klausomasi, pavyzdžiui, visus metus. O po metų byla ramiai nurašoma į archyvą, pasakius, kad nieko nustatyti nepavyko. Ir viskas. Prokuratūra kontroliuoja tik operatyvinio tyrimo pradžią, sankcijos išdavimą, o pabaigos niekas nekontroliuoja. Todėl visus metus galima rinkti ir kaupti informaciją apie privatų bet kurio Lietuvos žmogaus gyvenimą. Aišku, ta informacija nėra renkama dėl sportinio intereso, ji "nusėda" ten, kur yra kam nors reikalinga.

- Ar čia tik teorinė schema, ar tokie dalykai vyksta realiai?

- Teismuose jau išnagrinėta panašių bylų. Šalčininkuose nuteistas operatyvinis darbuotojas, sankcionavęs žmonos sekimą. Vienas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas sankcionavo savivaldybės darbuotojo kontrolę, nes šis paviliojo jo merginą. Tokie atvejai aiškiai rodo, kaip piktnaudžiaujama. Idealiai sutvarkoma forma, o turinys surašomas iš oro, atseit žmogus yra nusikaltėlis, tad gauti sankciją - vieni juokai. Šiaulių apygardos teismo pirmininkas B.Kalainis Seimo komisijoje patvirtino, kad dėl didelio darbo krūvio jie sankcionuoja beveik viską, ką atneša, nes pasitiki subjektais.

- Bet juk teisėjai nėra naivūs žmonės, žinodami kontekstą turėtų nujausti, kad jų "pasitikėjimu" piktnaudžiaujama?

- Teisėjų atveju reikėtų kalbėti apie aplaidų darbą, nes jie turi galimybę nesankcionuoti, pasakyti: tu parašei, kad šis pilietis naudojasi tokiais numeriais, bet neduosiu sankcijos, kol neatneši patvirtinimo, jog čia yra būtent jo numeriai. Esama teisėjų, kurie į tuos dalykus žiūri griežčiau. Todėl operatyvininkai važiuoja pas kitus, praleidžiančius lengvai. Žino, kad Vilniuje, sakysim, skaitys, klausinės ir aiškinsis. Tada vyksta į Panevėžį ar Šiaulius, o ten iškart pasirašo. Jiems geriau nuvažiuoti du šimtus kilometrų, kad gautų sankciją. Ypač jei žino, jog kas nors negerai.

- O kiek yra tokių atvejų, kai teisėjai atsisako pasirašyti?

- Labai mažai. Per metus nepatenkintų prašymų buvo vos 20 ar 30. Bet ir tais atvejais nepasirašyta tik dėl formos, o ne dėl turinio. Suranda kokių nors techninių klaidų, tarkim, data ne ta įrašyta, ir nesankcionuoja. Arba atvažiuoja operatyvininkas pratęsti sankcijos, o teisėjas sako: "Palaukite, jūs gavote sankciją Kaune, bet pratęsti atvykote į Šiaulius. Aš nesankcionuosiu, važiuokite ten pat." Tačiau tokių atvejų - dešimtys, o bendri skaičiai milžiniški. Praktiškai pasirašomi visi prašymai. Tuo metu parlamentinė kontrolė tėra muilo burbulas - mes galime juos pasikviesti, jie mums pašneka apie orą, ir viskas tuo baigiasi.

Kai vyko tyrimas dėl žurnalistų sekimo, užregistravau Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas, kurios galėtų pakeisti situaciją. Jeigu jas leistų pateikti ir priimtų, operatyvinės veiklos subjektams tektų skaitytis su Seimu, nes pareikalavus jie privalėtų pateikti operatyvinius tyrimus. Tada būtų galima realiai patikrinti, ar nebuvo piktnaudžiaujama. Tačiau tos pataisos sulaukė didžiulio pasipriešinimo.

- Kas joms labiausiai priešinosi?

- Apskritai bet kokiai operatyvinės veiklos kontrolei labiausiai priešinosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas. Jis visą laiką šnekėjo, kad komisija yra nereikalinga, kad kontrolės ir taip pakanka, todėl nieko nereikia daryti. A.Anušauskas Seime - tik pirmą kadenciją, susidariau įspūdį, kad jis tėra vykdytojas, o nurodymus duoda kiti Seimo nariai, jau seniai dirbantys NSGK. Tiksliau - narės. Matyt, žmonės padirbėjo komitete, pamatė, kur ir kaip galima įgauti įtaką, tad kai paėmė valdžią į savo rankas, pradėjo elgtis taip pat, kaip prieš tai buvusieji. Kai buvo opozicijoje, konservatoriai labai aštriai kėlė kontrolės klausimus, kalbėjo, kad būtina iki galo atlikti VSD veiklos tyrimą. Tačiau dabar padėtis dar baisesnė negu buvo. Ne paslaptis, jog informacija yra renkama ir vadovams nešiojamos išklotinės. Nes tai - įtakos klausimas. Jeigu tu kontroliuoji žiniasklaidą, politikus, verslininkus, oponentus - tu valdai visą informaciją. Kiek turiu informacijos, tai, kas dabar vyksta operatyvinėse tarnybose ir prokuratūroje, yra baisu. Į postus skiriami ne sąžiningi profesionalai, o tie, kurie yra lojalūs, vykdo visus pavedimus ir nešioja, ką reikia. Operatyvinės tarnybos veikia kaip užsakymų stalas. Ir nešioja popierius.

- Kokius?

- Išklotines, pokalbių suvestines.

- Čia?

- Ne, ne į Seimą. Kitur.

- O kur?

- Nenoriu sakyti, nes paskui teks aiškintis. Po apkaltos žadėjau šią informaciją pateikti viešai, bet padariau klaidą - per anksti prasitariau. Jau kitą dieną mane nušalino ir kreipėsi su prašymu atimti iš manęs leidimą dirbti su slapta informacija. Ir specialiųjų tarnybų žmonės, kurie buvo pasiruošę kalbėti, atsitraukė. Dabar jie nebenori liudyti. O schemą, kaip tai vyksta, jums nupasakojau. Surašo iš lubų popierius, įrašo prie visai kitų pavardžių numerius tų žmonių, kurių nori klausytis, sankcionuoja ir renka informaciją apie privatų gyvenimą. Ir šnipinėja ne tik žurnalistus ar Seimo narius, bet ir verslininkus. Kiek man žinoma, visi rimčiausi verslininkai Lietuvoje yra "sankcionuoti".

- Ar turite konkrečios informacijos?

- Turėjau labai konkrečią informaciją. Bet kai po apkaltos pasakiau tai viešai, žmonėms, kurie būtų kalbėję, buvo padarytas spaudimas. Jie išsigando pamatę, kas atsitiko man. Pats juokiuosi, kad Statute neliko procedūros, kuri man nebūtų buvusi pritaikyta: du kartus metė iš komisijos pirmininkų - neišmetė, tada bandė prikabinti baudžiamąją bylą, darė apkaltą - nepavyko. Galiausiai atėmė leidimą dirbti su slapta informacija.

- Ar buvo bandymų susitarti kitaip?

- Taip, bet šiuo metu viešai apie tai šnekėti nenoriu. Ketinau viską išviešinti, esu apie tai kalbėjęs su kai kuriais parlamentarais. Ir per apkaltą viešai sakiau, kad mane bandė nupirkti, siūlė didelius pinigus - ir vieni iš valdančiosios koalicijos lyderių, ir oligarchai. Apkaltos komisija labai įdomiai į tai sureagavo, iškart pasuko pokalbį kita linkme ir pradėjo klausinėti apie kitus dalykus. Nei socdemams, nei konservatoriams tai buvo neįdomu, nors pasakiau, kad turiu faktų ir galiu pateikti įrodymų, jog mane šantažavo, bandė nupirkti, o kai nepavyko, pasakė, kad surengs apkaltą.

- O kokias sumas siūlė?

- Na... 700 tūkstančių siūlė.

- Už ką?

- Už tai, kad... sakau, dabar nenoriu į tai veltis... už lojalumą.

- Turite įrodymų?

- Turiu visus įrodymus.

- Už lojalumą kam?

- Dabartinei valdančiajai.

- Ar tai buvo susiję ir tiesiogiai su operatyvinės veiklos tyrimu?

- Su viskuo susiję. Tas metas, jeigu prisimenate, buvo labai aštrus politiškai, nes valdančioji griuvo, o aš buvau frakcijos seniūnas ir komisijos vadovas, vykdžiau tyrimą dėl žurnalistų. Tuomet ir vyko tie pokalbiai. Žinoma, padariau klaidą balsuodamas už L.Karalių. Mačiau tokius pat balsavimus kiekvieną dieną ir maniau, jog tai nieko tokio. Nesitikėjau, kad čia bus ta vieta, kur jie mane "paims". Ir prasidėjo tas mano dorojimas. Tie pokalbiai buvo dėl visko - ir dėl operatyvinės veiklos, ir dėl šitų visų dalykų. Nes tyrimas dėl žurnalistų palietė labai daug ir kitų sričių, kur vyko tas operatyvinis darbas, - verslininkų, politikų. Ir operatyvininkai ėmė vaikščioti, ir visi pradėjo šnekėti, nes ši situacija visiems žinoma. Bet nėra politinės valios ką nors keisti.

- Naudinga turėti virvutes savo rankose?

- Taip. Labai patogu pasikviesti, tarkim, ministrą ir pasakyti jam: štai man atnešė apie tave tokią medžiagą, taigi dabar darysi tą ir aną. Tada visi sėdi prispausti ir tyli.

- Ir taip yra daroma?

- Kiek žinau, taip. Žmonės kviečiami, jiems kas nors parodoma, pagąsdinama. Taip valdoma valstybė.

- Ar galėtumėte įvardyti kokį nors konkretų atvejį?

- Nenoriu įvardyti, nes paskui... reikės aiškintis. Kils isterija. Bet žinau tuos atvejus.

- Ir jie neseni?

- Gana neseni.

- Ir dėl svarbių dalykų?

- Taip.

- Jūs sakote baisų dalyką, kad specialiosios tarnybos yra tapusios įrankiu...

- Galingu įrankiu, nes jos turi išskirtinę teisę kištis į privatų žmonių gyvenimą, kurį saugo Konstitucija. Tačiau klausimas, kokiu tikslu tas įrankis naudojamas. Jeigu tikslas - iš tikrųjų daromi sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, tada viskas gerai, nes jeigu nebūtų tarnybų, kurios galėtų atlikti operatyvinį darbą, nebūtų ir valstybės. Bet jei žmogus sekamas tik tam, kad surinkus informaciją būtų galima jį šantažuoti arba žinoti, kur šis važiuoja, su kuo draugauja, ką kalba - tai nusikaltimas.

- Ką turite omenyje sakydamas, jog taip valdoma valstybė?

- Tai milžiniška įtaka. Jeigu tu valdai specialiąsias tarnybas, esi įtakingiausias žmogus valstybėje. Be šių tarnybų pažymos nė vienas žmogus nėra paskiriamas į jokį rimtą postą, be jų neskiriami nei prokurorai, nei teisėjai. O operatyvinė informacija - šiurpus ginklas. Dabar yra galimybė surašyti bet kokią informaciją. Pavyzdžiui, šaltinis X pranešė, neva aukštas teisėjas susitiko su kokiu nors banditu. Ir viskas - ta informacija yra "pirminė nepatikrinta". Tu gali įtraukti ją į duomenų bazę, o jeigu tas žmogus pretenduos į aukštas pareigas, bus atsiųsta pažyma, kad jis buvo susitikęs su nusikaltėliu, todėl į postą jo rekomenduojama nesiūlyti. Ir tai net nebus šmeižtas, nes čia tik operatyvinė informacija. Taip ir rašoma - "pirminė nepatikrinta". Operatyviniais darbuotojais pasitikima, ir gerai, jeigu jie yra sąžiningi. Bet tarp jų gali sėdėti koks vienas "politinis" darbuotojas, kurio užduotis - naikinti oponentus. Su juo susitinka, paprašo - surašyk pažymą, kad X yra nusikaltėlis. Ir surašo. Ta informacija "pakimba" duomenų bazėje. Sugriauti žmogui gyvenimą labai lengva.

- Nors už tos "pirminės nepatikrintos informacijos" nėra jokių faktų?

- Nieko - nei tyrimų, nei baudžiamųjų bylų. Apie tai irgi esu kalbėjęs, sakęs, kad tokia nepatikrinta informacija turi būti naudojama griežtai tik operatyvinei veiklai, o ne rašant pažymas pretendentams į kokias nors pareigas. Žinau atvejį, kai tarnyba tiesiog kerštaudama surašė pažymą, o po 5 metų, kai žmogus jau net susitaikė su tais kerštautojais ir pretendavo į postą, jam tą "uodegą" prikabino. Parašė, kad prieš 5 metus jis ėmė kyšius iš kavinių Vilniuje. O žmogus tikrai sąžiningas, nė arti nebuvo prie jokių kyšių. Vėliau paaiškėjo, kad vienas pilietis iš pavydo jam kerštavo ir parašė, atseit "gauta informacija". Čia žinomas atvejis, tie, kurie dirba operatyvinį darbą, supras, apie ką kalbu, bet viešai apie tai niekur nebuvo rašyta.

- Kaip vertinate Seimo neseniai priimtas Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas?

- Jos suteikia galimybę sankcionuoti ne telefono numerį, o asmenį. Viena vertus, tai palengvins operatyvininkų darbą, jeigu jie dirba sąžiningai, bet kartu sudarys dar geresnes sąlygas piktnaudžiauti.

- Kodėl bus lengviau piktnaudžiauti?

- Pavyzdžiui, sankcionuos pilietį X, o paskui tik rašys užduotis, kad jis keičia telefono numerius, ir net nebereikės eiti į teismą. Užteks tai tarnybai, kuri atlieka techninį darbą, nusiųsti raštą, kad X, kurio kontrolė sankcionuota, pakeitė telefoną. O numerius gali siųsti kokius tik nori... Bus paprasčiau užsiimti juodais darbais. Gavai vieną teismo sankciją, ir tau atrištos rankos.

- Ir kontrolės jokios nėra...

- Nėra. Turėtų būti kontroliuojama tyrimo pabaiga. Konstantas Ramelis pateikė pataisą, kad būtų taip pat kaip atliekant ikiteisminį tyrimą, - jeigu per operatyvinį tyrimą nieko nesurenki, turi apie tai informuoti tą žmogų. Visi piktnaudžiavimai geitai baigtųsi. Įsivaizduokite, sankcionuoja pilietį X, o iš tikrųjų po jo pavarde įrašo žurnalistą. Bet per metus apie tą X nieko nesurenka ir turi jam atsiųsti informaciją, kad jo buvo slapta klausomasi. O šis pasakys: palaukite, čia ne mano numeris, aš tokiu nesinaudojau. Dabar operatyvinė byla nurašoma į archyvą ir - viso gero. Jie surenka informaciją ir viskas, o jeigu ką nors darė negerai, tada paprašo iš karto sunaikinti. Ir sunaikina. Nelieka jokių pėdsakų. Aišku, vienas egzempliorius visada lieka prokuratūroje. Bet bandžiau tą medžiagą gauti - neįmanoma.

- Prieš metus buvo daug kalbama apie tai, kad komisiją reikėtų naikinti ir vietoj jos kurti kitą darinį, kuris užsiimtų operatyvinės veiklos kontrole. Kaip vertinate šiuos planus?

- Čia A.Anušausko siekis pakišti operatyvinės veiklos kontrolę po jo vadovaujamu NSGK, kad būtų pakomitetis. Stasys Šedbaras, Irena Degutienė ir aš siūlėme palikti komisiją. NSGK kuruoja labai plačią sritį - visus dalykus, susijusius su krašto apsaugos finansavimu, karinėmis misijomis ir t. t. O komisija turi užsiimti išskirtinai operatyvinės veiklos kontrole, kad galėtų nuosekliai dirbti su operatyvinės veiklos subjektais, gauti ir vertinti jų ataskaitas. Panašios komisijos yra visų Europos šalių parlamentuose. Jos sudarytos laikantis panašaus principo, kokį siūlome mes - mažai žmonių, bet labai patikimų, dirbančių parlamente ne pirmą kadenciją ir turinčių leidimus susipažinti su slapta informacija.

- Ar šiuo metu komisija visiškai nebeveikia?

- Posėdžių nevyksta jau metus. Pirmininko nėra, Dalia Kuodytė laikinai eina pareigas, nieko nedaroma. A.Anušauskas pasiekė savo. Jie norėjo sužlugdyti tą komisiją ir sužlugdė. Kai kam labai patogu, kad ji neveikia. Kai matau A.Anušausko kryžiaus žygius ir stebiu, kaip jie viską stabdo, man kyla daug klausimų. Jau praėjusių metų kovo mėnesį darbo grupė priėmė sprendimus, kad reikia arba reformuoti komisiją, arba kurti pakomitetį prie NSGK. Tačiau niekas nieko nedaro. Jie bijo teikti Seimui, nes gali pralaimėti balsavimą ir tada komisija liktų. A.Anušauskui tai nėra naudinga. Norima turėti visišką kontrolę, kad niekas nekištų nosies į operatyvinę veiklą, kol jie yra valdžioje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"