Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kriminologė dr. Jolanta Aleknevičienė: „Bijanti visuomenė negali būti laisva, kūrybiška ir gyvybinga“

 
2017 05 27 20:24
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete pradedama dėstyti nauja studijų programa „Kriminologija“. Kriminologė dr. Jolanta Aleknevičienė teigia, kad tokie specialistai, turintys įvairių tarpdalykinių žinių ir išmanantys platų kontekstą, galės plėtoti dialogą su įvairiais ekspertais ir siūlyti konkrečių kriminogeninių problemų sprendimus.

Tokios studijų programos nėra nei kitose Baltijos šalyse, nei daugelyje kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių. Kas padiktavo tokios programos poreikį?

Kriminologijos specialistų praktikų, kurie geba analizuoti socialinę ir kriminogeninę informaciją, išmanyti kriminologinių tyrimų metodus, profesionaliai pakomentuoti įvykius, poreikį aiškiai išsako Lietuvos teisėsaugos ir kitų institucijų atstovai. Tokių žinių poreikis akcentuojamas teisiniuose dokumentuose, kriminologijos studijos yra Vakarų Europos valstybių, JAV, Kanados, Australijos ir kitų universitetų programų sąrašuose. Ne mažiau svarbu yra tai, kad kriminologijos bakalauro programa Vilniaus universitete suteikia galimybę studentams likti Lietuvoje.

Kaip galėtumėte paprastai ir aiškiai moksleiviams, kurie renkasi, ką studijuoti, pasakyti, kas yra kriminologija?

Kriminologija – tai žvilgsnis į nusikaltimus kaip socialinius reiškinius. Ji aiškina, kas daro įtaką nuo visuomenės priimtų normų nukrypstančiam ir nusikalstamam elgesiui, tiria visuomenės atsaką į tokį elgesį, svarsto, kokios galimos tokio elgesio kontrolės ir prevencijos formos.

Kartu tai – talpus tarpdalykinis mokslas, jungiantis sociologiją, teisę, psichologiją, biologiją ir kitus mokslus. Baigę studijas absolventai bus pasirengę dirbti įvairiose baudžiamosios justicijos ir kitose nusikaltimų kontrolę bei prevenciją užtikrinančiose institucijose – ministerijose ir savivaldybėse, policijoje, prokuratūroje, bausmių vykdymo ir probacijos sistemoje, žmogaus teisių gynimo, korupcijos ir narkotikų kontrolės prevencijos, pabėgėlių integracijos, pagalbos nusikaltimų aukoms srityse, taip pat mokslinių tyrimų centruose ir privačiame sektoriuje. Absolventai galės tęsti studijas sociologijos ir kitų socialinių mokslų krypčių magistrantūroje Lietuvoje ir užsienyje.

Kokios kriminologijos perspektyvos Lietuvoje?

Panašu, kad gyvename įbaimintoje visuomenėje, kurioje žmonės nesijaučia saugūs dėl savęs, savo artimųjų, valstybės ateities. Bijanti visuomenė negali būti laisva, kūrybiška ir gyvybinga. Kriminologai, kaip įvairių dalykinių žinių turintys ir platų kontekstą išmanantys specialistai, gali plėtoti dialogą su įvairiais ekspertais ir siūlyti konkrečių kriminogeninių problemų sprendimus. Kartu kriminologija suteikia teorinį metodologinį ir empirinį pagrindą spręsti nusikaltimų ir jų kontrolės problemas, o ne įsivaizdavimą, kaip turi būti. Žinoma, perspektyvos priklauso ir nuo kriminologinės minties tradicijos, kriminologinių tyrimų infrastruktūros ir finansavimo galimybių, galių pozicijų, vyraujančių temų, kriminologų įsidarbinimo ir kitų veiksnių.

Ką pasakytumėte jaunam žmogui, kodėl jis turėtų pasirinkti šias studijas?

Per 3,5 metų studentai susipažins ne su vienos, o su kelių disciplinų – kriminologijos, sociologijos, teisės ir psichologijos pagrindais, įgis analitinių gebėjimų, pritaikomų konkrečioje praktikoje. Taip pat susipažins su žymiais Lietuvos kriminologais, teisininkais, sociologais ir psichologais, turinčiais dėstymo praktikos įvairiuose Lietuvos ir Vakarų Europos universitetuose.

Kuo kriminologija skiriasi nuo kriminalistikos?

Kriminologija aiškina, kokie veiksniai lemia nusikalstamą elgesį, kaip galima kontroliuoti nusikaltimus, vykdyti jų prevenciją, kaip ir kodėl į nusikaltimus reaguoja visuomenė. Kriminalistika – tai konkrečių nusikaltimų atskleidimas, taikant ištyrimo technikas, priemones ir metodus.

Ką Jums pačiai suteikė studijos Vilniaus universitete?

Studijos Vilniaus universitete man suteikė galimybę pažinti įdomius žmones, mano dėstytojus, kolegas, studijų draugus, įgyti daug žinių ir profesinės patirties, išmokė pažvelgti į pasaulį tiek platesniu, tiek ir gilesniu žvilgsniu.

Koks, Jūsų nuomone, studentų vaidmuo kuriant Lietuvos valstybę?

Itin svarbus. Studentai turi stiprų energijos užtaisą. Pažįstu nemažai kūrybiškų, aktyvių, plačiai mąstančių, įžvalgių ir pilietiškų studentų. Tokie jauni žmonės yra galinga jėga valstybės gyvenime.

Ar pati jaučiatės kurianti Lietuvą kasdien? Koks tai jausmas?

Jaučiu. Dideli dalykai prasideda nuo mažų, kad ir nuo prasmingos akimirkos ar pokalbio, žinių pasidalijimo, atviro bendravimo su savo artimaisiais, bendraminčiais, studentais ar tiesiog atsitiktinai sutiktaisiais. Kai studijavau Melburne doktorantūroje, jaučiau atsakomybę, nes supratau, kad dauguma manyje įžvelgia Lietuvą. Buvau bene pirmoji studentė iš Lietuvos Melburno universitete. Viso to jausmas – neapsakomai žavus.

Dr. Jolanta Aleknevičienė – kriminologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros dėstytoja, Lietuvos kriminologų asociacijos valdybos narė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"