TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Krintančiai valstybei - naujas parašiutas

2009 07 24 0:00
Biudžeto pataisų projektą Seime pristatė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Seimas nusilenkė Vyriausybės pageidavimams ir šiemet jau antrąkart iš valstybės biudžeto nugnybo kelis milijardus litų. Tiesinti skolų kupros nesiimta, biudžeto deficitas jau pasiekė beveik 5 mlrd. litų.

Pagal vakar patvirtintą patikslintą valstybės biudžetą iki metų pabaigos privalėsime gyventi turėdami 2 mlrd. litų mažesnes pajamas. Už tai balsavo 69 Seimo nariai iš valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos ir "Ąžuolo" frakcijų. Mygtukus prieš biudžeto pataisų projektą nuspaudė 31 parlamentaras iš opozicijos: socialdemokratai, "darbiečiai" ir "tvarkiečiai". Susilaikė 6 Seimo nariai. Pataisoms nepritarti žadėjusi Seimo Tautos prisikėlimo partijos frakcija balsavime nedalyvavo, vienintelis jos atstovas Saulius Stoma per jį susilaikė.

Lygiai taip pat be vargo valdantieji vakar be vargo paskyrė ir naująjį kariuomenės vadą, juo tapo brigados generolas Arvydas Pocius. Nutarimas dėl A.Pociaus kandidatūros priimtas 75 parlamentarams balsavus "už", 6 "prieš" ir 40 susilaikius.

Kitas biudžeto karpymas planuojamas rudenį - žadama mažinti pensijas, draudžiamąsias pajamas, didinti "Sodros" įmokas, naikinti dalį valdininkų etatų.

Kelios lengvatos

Šių metų biudžetą Seimas patikslino jau antrąkart. Apie 3 mlrd. litų jis buvo sumažintas gegužę. Planuojama, kad į vakar patikslintą biudžetą turėtų įplaukti ne 22,879 mlrd. litų, kaip buvo numatyta anksčiau, o 20,814 mlrd. litų. Valstybės iždo išlaidos sumažintos gerokai kukliau - vos 187 mln. litų. Iš viso ketinama išleisti 25,635 mlrd. litų. Biudžeto deficitas sieks 4,821 mlrd. litų vietoj anksčiau planuotų 2,942 mlrd. litų.

Vakar padidintas ir Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas. Vietoj dabar leistino 5,9 mlrd. litų numatytas 9,56 mlrd. litų skirtumas tarp naujų ir grąžintų paskolų bei palūkanų.

Taip pat Seimas nutarė iki kitų metų rudens taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šilumai. Tokio pat dydžio lengvatinis PVM tarifas iki 2010-ųjų gruodžio 31 dienos galios ir knygoms bei neperiodiniams informaciniams leidiniams (vadovėliams, pratybų sąsiuviniams, žemėlapiams, nuotraukų albumams ir t.t.). 5 proc. PVM toliau bus taikomas kompensuojamiesiems vaistams.

Apsišaudė replikomis

Prieš balsavimą dėl patikslinto biudžeto projekto Seime kilo žodžių mūšis. Opozicijos atstovai pliekė Vyriausybės siūlomą finansinį planą, o valdantieji tvirtino, kad nenorint bankrutuoti geresnio pasirinkimo nėra.

Premjeras Andrius Kubilius nepraleido progos dar kartą "padėkoti" socialdemokratams už jų sudėtingą finansinį palikimą. Vyriausybės vadovo nuomone, anksčiau valdžioje buvę kairieji kalti dėl to, kad šiemet biudžeto išlaidos yra maždaug 10 proc. didesnės nei pernai. Esą taip atsitiko dėl mokytojams padidintų atlyginimų, pakeltų pensijų ir solidžių motinystės išmokų. "Žiūriu į jus ir galvoju, kur jūsų atsakomybė ir sąžinė? Su profsąjungų ir verslo atstovais lengviau susikalbėti nei su Seimu", - piktinosi A.Kubilius.

Tokia premjero retorika sukėlė šurmulį tarp socialdemokratų. Jie A.Kubiliui suskubo priminti, kad tąkart socialiai populiarūs sprendimai buvo priimti konservatoriams aktyviai remiant.

Ir gyrė, ir peikė

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas įspėjo, kad nepalaiminę sumažinto biudžeto parlamentarai Lietuvą nuves duobėtu kaimynės Latvijos keliu. "Nenorėdami skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), prašyti išmaldos ar siekdami, kad mūsų neištiktų Islandijos likimas, turime pritarti tokiam biudžetui", - aiškino jis.

TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma taip pat įsitikinęs, kad kitos išeities šiuo metu neturime. "Žinoma, smagiau balsuoti už biudžeto didinimą, tačiau realybė yra rūsti, ekonomika traukiasi labai sparčiai", - argumentavo jis.

Tačiau opozicijos tokie valdančiųjų raginimai neįtikino. Jos lyderis Valentinas Mazuronis neabejoja, kad nuolatinis biudžeto karpymas pasmerkia kraštą vis sparčiau kristi į duobę. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė biudžeto projekte pasigedo įplaukų didinimo strategijos. Jos nuomone, Vyriausybės išgirtoji daugiabučių renovacija atidėta rudeniui ir greičiausiai nepasitvirtins, eksporto skatinimas patyrė fiasko, atlyginimų mažinimas kelia depresiją ne tik darbuotojams, dėl to mažės ir "Sodros" įplaukos.

Būtinos reformos

Pasak finansų analitiko Stasio Jakeliūno, jei premjeras šiemet nebesiūlys, kaip žadėjo, taisyti biudžeto, deficitas sieks 10-12 proc. BVP. "Esant tokiam deficitui pasivysime Latviją ir tris ar net keturis kartus aplenksime Estiją", - sakė ekspertas. Vadinasi, skolintis bus brangiau, o jei tokia padėtis užtruks dar metus, valstybė atsidurs finansinėje aklavietėje. Tada neišvengiamai teks kreiptis į TVF. "Tačiau galbūt rudenį Vyriausybė ateis į Seimą koreguoti "Sodros" biudžeto, kadangi jo išlaidos sudaro maždaug pusę vidinės valdžios valdomo biudžeto", - sakė S.Jakeliūnas. Jo nuomone, vakarykštės biudžeto pataisos nieko gero neduoda, tai tik formaliai pakoreguotas pajamų vykdymo planas. Padidintas PVM - taip pat tik dalinis sprendimas.

Paklaustas, kas galėtų padėti subalansuoti biudžetą, S.Jakeliūnas sakė, kad Vyriausybei reikia elgtis taip, kaip pataria TVF ir kiti ekspertai. Pirmiausia įvykdyti struktūrines trijų sričių - sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės rūpybos - reformas. Tik tokia pertvarka gali duoti finansinį efektą.

Nesilaiko pažadų

Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko, Vyriausybė jau senokai netesi savo duotų pažadų. Kai biudžete pritrūksta pinigų, o valstybės skola tampa grėsminga, Vyriausybė visas skyles stengiasi užkamšyti didindama mokesčius. "Su Vyriausybe buvo sutarta, kad taupydama išlaidas ji susimažins iki 2006 metų lygio. Tačiau išlaidos nemažėja, o didinami mokesčiai duoda priešingą efektą - pajamos taip pat mažėja", - sakė S.Besagirskas. Jis prognozuoja, kad dėl to netrukus pasipils masiniai kai kurių sektorių įmonių bankrotai.

S.Besagirsko teigimu, padidintas skolinimosi limitas užprogramuoja mokesčių didinimą ateinantiems penkeriems ar net dešimčiai metų.

"Manyčiau, vienintelis būdas - išlaidų mažinimas, o ne mokesčių didinimas ar skolinimasis, kol tokia didelė skolinamų pinigų kaina", - sakė departamento vadovas. Jo nuomone, taupyti galima visose srityse - nuo "Sodros" biudžeto iki investicinių programų, taip pat bent laikinai atsisakant kai kurių valstybės funkcijų.

S.Besagirskas prognozuoja, kad rudenį ar žiemą Vyriausybei teks dar kartą taisyti biudžetą, nes TVF ir Pasaulio banko prognozės gana liūdnos.

Derino pozicijas

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas viliasi, kad jei per kelis ateinančius mėnesius biudžeto išlaidas pavyks sumažinti 2,5 mlrd. litų, kaip numatyta premjero propaguojamame Nacionaliniame susitarime, šiemet biudžeto daugiau neteks taisyti. "Be darbo užmokesčio ir biudžetinės srities darbuotojų etatų mažinimo, ieškosime ir kitų taupymo šaltinių", - LŽ sakė A.Černiauskas.

Finansų analitikės Jekaterinos Rojakos teigimu, sprendimą mažinti biudžeto rodiklius privertė priimti smarkiai senkančios pajamos. Ekspertė prisipažino nesanti tikra, kad metams baigiantis neteks dar kartą koreguoti biudžeto. "Tai, ką matome dabar, tik laikini atsigavimo požymiai. Vasarą visada lengviau išgyventi", - sakė analitikė. Anot jos, rudenį gali padidėti ir nedarbo lygis, ir padaugėti mažų bei vidutinių įmonių bankrotų.

"Labai gali būti, kad prireiks dar vienos intervencijos", - prognozavo ekspertė. Paklausta, kiek dar gali tekti karpyti biudžetą, J.Rojaka sakė, kad tai priklausys nuo ekonomikos tendencijų, ypač BVP. Jei BVP mažėtų apie 16 proc., biudžetą tektų mažinti apie 1,5 mlrd. litų. "Bet tai nėra būtina sąlyga. Jei Vyriausybei pavyktų susitarti su Europos Komisija, galbūt ši atlaidžiau žiūrėtų į deficito mažinimą. Žinoma, su sąlyga, kad tos lėšos būtų panaudotos įmonėms gaivinti", - sakė ekspertė.

Pasak jos, kol kas Vyriausybei sekasi tvarkytis ir be papildomos finansinės paramos (pavyzdžiui, TVF). Tą liudija gana neblogos galimybės pasiskolinti vidaus ir užsienio rinkoje. Šiuo požiūriu Lietuvos padėtis nepalyginti geresnė nei Latvijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"