TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kritęs rublis atgena migrantus

2016 01 29 6:00
Lietuvos Baltarusijos pasienis. Reuters/Scanpix nuotrauka

Atpigę Rusijos ir Baltarusijos rubliai padidino migruojančiųjų į Lietuvą srautus – ekonominiai migrantai iš šių šalių dažnai atvyksta nelegaliais keliais.

Tačiau vis retesni svečiai Lietuvoje – nustekenti Rusijos ir Baltarusijos gyventojai. Todėl vis labiau pingantis rublis kirto Lietuvos prekybininkams ir viešbučių bei turizmo paslaugų teikėjams. Pastarieji džiaugiasi tik tuo, kad daugėja rusakalbių poilsiautojų iš Vokietijos, Izraelio, Lenkijos, Latvijos ir Estijos.

Atvyksta rečiau

Baltarusiją nuo Lietuvos sostinės skiria vos keliasdešimt kilometrų, tad nenuostabu, kad Vilniaus prekybos centrai buvo tapę baltarusių turistų traukos objektais. Tačiau pernai, kaip LŽ pažymėjo „Ozo“ prekybos ir pramogų centro direktorė Inga Navickaitė, centro duomenimis, palyginti su 2014 metais, pirkėjų iš Baltarusijos sumažėjo maždaug 18 procentų. „Tai gana ryškus sumažėjimas – prasidėjęs užpernai jis tęsiasi iki šiol“, – teigė ji.

Inga Navickaitė: "Užpernai prasidėjęs pirkėjų iš Baltarusijos mažėjimas tęsiasi iki šiol.“/LŽ archyvo nuotrauka

Centro vadovės duomenimis, gautais pasikalbėjus su pirkėjais, didžiausią įtaką tam darė nuvertėjusi Baltarusijos valiutos vertė euro atžvilgiu. Dėl šios priežasties daugelis prekių mūsų šalyje pirkėjams iš Baltarusijos brango 30–40 proc. ir tapo nebeįperkamos. „Tačiau negalima sakyti, kad visai nėra baltarusių pirkėjų. Kai kurie jų vis dar atvažiuoja – apsistoja viešbučiuose, pramogauja mieste. Taigi išaugusios prekių kainos Baltarusijos rublio atžvilgiu išgąsdino tikrai ne visus“, – aiškino I. Navickaitė.

Anot jos, yra ir daugiau priežasčių, dėl kurių baltarusių į Vilnių atvažiuoja mažiau. Mat pusantro šimto kilometrų atstumą, skiriantį Vilnių ir Minską, dėl pasienio patikrų jiems pavyksta įveikti tik per 9–10 valandų, be to, gana sudėtinga gauti Lietuvos vizą. „Jei vizų išdavimo procesas palengvėtų ir sutrumpėtų patikra pasienyje, baltarusių pirkėjų sostinės prekybos ir pramogų centruose tikrai daugiau sulauktume“, – pabrėžė „Ozo“ prekybos ir pramogų centro direktorė.

Vilniaus „Akropolio“ valdytojas Česlovas Urbonavičius LŽ teigė, kad dar neturi duomenų apie sausį šiame prekybos centre apsilankiusius pirkėjus iš kaimynių šalių. Tačiau sprendžiant iš to, ką mato „Akropolio“ alėjose ir parduotuvėse, gali pasakyti, jog baltarusių tikrai nėra mažiau nei 2015-ųjų sausį. „Šį mėnesį , palyginti su praėjusių metų sausiu, matome gana ryškų – iki 10 proc. – bendrą pirkėjų skaičiaus augimą. Tiesa, jį labiausiai skatina augantis vidaus vartojimas, nes Lietuvos gyventojai yra pagrindiniai mūsų pirkėjai, sudarantys daugiau nei 95 proc. viso lankytojų srauto“, – kalbėjo Vilniaus „Akropolio“ valdytojas.

Poilsiautojų iš Rytų – perpus mažiau

Kasmet tradiciškai daug poilsiautojų iš Rytų sulaukdavo Druskininkų kurortas. Tačiau, pavyzdžiui, Baltarusijai priklausančios sanatorijos „Belarus“ atstovai jau pajuto, ką reiškia Baltarusijos ar Rusijos rublio atžvilgiu sustiprėjęs euras – gydytis bei ilsėtis atvykstančiųjų srautai sumenko kaip niekad iki šiol. Pasak sanatorijos pardavimų vadybininko Povilo Dakinevičiaus, net metų pradžioje, kai stačiatikiai švenčia Kalėdas, sanatorijoje buvo laisvų vietų. „To nebuvo keletą pastarųjų metų“, – sakė jis.

Kaip teigė P. Dakinevičius, kai kurie baltarusiai į sanatoriją atvyksta gydytis arba dėl reabilitacijos po gydymo turėdami Baltarusijos sveikatos įstaigų išduotus kelialapius. Tarp šios kategorijos svečių yra nemažai vaikų. Jų srautas jau keletą metų beveik nekinta, yra tolygus kone visus metus. Tačiau į sanatoriją „Belarus“ atkeliauja ir komercinių klientų, už visas paslaugas sumokančių iš savo kišenės. Tokių atvykėlių, tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos, gerokai sumažėjo.

Pasak P. Dakinevičiaus, pastaruoju metu ypač mažai svečių sulaukiama iš rytinės Rusijos dalies. „Rusams kyla susisiekimo problemų, nes nebeliko tiesioginio traukinio Vilnius-Maskva, taip pat nėra iš Vilniaus į Sankt Peterburgą važiuojančio traukinio. Todėl tenka keliauti tranzitiniais traukiniais. Mūsų klientams traukiniai iki šiol buvo vienintelė prieinama susisiekimo priemonė, nes iš Maskvos į Vilnių skristi lėktuvu yra gana sudėtinga dėl sunkiai pasiekiamų Maskvos oro uostų, iš kurių skrenda lėktuvai į mūsų šalį“, – aiškino sanatorijos „Belarus“ pardavimų vadybininkas.

Tiesa, P. Dakinevičius pasidžiaugė, kad sumažėjus klientų iš Baltarusijos ir Rusijos tuo pat metu ėmė daugėti rusakalbių poilsiautojų iš Vokietijos, Izraelio, Lenkijos, taip pat Latvijos ir Estijos.

Lūžio metai

Turizmo departamento vyriausioji specialistė Edita Gaigalienė praėjusius metus vadina lūžio metais, kai turistų tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos vis mažiau sulaukiama. Beje, ji pažymėjo, kad iki tol penkerius metus baltarusių atvykdavo vis daugiau: pavyzdžiui, 2014-aisiais, palyginti su 2013 metais, baltarusių turistų Lietuvoje padaugėjo 16 procentų. 2014 metais Baltarusijos piliečiai mūsų šalyje paliko 260 mln. eurų, t. y. 24 proc. visų užsieniečių išleidžiamų pinigų kelionėms į Lietuvą.

Tačiau pernai per 9 mėnesius, palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu, atvyko 12,6 proc. mažiau baltarusių ir net 33,7 proc. mažiau Rusijos turistų. „Turistų iš Rytų vis mažėja, o iš Europos Sąjungos šalių turistų atvyksta vis daugiau. Tam turi įtakos ekonominės sąlygos, tarp jų – kritęs tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos rublio kursas. Rusai ir baltarusiai mažiau pinigų gali išleisti kelionėms ir poilsiui“, – teigė E. Gaigalienė.

Druskininkų turizmo ir verslo informacinio centro direktorius Rimantas Palionis pažymėjo, kad jau keletą metų iš Baltarusijos atvyksta vis labiau pasiturintys turistai. „Jie renkasi geresnius viešbučių kambarius“, – sakė jis. R. Palionis taip pat pabrėžė, jog pernai daugiau turistų apsilankė iš Latvijos, Lenkijos, kitų šalių, o šiemet net be statistikos akivaizdu, kad gerokai daugiau poilsiautojų sulaukiama iš Izraelio.

Rublis padidino migrantų srautus

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto Roko Pukinsko teigimu, vis žemyn krintantis ir Rusijos, ir Baltarusijos rublių kursas turėjo gana didelę įtaką ekonominių migrantų srautams – padaugėjo į Lietuvą iš šių dviejų šalių patenkančių užsieniečių, ypač vietnamiečių. „Daugelis šių ekonominių migrantų į Rusiją ar Baltarusiją buvo atvykę legaliai, dažniausiai dirbo statybose ar kitur. Tačiau nuvertėjus rubliui darbdaviai vengia su jais atsiskaityti, arba jų gaunamas atlyginimas labai sumenko, tad jie ėmė ieškoti kelių patekti į ekonomiškai stipresnes Europos valstybes“, – pasakojo R. Pukinskas. Jis pabrėžė, kad ekonominiai emigrantai iš Rusijos ir Baltarusijos mūsų šalį dažnai pasiekia neteisėtais keliais. Pernai tokių neteisėtai į Lietuvą patekusių ekonominių migrantų VSAT pareigūnai sulaikė apie 400.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"