Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kritikos strėlės – į patikros idėją

 
2016 10 28 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Konservatorių reikalavimą visus parlamentarus, kuriems bus lemta pasirašyti „valstiečių“ formuojamos valdančiosios koalicijos sutartį, peršviesti Valstybės saugumo departameno (VSD) „rentgenu“ politikai ir žvalgybos ekspertai vadina demokratinei valstybei nederančiu nebrandumo požymiu.

Specialiųjų tarnybų patikros idėją per antradienio susitikimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) derybininkais, kuriame buvo aptariamos valdančiosios daugumo formavimo galimybės, išdėstė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis. Jo įsitikinimu, turėtų būti patikrinti visi koalicijos sutartį pasirašysiantys politikai. Siūlymą sukritikavo ne tik „valstiečiai“, skeptiškai tokią galimybę įvertino ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Lietuvoje įstatymais nustatyta, kokių pareigybių atstovams taikomi patikrinimai, ir aš laikysiuosi įstatymų“, – vakar sakė šalies vadovė.

Nėra privaloma

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Artūro Paulausko nuomone, iniciatyvos politikams pasitikrinti VSD atrodo labai nesolidžiai. „Pažymų reikalavimas nepagrįstas jokiu įstatymu. Tai neprivaloma. Jei asmuo nedirba su slapta ar riboto naudojimo informacija, jokios VSD pažymos nereikia“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino A. Paulauskas. Toks reikalavimas jam priminė sovietinius laikus, kai piliečiai buvo siuntinėjami įvairiausių pažymų. NSGK vadovas neabejojo, kad šią idėją eskaluojantys Seimo nariai puikiai išmano įstatymus – kai kurie jų parlamente dirba jau porą dešimtmečių. „Matyt, tokiu būdu demonstruojamas požiūris į Seimo naujokus, tarsi į kokius pigmėjus – esate mažiukai, todėl klausykite mūsų, jei ne, atneškite pažymą“, – spėjo A. Paulauskas.

G. Landsbergis tikino ir toliau manantis, kad visi politikai, kurie pasirašys koalicijos sutartį, turi pereiti VSD patikrinimą. „Sau šį reikalavimą taikau pirmiausia“, – pabrėžė TS-LKD vadovas. Jis nesutiko, jog tokia patikra prieštarautų įstatymams. G. Landsbergis teigė skaitęs VSD vadovo patikinimą, kad jei būtų gautas prašymas, departamentas nematytų problemos atlikti patikrinimą. „Nesuprantu, kaip galėčiau pažeisti įstatymą, jei pats paprašyčiau įvertinti mane ir pasakyti visuomenei, kad buvau patikrintas. Juk aš pasirašau koalicijos sutartį, vadovauju partijai, priimu sprendimus. Kokios čia problemos?“ – stebėjosi TS-LKD lyderis.

Reikėtų keisti įstatymus

Buvęs VSD direktoriaus pavaduotojas, atsargos pulkininkas leitenantas Sigitas Butkus mano, kad jei politikus apima noras įvesti naują tvarką, kurios nenumato galiojantys teisės aktai, juos pirmiausia reikia ir keisti. „Iniciatyvos turi imtis Seimas, prezidentė, Vyriausybė. Tobulinkime savo įstatymus. Demokratinėje valstybėje tai vienintelis būdas, kuris užtikrina žvalgybinių institucijų darbą“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino S. Butkus. Jei šiuo metu eskaluojama idėja dėl politikų patikros būtų įgyvendinta dabar, pasak eksperto, tai būtų pavojinga. Tokia nuostata galėtų būti interpretuojama kaip būdas susidoroti su politiniais oponentais.

„Teisinėje valstybėje tokių dalykų būti negali“, – pažymėjo S. Butkus. Ekspertui nesuprantami politikų pareiškimai, esą tikrintis į VSD jie eitų savo noru. „Institucija negali dirbti privačių iniciatyvų pagrindu, ji veikia pagal įstatymus. Pagaliau už tą tikrinimą taip pat būtų mokama iš mokesčių mokėtojų pinigų. Ar politikai skiria deramą dėmesį ir finansavimą žvalgybos institucijai? Ji vos susidoroja su tais iššūkiais ir grėsmėmis, kurios mums kyla šioje geopolitinėje aplinkoje“, – kalbėjo S. Butkus. Jis svarstė, kad panašaus pobūdžio iniciatyvos atsiranda dėl jaunos mūsų demokratijos ir politikų nebrandos.

Nenori būti koalicijoje

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus manymu, mėginimas velti į politiką specialiąsias tarnybas ir papildomais reikalavimais diskredituoti rinkimus laimėjusią LVŽS – aiškus požymis, jog TS-LKD nenori sudaryti koalicijos su „valstiečiais“. „Kita vertus, patikrų reikalavimai rodo, kad tos konsultacijos rengiamos tik dėl formos ir viešosios nuomonės“, – sakė politologas. Tai, anot jo, liudija ir vieša konservatorių retorika – „atvirai priešiška galimų koalicijos partnerių atžvilgiu“. „Ieškoma įvairiausių priežasčių, kad ta koalicija nebūtų suformuota. Neteisėta ir neteisinga reikalauti pažymų. Tai – demokratijos suvaržymas“, – pabrėžė A. Krupavičius.

Lietuvoje asmenų patikimumo patikrą reglamentuoja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. Jo 18 straipsnis teigia: „Pagrindinis asmens tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei – ar nėra šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių (nurodyti atvejai, kai leidimas neduodamas – red.). Asmenys tikrinami paslapčių subjekto, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės organizacijos institucijos teikimu.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"