TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Krizė tikrai baigėsi – priemokų byrėjo daugiau

2014 01 31 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Dauguma svarbiausių valstybės institucijų pernai algų priemokoms skyrė gerokai solidesnes sumas nei užpernai. Aiškinama, kad tokias išlaidas labiausiai didino pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Tačiau opozicijos tai neįtikina, mat įstaigose buvo įdarbinta nemažai papildomų darbuotojų.

Dalį Prezidento, Vyriausybės ir Seimo kanceliarijose, ministerijose dirbančių asmeninio pasitikėjimo tarnautojų ir valdininkų džiugino nemažos priemokos. Iš viso pernai tam išleista daugiau kaip 5,7 mln. litų – beveik 2 mln. litų daugiau negu 2012-aisiais.

Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis pabrėžė, kad būdami opozicijoje dabartiniai valdantieji nepraleisdavo progos piktintis tokiomis išlaidomis, o dabar patys tam skiria dar daugiau pinigų. Kad galimybių taupyti šioje srityje esama, parodė kelios ministerijos, gerokai sumažinusios priemokoms skiriamas sumas.

Už diplomatinį rangą

Prezidento kanceliarijoje pernai priemokos mokėtos 14 darbuotojų (užpernai – 12 darbuotojų). Iš viso per metus jiems atseikėta beveik 276 tūkst. litų – 69 tūkst. litų daugiau nei 2012-aisiais.

Vyriausybės kanceliarijoje priemokos mokamos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Vidutinis tokių išmokų dydis siekia 30 proc. pareiginio atlyginimo. Kaip informavo Vyriausybės kanceliarijos Spaudos tarnyba, tokie priedai prie atlyginimo mokami 21 politinio pasitikėjimo tarnautojui, 4 valdininkams ir 3 darbuotojams už diplomatinį rangą.

Pernai Vyriausybės kanceliarija išmokėjo per 100 tūkst. litų daugiau priemokų negu 2012 metais – iš viso 308 tūkst. litų.

Seimo kanceliarijoje priemokoms priskaičiuota 66 tūkst. litų. Jos išmokėtos 9 asmenims. Pasak šios institucijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo Artūro Zeleniako, nuo 10 iki 60 proc. pareiginės algos dydžio priemokos mokėtos už atliktas papildomas užduotis, darbus, funkcijas ir įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. 2012 metais tokių išmokų apskritai nebuvo skirta.

Lėmė ir didesnis sergamumas

Lyderė pagal išmokėtas priemokas – Ūkio ministerija. Ji tam skyrė beveik 613 tūkst. litų, o juos gavo 133 valstybės tarnautojai. Užpernai buvo išmokėta 414 tūkst. litų tokių priedų. Nurodoma, kad išlaidų padidėjimas susijęs su pirmininkavimu ES Tarybai.

603 tūkst. litų priemokoms atseikėjo Žemės ūkio ministerija. Šios lėšos skirtos 198 pareigūnams. Vidutinis vienos priemokos mėnesio dydis siekė 254 litus. Palyginti su 2012 metais, priemokų didėjimą lėmė darbuotojų darbo krūvį viršijanti veikla ir su pirmininkavimu susijusios papildomos užduotys.

Susisiekimo ministerija pernai 105 darbuotojams už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir atliktas papildomas užduotis išmokėjo 531 tūkst. litų. Užpernai tam išleista beveik 321 tūkst. litų. Esą toks skirtumas daugiausia taip pat susidarė dėl pirmininkavimo ES Tarybai.

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojams skirta daugiau nei 526 tūkst. litų tokių išmokų. 150 darbuotojų tokie priedai skirti už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir atliktas papildomas užduotis, o 178 – už papildomus darbus per pirmininkavimą ES Tarybai. 2012 metais ministerijoje išmokėta gerokai mažiau priemokų – beveik 308 tūkst. litų.

Priemokos 511 tūkst. litų patuštino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kišenę. Beveik pusė šios sumos išmokėta tarnautojams, dirbusiems su pirmininkavimu ES Tarybai susijusį darbą. Kitos lėšos skirtos už pavadavimą ligos, atostogų metu, įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Užpernai SAM išmokėjo 211 tūkst. litų priemokų. SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Giedrės Maksimaitytės teigimu, padidėjimą lėmė didesnis darbuotojų sergamumas, papildomas darbo krūvis dėl neužimtų etatų ir darbuotojų, išėjusių gimdymo bei vaikų priežiūros atostogų, pirmininkavimas ES Tarybai.

Didėjo tik dėl pirmininkavimo

Krašto apsaugos ministerija priemokoms skyrė apie 366 tūkst. litų. Palyginti su 2012 metais, priemokų suma padidėjo 106 tūkst. litų. Aiškinama, kad tokį išlaidų ūgtelėjimą lėmė tai, jog 15 darbuotojų buvo pavestos su pirmininkavimo ES Tarybai organizavimu susijusios papildomos užduotys, taip pat skirta daugiau pinigų už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų vykdymą ir darbą poilsio metu.

Finansų ministerija priemokoms atseikėjo 353 tūkst. litų, įskaitant 189 tūkst. litų, išmokėtų dėl pirmininkavimo. Jos skirtos 98 darbuotojams. „Priemokų 2012 metais išmokėta 113,8 tūkst. litų. 2013 metais suma padidėjo dėl priemokų Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu“, - aiškino ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis.

Daugiau nei 334 tūkst. litų priemokų išmokėjo Teisingumo ministerija. Beveik pusė šios sumos skirta dėl pirmininkavimo. Tokius priedus, vidutiniškai siekiančius 10-20 proc. atlyginimo, iš viso gavo 77 darbuotojai. Neskaičiuojant už vadovavimą ES Tarybai išmokėtų priemokų, jų suma būtų mažesnė nei 2012 metais.

Pernai Vidaus reikalų ministerijoje priskaičiuota beveik 322 tūkst. litų priemokų – 3,8 proc. visų darbo užmokesčio išlaidų. Daugiau nei pusė šios sumos sudarė tikslinės išmokos už veiklą, susijusią su pirmininkavimu. Atmetus šias išlaidas, palyginti su 2012 metais, priemokoms skirta beveik 21 tūkst. litų mažiau.

Mokėta viceministrams, patarėjams

Daliai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) darbuotojų išmokėta daugiau nei 242 tūkst. litų priemokų. Jos skirtos dviem viceministrams, trims ministrės patarėjams, departamentų direktoriams, skyrių vedėjams ir jų pavaduotojams, vyriausiesiems specialistams ir keturiems ministerijos specialiesiems atašė. „Už 2012 metus priemokoms buvo išmokėta 196,3 tūkst. litų. Lyginant 2013 metais išmokėtas priemokas su 2012-aisiais, padidėjimą lėmė papildomi darbai, susiję su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai. Be pirmininkavimo, priemokos sumažėjo 106,5 tūkst. litų“, - teigė SADM Apskaitos ir atskaitomybės departamento direktorė Marija Romanovska.

Kultūros ministerija skyrė apie 205 tūkst. priemokų – 10 tūkst. litų daugiau nei užpernai. Kultūros ministro patarėja Dalia Vencevičienė pažymėjo, kad išlaidoms augti įtakos turėjo pirmininkavimas, taip pat naujos funkcijos, susijusios su ES parama, atsiradimas – ministerija pirmą kartą įgijo teisę kuruoti ES struktūrinių fondų kultūros sričiai administravimą.

Taupiausios ministerijos

Mažiausiai priemokų išmokėta Aplinkos ministerijoje – 139 tūkst. litų. Tai 95 tūkst. litais mažiau nei 2012-aisiais, nes buvo kaupiamos lėšos atkuriamajai darbo užmokesčio daliai išmokėti.

Tuo pačiu tikslu priemokoms skiriamas lėšas sumažino ir Energetikos ministerija. 2013 metais čia priskaičiuota beveik 160 tūkst. litų tokių priedų, o 2012 metais skirta 270 tūkst. litų.

Švietimo ministerija už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą 54 darbuotojams išmokėjo 179 tūkst. litų priedų. 2012 metais buvo išmokėta 235 tūkst. litų.

Valdžia atsipalaidavo

Seimo Audito komiteto narys E.Masiulis nepateisina spartaus išlaidų priemokoms didėjimo. Jam susidaro įspūdis, kad viešajame sektoriuje, pirmiausia ministerijose, jaučiamas atsipalaidavimas. „Šiuo atveju pirmininkavimas ES Tarybai tapo proga išsimokėti išmokas, nusipirkti naujų telefonų. Man simptomiška atrodo tai, kad jau ir šių metų biudžete išlaidos valstybės valdymui taip pat didėja. Tie, kurie dabar yra prie Vyriausybės vairo, nesilaiko savo pažadų. Buvo sakoma, kad jie bandys mažinti valstybės valdymo aparatą ir bent nedidinti išlaidų“, - pažymėjo parlamentaras.

E.Masiulis prisiminė, kad opozicijoje dirbę dabartiniai valdantieji negailėjo kritikos ankstesnei valdžiai dėl priemokų mokėjimo, o patys lėšų tam skiria net daugiau. „Galima pasakyti tik tiek, kad jie - apsimetėliai. Viena kalbėjo, kai buvo opozicijoje, o dabar mokesčių mokėtojų atžvilgiu elgiasi dar nenuoširdžiau“, - įsitikinęs Liberalų sąjūdžio atstovas.

Praėjusią kadenciją Seimo Audito komitetas ne kartą konstatavo, kad priemokos yra tapusios atlyginimo dalimi, o tokia tvarka neva yra iškreipta, nors tokias išmokas įstatymai ir leidžia. Tačiau ilgai lauktos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, kuriomis būtų reguliuojamas darbo užmokestis, taip ir nebuvo pateiktos. „Ankstesnė Vyriausybė buvo parengusi koncepciją pertvarkyti valstybės tarnybą, ypač kalbant apie aukštesnio rango valdininkus. Ketinta sukurti kontraktinę sistemą, kasmet metų pradžioje numatant rezultatus, kokių turi pasiekti konkretus valdininkas, ir metų pabaigoje juos vertinant, o iš įvertinimų spręsti, koks jo atlygis turi būti. Aišku, visa tai nukišta ar išmesta į šiukšlių dėžę. Naujoji Vyriausybė tik šneka, bet nieko konkretaus nedaro, kad skaidrumo valstybės tarnyboje atsirastų daugiau“, - aiškino E.Masiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"