TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Krizės dienų "laimės kūdikiai"

2009 02 06 0:00
Batų taisyklose klientų antplūdžio nėra, bet jo laukiama.

Sklando gandai, kad įsisiūbavusi ekonominė krizė smogia ne visiems - esą kai kurių profesijų atstovai per sunkmetį išgyvena aukso amžių. LŽ bandė ieškoti žmonių, kuriems krizė nebaisi.

Statistika skelbia, kad ekonominės krizės pasekmes jau pajuto pusė Lietuvos. Kasdien plūsta pranešimai apie darbuotojus, atleidžiamus iš bendrovių, nemaža dalis kitų tenkinasi apkarpytu atlyginimu. Laimingieji, išsaugoję darbą, rūpinasi tuo, kaip apriboti išlaidas, o tiems, kuriems nepasisekė, ant kulnų lipa antstoliai.

Antstoliai nepersidirba.

Spaudoje ne kartą rašyta, esą antstoliams krizė - pats darbymetis. Sunkiais laikais žmonės mažiau pasitiki vieni kitais, todėl plūsta pas antstolius ir prašo konstatuoti faktines aplinkybes, kad būtų lengviau spręsti kilusius ginčus. Be to, sparčiai daugėja bankrotų.

Tačiau LŽ kalbinti antstoliai tvirtino, kad iš krizės jiems - mažai naudos. Sostinėje dirbanti antstolė Palma Kisielienė LŽ pasakojo, jog darbo jai niekada netrūko, tačiau ypač padidėjusio krūvio dėl sunkmečio moteris nejaučia. "Galiu pasakyti, kad tikrai padaugėjo nemokių klientų", - teigė ji.

Panašiai kalbėjo Šiauliuose dirbantis antstolis Ričardas Kudrauskas. "Šiek tiek juntamas bankroto bylų padidėjimas", - užsiminė pašnekovas. Jis prognozavo, kad ilgainiui, didėjant krizei ir nedarbui, gali padidėti ir antstolių darbo apimtis.

Darbo daugiau - pinigų mažiau

"Yra toks įsivaizdavimas, esą dabar antstoliai pagyvens. Bet jie pinigus juk ima ne sau, o išieškotojui, sau pasiima tik už darbą. Jei skolos išieškoti nepavyksta, pinigų nėra", - LŽ paaiškino

Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė.

Ji pridūrė, kad kuo toliau, tuo daugiau atsiranda nemokių žmonių, iš kurių nėra ko paimti. "Antstoliai pasakoja, jog darbo padaugėjo, tačiau paimti iš skolininko nėra ko, apyvarta didelė, o grąžos iš to darbo nėra. Jie priversti dirbti daugiau, bet pajamų gauti sunkiau", - dėstė pašnekovė. D.Petkauskaitė tvirtino, kad šiuo metu iš varžytinių neperkami net centre esantys puikūs butai, parduodami beveik už centus. Be to, gerokai sumažėjo pačių varžytinių. Dar prieš dvejus metus jų buvo skelbiama apie 600 vienu metu, o dabar - iki 400.

Užpuolė išieškotojus

Panašios bėdos spaudžia ir skolų išieškotojus. Jie pajuto, kad darbo krūvis labai padidėjo, tačiau skolininkai dažnai neturi pinigų. "Besikreipiančiųjų į mus padaugėjo ne dvigubai, o trigubai ar net keturgubai, - LŽ pasakojo bendrovės "Tavo įmonė" vykdomasis direktorius Sigitas Živoltas. - Manau, tai išprovokavo krizė, tačiau ji pridarė bėdų. Visoje skolų išieškojimo grandinėje niekas neturi pinigų: klientas neturi pinigų tol, kol jam neišieškosi, skolininkas - irgi nemokus. Visas išieškojimo procesas tampa netradicinis."

Skolų išieškojimo biuro vadovas Almantas Čelkonas LŽ taip pat sakė, kad šiemet, palyginti su praėjusių metų sausiu, klientų padvigubėjo. Jis pripažino, jog dabar skolų išieškojimo procesas - komplikuotas. "Vien registruoti laiškai ar skambučiai neduos teigiamo rezultato, tad reikia ieškoti "netradicinių" sprendimų. Ekonominiu sunkmečiu dažnai ir patiems skolininkams padedame sutvarkyti jų finansines bėdas, tada jie tampa pajėgūs grąžinti skolas ir savo kreditoriui. Galime paprasčiausiai duoti juos į teismą, bet ar tai bus išeitis, jei kreditorius, sumokėjęs žyminį ir kitus mokesčius, taip ir neatgaus savo skolų", - kalbėjo A.Čelkonas.

Drabužių nebereikia

Sunkmečiu turėjusios suklestėti padėvėtų drabužių parduotuvės, kuriose ne naują apdarą galima nusipirkti dešimtis kartų pigiau, irgi pajuto skaudų krizės kirtį. Žmonės neperka drabužių - net pigesnių. Parduotuvių tinklo "Pasaulio drabužiai" pardavėja LŽ sakė, kad jų popieriai prasti. Panašiai LŽ aiškino ir Kaune dėvėtų drabužių tinklą turinčios bendrovės "Diksa" vadovas Tomas Burneika. "Dabar klientai perka ne po 6, o po 2 prekes. Žmonės tikrai ėmė taupyti", - neslėpė nusivylimo "Diksos" vadovas. Šiandien įmonei tenka skaičiuoti kiekvieną centą, mažinti sąnaudas.

"Mūsų parduotuvėse kainos nėra didelės, skelbiame akcijas, tačiau vis tiek drabužiai perkami labai vangiai. Dabar šildymo sezonas, tad gavę dideles sąskaitas žmonės nieko nebeįperka. Anksčiau buvo manoma, kad pirkėjai plaukte plauks į dėvėtų drabužių parduotuves, bet taip neįvyko", - teigė pašnekovas.

Batų taisyklose klientų netrūksta

Sostinėje dirbantis batsiuvys Juozas Serafinka, daugiausia užsiimantis nunešiotų batų tvarkymu, LŽ sakė, kad klientų netrūksta, tačiau ypač didelio antplūdžio dėl krizės jis nejaučia.

"Gal sunkumai taip smarkiai neužklupo žmonių? Matyt, jų dar laukiama", - svarstė batų taisykloje dirbanti Ana Gušča.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"