TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Krizės paskolų istorijos laukia tyrimas

2014 04 10 6:00
B.Bradauskas: "Valstybei galbūt padaryta labai didelė žala." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ketina aiškintis, ar, nepasinaudojus vienos užsienio kompanijos siūlymu per krizės įkarštį pasiskolinti pigiau, valstybei nebuvo padaryta milijoninė žala. Finansų ministerija tikina svarsčiusi visus panašius siūlymus, bet jie esą neatitiko įstatymų, buvo neskaidrūs ir nenaudingi. Valdantieji užsimena apie tyrimą, į kurį gali būti įtraukta teisėsauga.

Seimą pasiekė 2009 metais tuomečiams premjerui Andriui Kubiliui ir finansų ministrui Algirdui Šemetai adresuotas JAV įmonės "Pierce Financial Corporation" raštas. Jame siūlyta paskolinti Lietuvai iki 1 mlrd. 725 mln. litų už gerokai mažesnes palūkanas, nei už panašiu metu paimtas paskolas įsipareigojo mokėti mūsų šalis.

Šaltinio neatskleidžia

Šio rašto kopiją gavo Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys. Kaip dokumentas pateko į jo rankas, parlamentaras atskleisti nepanoro. „Suprantu, kad norėtumėte paklausti konkrečiai. Faktas, kad turiu tokią žinią, informaciją. Ją atidaviau institucijoms, kurios toliau turi gilintis“, - LŽ aiškino M.Bastys.

Rašto kopiją jis perdavė ir Seimo BFK pirmininkui Broniui Bradauskui. „Galiu pasakyti, kad jeigu bus oficialių paklausimų, be abejo, bus detaliau atsakyta. Tai priklausys nuo Seimo BFK, jeigu jis pateiks klausimų šiai kompanijai, Finansų ministerijai“, - kalbėjo M.Bastys.

Norėjo iki 6,5 proc. dydžio palūkanų

Kaip rodo minėtas raštas, "Pierce Financial Corporation" 2009 metų vasario 10 dieną į Vyriausybę atsiuntė elektroninį laišką su pasiūlymu per Europos ar JAV banką paskolinti Lietuvai iki 500 mln. eurų už 6-6,5 proc. metines palūkanas. Nurodoma galima paskolos trukmė - iki 5 metų. A.Kubiliui adresuotą laišką pasirašė kompanijos generalinis direktorius Peteris G.Yanachkovas.

Per ekonomikos krizės įkarštį valstybė skolinosi gerokai brangiau. Pavyzdžiui, 2008 metų gruodį iš banko „Credit Suisse International“ paimta 92 mln. eurų (daugiau nei 317 mln. litų) paskola už 10,65 proc. metines palūkanas. Tiesa, Finansų ministerija nurodė, kad 2009 metais užsienyje Lietuva skolinosi vidutiniškai už 6,4 proc. palūkanas.

Internete esama mažai informacijos apie "Pierce Financial Corporation". Įvairių profesijų specialistams skirtame socialiniame tinkle „LinkedIn“ esančioje įmonės paskyroje rašoma, kad bendrovė veikia nuo 1978 metų. Šios investicinės bankininkystės korporacijos pagrindinė būstinė įsikūrusi Ferfakso mieste, Virdžinijos valstijoje (JAV). Nurodoma, kad bendrovė teikia įsigijimo, bendrų įmonių ir projektų finansavimo tarptautines paslaugas Amerikoje ir užsienyje.

Kviesis ministrą

Seimo BFK pirmininkas B.Bradauskas jau ėmė aiškintis, kodėl nepasinaudota "Pierce Financial Corporation" pasiūlymu. Apie tai jis kalbėjo su finansų ministru Rimantu Šadžiumi. Atskleisti šio pokalbio detalių parlamentaras nenorėjo, bet patikino, kad klausimas nėra uždarytas. Ketinama jį svarstyti ir Seimo BFK posėdyje. „Kviesime ministrą, už skolinimąsi Finansų ministerijoje atsakingą žmogų ir bandysime aiškintis iki galo“, - tikino jis.

Jei būtų įžvelgta pažeidimų, anot B.Bradausko, jie nebūtų ignoruojami. „Jeigu paaiškės, kad buvo rimti siūlymai, kurie ignoruoti, atiduosime reikalą prokuratūrai - tegul tiria. Valstybei galbūt padaryta labai didelė žala“, - pažymėjo jis.

Analizuojant valstybės skolinimąsi krizės metais, B.Bradausko teigimu, „lenda ir daugiau dalykų“. „Dabar kai kas bando sureikšminti Krymo reikalą, prisidengti tuo, esą jeigu čiupinėjame finansinius reikalus, tai kaip nors tarnaujame Rusijai. Niekaip nesuprantu, kaip galime jai tarnauti. Tokie dalykai ryškėja. Manau, tokių „perliukų“ bus dar daugiau“, - sakė jis.

A.Kubilius: "Gali tirti ką nori. Nežinau, kas ta korporacija." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Ieško „kabliukų“

Buvęs premjeras, Seimo opozicijos lyderis A.Kubilius neprisimena JAV kompanijos kreipimosi. Jo teigimu, už skolinimosi politiką ir konfidencialias derybas dėl paskolų atsakinga Finansų ministerija. „Šios korporacijos nežinau, pavadinimo neatsimenu, bet kartais būdavo ir labai keistų siūlymų. Juos paprastai patikrindavome ir nesinaudodavome jais“, - sakė jis.

A.Kubilius priminė, kad Lietuva tarptautinėse rinkose skolinasi laikydamasi tam tikrų procedūrų, naudojamasi geriausių finansinių patarėjų paslaugomis. „Kokie nors tiesioginiai raštai premjerui ar dar kam nors nėra įprastos praktikos dalykas“, - tvirtino jis.

Konservatorių lyderis nesibaimina B.Bradausko tyrimo dėl valstybei galbūt padarytos žalos. „Gali tirti ką nori. Nežinau, kas ta korporacija. Atsimename pasiūlymus 1993-1994 metais, tuo metu socialdemokratų valdžia dalijo įvairias garantijas. Mes laikėmės įprastos tvarkos, kurios laikosi visos Europos valstybės“, - teigė A.Kubilius.

Anekdotiniai reikalavimai

Buvęs A.Kubiliaus patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Mykolas Majauskas taip pat neprisimena "Pierce Financial Corporation" kreipimosi. Tačiau jis pažymėjo, kad įvairių neaiškios kilmės įmonių ir piliečių, tuomet esą norėjusių paskolinti Lietuvai, atsirasdavo daug. „Prašydavo kaip užstato valstybės aukso ir užsienio valiutos atsargų. Kai kurie (net anekdotinių situacijų būdavo) prašydavo įkeisti valstybės turimus meno kūrinius“, - pasakojo jis.

M.Majausko teigimu, per krizės įkarštį pasiskolinti tarptautinėse rinkose Lietuvai buvo labai sunku. „Tuo metu dėl neatsakingos valstybės fiskalinės politikos, kai buvo išleidžiama daugiau, negu surenkama, užsienio rinkos į mus žiūrėjo labai atsargiai. Vidaus rinka lygiai taip pat buvo beveik uždaryta“, - prisiminė jis.

Nenaudingi siūlymai

Finansų ministerija patvirtino gavusi "Pierce Financial Corporation" pasiūlymą. Ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Vytauto Lenkučio teigimu, jis buvo gautas per Lietuvoje reziduojantį fizinį asmenį. „Pats pasiūlymas buvo ne dėl skolinimo, o dėl tarpininkavimo ieškant subjekto, kuris paskolintų Lietuvai. Susitarimo projektas numatė minimos korporacijos išskirtinę teisę ieškoti kreditorių, atitinkamai mokėtiną mokestį, jei per ateinančius 12 mėnesių bus skolinamasi „apeinant“ šią korporaciją, bei kitas papildomas sąlygas, pavyzdžiui, vienkartinį 1,5-2,5 proc. skolinamos sumos dydžio „sėkmės mokestį“, tarpininko patirtų išlaidų kompensavimą, pradinėms išlaidoms avansu pervedant 7 tūkst. JAV dolerių depozitą ir pan.“, - pasakojo jis.

Anot V.Lenkučio, "Pierce Financial Corporation" vardu pasiūlymą pateikęs asmuo vėliau pateikė dar keletą galimų skolinimo variantų. Vienas jų numatė, kad Vyriausybė turėtų išrašyti perleidžiamą garantiją už visą sumą, o paskolą gautų dalimis pusės metų laikotarpiu. „Kitas variantas numatė, kad Vyriausybė turės kreditoriaus naudai padėti tam tikrą depozitą ir išleisti neprotestuotiną vekselį dėl visos sumos kreditoriaus naudai“, - teigė FM atstovas.

Veržėsi ir kiti

Sunkmečiu paskolinti Lietuvai siūlėsi ir kiti juridiniai asmenys. Iš viso 2009-2011 metais sulaukta 5-6 panašių siūlymų. Kaip pažymėjo V.Lenkutis, jais nepasinaudota, nes neatitiko galiojančių teisės aktų, buvo neskaidrūs ir nenaudingi valstybei. „Visi šie pasiūlymai buvo nagrinėjami. Jiems buvo būdingi tam tikri požymiai, kurie kėlė teisinių problemų. Pavyzdžiui, buvo numatomi vienkartiniai mokėjimai, kai kuriais atvejais - avansiniai, kartais siūlant juos iškelti į atskirus susitarimus, kad nesimatytų pagrindinėse sutartyse. Buvo keliami reikalavimai išrašyti perleidžiamas garantijas ar neprotestuotinus vekselius dėl visos sumos, o paskolą Lietuvai numatoma išmokėti dalimis. Nebūdavo galimybės patikrinti lėšų kilmės - po ministerijos siūlymo kreditavimo pasiūlymą Lietuvos Respublikai pateikti per licencijuotą kredito įstaigą „siūlytojai“ tiesiog dingdavo arba teikdavo kitas schemas, bet ir vėl - apeinant licencijuotą finansinį sektorių“, - tvirtino V.Lenkutis.

2010 metais Seimo BFK buvo svarstytas ir atmestas dviejų tarptautinių kompanijų pasiūlymas paskolinti Lietuvai 1 mlrd. 395 mln. eurų (daugiau nei 4 mlrd. 812 mln. litų) projektams pagal Viešojo ir privataus sektorių partnerystės programą įgyvendinti. Tąsyk konstatuota, kad siūlomas partnerystės modelis neatitinka įstatymų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"