TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Krizės skolų sulauks dirbę pensininkai

2015 04 30 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Sunkmečio leteną savo piniginėse pajutę dirbę pensininkai sulaukė džiaugsmo valandos. Per krizę prarastas lėšas valdžia jiems žada grąžinti per ketverius metus.

Dirbusiems pensininkams prieš penkerius metus priimti įstatymai sudavė skaudžiausią smūgį – jiems buvo sumažinti ne tik atlyginimai, bet ir pensijos. Priklausomai nuo darbo užmokesčio dydžio, šios sumenko nuo 2,5 iki 70 procentų. Konstitucinis Teismas prieš trejus metus pripažino, kad toks tuometinės valdžios sprendimas prieštaravo pagrindiniam šalies įstatymui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtame projekte, kuriam vakar pritarė Vyriausybė, 80 tūkst. 2010-2011 metais dirbusių šalies pensininkų numatyta grąžinti 120 mln. eurų skolą. Dar apie 10 mln. eurų bus atiduota valstybinių pensijų gavėjams. SADM sudarytą planą analitikai vadina racionaliu ir subalansuotu. Opozicijos politikams pasirinktas kelias atrodo pernelyg ilgas. Jie ragina valdžią skolintis ir nepriemoką pensininkams greičiau grąžinti.

Numatyti etapai

Pagal SADM parengtą projektą kompensacijos dirbusiems pensininkams turi būti pradėtos mokėti 2016-ųjų birželį. Kaip tik tuomet bus baigta atsiskaityti su senatvės pensininkais. Pirmoji skolos dalis turėtų būti 10 proc. dydžio. 2017, 2018 ir 2019 metais būtų išmokama po 30 proc. prarastos sumos. Jeigu asmeniui apskaičiuota nepriemoka yra ne didesnė kaip 100 eurų, ją visą siūloma išmokėti 2016 metų antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį. Kartu siūloma nustatyti kompensavimo mechanizmą dirbusiems valstybinių pensijų gavėjams.

„Siūlome taikyti analogišką mechanizmą, koks veikė grąžinant ankstesnės valdžios neteisėtai sumažintas senatvės pensijas, nes, manau, mechanizmas suveikė ir veikia gerai“, - pažymėjo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Kaip žinoma, senatvės pensijos pradėtos kompensuoti praėjusių metų pabaigoje.

Lauktas projektas

Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkės socialdemokratės Kristinos Miškinienės, komitetas gauna labai daug užklausų dėl pensijų kompensavimo dirbusiems pensininkams. „Labai laukėme šio projekto. Dabar turėsime ką žmonėms atsakyti“, - LŽ sakė Seimo narė. Jos teigimu, projektas – logiška Vyriausybės darbų tąsa, naujo pensijų kompensavimo etapo pradžia. K. Miškinienė sakė pritarianti pasirinktam modeliui kompensacijas išmokėti per ketverius metus.

Tačiau SRDK vicepirmininkas konservatorius Rimantas Jonas Dagys stebėjosi, kodėl Vyriausybė pasirinko tokį ilgą kelią, užuot grąžinusi skolą iš karto. „Netampytume žmonių, iš karto atiduotume viską ir būtų galima toliau vykdyti socialinio draudimo sistemos reformą, o ne trypčioti vietoje. Tačiau ketinama dalyti po gabalėlį, matyt, tikintis, kad už kiekvieną trupinį žmonės bus dėkingi“, - LŽ sakė parlamentaras. Savo siūlymą jis grindė tuo, kad Eurostatas (ES statistikos agentūra) jau į 2014 metų valdžios sektoriaus deficitą įtraukė visą pensijoms kompensuoti numatytą sumą, o šiuo metu Vyriausybė tarptautinėse finansų rinkose gali pasiskolinti lėšų už itin mažas palūkanas. Tai reiškia, kad pensijų kompensacijos galėtų būti išmokamos nedidinant šių metų valstybės biudžeto asignavimų. „Nesuprantu, koks čia finansų ministro užsispyrimas neleisti žengti tokio žingsnio“, - piktinosi R. J. Dagys.

Skolintis nederėtų

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas sakė, jog nei džiaugiasi, nei liūdi, kad ir jis atgaus per krizę nukąstą pensijos dalį. „Žinoma, pinigai visiems svarbus dalykas. Tačiau manau, kad pirmiausia skolas reikia atiduoti tiems, kurie gyvena vargingiausiai ir gauna tik senatvės pensiją. O tie, kurie dirbo, vis tiek galą su galu sudurdavo“, - LŽ tikino politikas. Todėl jis prisipažino dar neparadęs vilties įtikinti Vyriausybę pasiskolinti lėšų ir visiems senatvės pensininkams kuo greičiau grąžinti nepriemoką. „Jau 1,5 tūkst. jų mirė taip ir nesulaukę to grąžinimo. Amoralu būtų dar tempti. O mes dar galime ir palaukti“, - aiškino B. Bradauskas. Be to, pasak jo, vis dar kalbama tik apie pensijų kompensavimą. „Pats laikas kalbėti ir apie didinimą, nes tuoj dešimtmetis, kai pensijos nedidėjo, o kainos šuoliais šuoliavo“, - pažymėjo komiteto vadovas.

SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės teigimu, Vyriausybė pasirinko atsargų, bet kartu gana racionalų ir subalansuotą skolos grąžinimo būdą. „Skolintis pensijoms grąžinti nebūtų pats geriausias dalykas. Kad ir kokios būtų mažos palūkanos, valstybės skola didėtų. O vieną kartą padidėjusi ji būna labai sunkiai sumažinama. Tad jei įmanoma nuo to susilaikyti, taip ir reikėtų daryti“, - LŽ sakė analitikė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"