TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Krizių baimė skatina kurti fondus

2016 03 30 6:00
Kazys Starkevičius Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniuje rengiamo žemdirbių protesto išvakarėse trys Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai pasiūlė įkurti Žemės ūkio stabilizavimo fondą (ŽŪSF), kurio lėšomis būtų galima remti krizės ištiktus žemės ūkio sektorius. Atskirą pasiūlymą jau rengia ir Žemės ūkio ministerija.

Žemdirbių atstovai tokiam parlamentarų sumanymui nesipriešina, bet pažymi, kad jei jau fondas skirtas žemdirbiams remti, tai jie patys turėtų spęsti, ką ir kada remti. Tuo metu žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė priminė, jog svarbu, kad vieno ar kito fondo veikla neprieštarautų Europos Sąjungos (ES) teisės normoms.

Savišalpos fondas

Keisti Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą, sudarant galimybes įkurti ŽŪSF, pasiūlė konservatoriai Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas ir socialdemokratas Bronius Pauža. Šio sumanymo iniciatorius K. Starkevičius pabrėžė, kad tai – ne politinė, prieš rinkimus dirbtinai sukelta problema, o kur kas svarbesnė, todėl jai pritarė skirtingų politinių partijų atstovai.

Pagal parlamentarų sumanymą ŽŪSF, kuris galėtų pradėti veikti jau nuo birželio mėnesio, sudarytų 0,5 proc. išmokėtos įmokos už supirktą žemės ūkio produkciją – ją mokėtų žemės ūkio produkcijos pirkėjai. Ne mažiau kaip pusę fondo valdybos narių sudarytų žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai.

Seimo nario K. Starkevičiaus teigimu, įmokos dydis gali būti politinių diskusijų bei derybų objektas ir gali būti keičiamas. Jei būtų pritarta parlamentarų pasiūlymui, per metus į fondą būtų surenkama apie 7 mln. eurų. „Įvykus krizei kuriame nors sektoriuje, valstybė dažnai neturi galimybių pagelbėti, todėl toks fondas būtų stabilizuojantis veiksnys. Savo pagalbos fondą turinti šalis lengviau gali gauti ir ES pagalbos lėšų“, – tikino parlamentaras.

ŽŪSF lėšomis būtų galima paremti ūkininkus ir žemės ūkio įmones esant krizinei situacijai, siekiant kompensuoti patirtus nuostolius dėl stichinių nelaimių ir kitų nuo ūkių veiklos nepriklausančių priežasčių. „Tarp žemės ūkio produkcijos supirkėjų įsivyravo monopolistinė sistema, ji valdo rinką ir diktuoja kainas. Padėtis žemės ūkyje blogėja – gerokai krinta žemės ūkio supirkimo kainos, daugelis ūkių jau balansuoja ant bankroto ribos. Todėl perdirbėjai bei prekybininkai turi realiai ir solidariai prisidėti, kad būtų išsaugotas žemės ūkis“, – tikino K. Starkevičius. Parlamentaras pabrėžė, kad tai yra ir jų tolesnės pelningos veiklos garantas, nes jei išliks ir stiprės ūkiai, perdirbėjai ir prekybininkai taip pat turės perspektyvą toliau veikti rinkoje.

Kad nebūtų per vėlu

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas LŽ teigė, kad svarbiausia ne pats ŽŪSF kūrimo ar egzistavimo faktas. Daug svarbiau, kas juo disponuos, ar jis iš tikrųjų bus veiksnus. Toks fondas reikalingas, nes dar 2008 metais, kai buvo priimtas nutarimas ES šalyse atsisakyti pieno kvotų, buvo nuogąstaujama, kad pieno sektorių 2015–2016 metais ištiks krizė. Taip ir įvyko. Tačiau net ir žinant, jog toks sukrėtimas gali įvykti, nei ES, nei Lietuvoje nieko nebuvo daroma, kad taip nenutiktų, ar bent jau krizės padariniai nebūtų tokie sunkūs“, – teigė A. Stančikas. Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko, politikai ir valdininkai tik dabar tarsi pabudo iš miego ir bando bent kiek keisti jau sunkiai valdomą situaciją. Tačiau, jo nuomone, jau gali būti per vėlu.

A. Stančikas pabrėžė, kad ne vien pieno, bet ir kitiems sektoriams svarbu turėti tokį stabilizavimo fondą, nes nuo krizės neapsaugota jokia žemės ūkio veikla – nei grūdų, nei mėsinių galvijų ar kiaulių augintojai. Stabilizavimo fondo lėšomis būtų galima pasinaudoti pačiais sudėtingiausiais atvejais, kai reikia gelbėti kurią nors iš veiklos sričių. „Fondas būtų skirtas padėti žemdirbiams, todėl juo turėtų disponuoti ne kokios nors ministerijos valdininkai, o patys žemdirbiai. Tačiau taip gali ir nebūti“, – teigė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Būtų saugiklis

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sutiko, kad ŽŪSF būtų reikalingas kaip savotiškas saugiklis žemdirbiams. Tačiau ji teigė kol kas negalinti patvirtinti, kad pritartų parlamentarų siūlomoms įstatymo pataisoms, numatančios tokio fondo steigimą. Esą parlamentarų pasiūlymą dar reikėtų analizuoti. „Tačiau toks fondas iš tikrųjų reikalingas. Jau ir ministerijoje yra sudaryta darbo grupė, kuri kartu su socialiniais partneriais rengia panašiam fondui steigti reikiamus teisės aktų pakeitimus. Jie apimtų ne vien problemiškiausią pieno sektorių, bet ir visą žemės ūkį“, – LŽ teigė ministrė.

V. Baltraitienė pabrėžė, jog labai svarbu, kad tokio fondo veikla atitiktų ES teisės normas, nes Lietuvos žemės ūkio veikla yra reglamentuota būtent ES teisės normų. Pasak jos, pagal ministerijoje svarstomą pirminį sumanymą, tokio fondo lėšas turėtų sudaryti ne tik pačių žemdirbių įmokos, pavyzdžiui, nuo kiekvieno deklaruoto hektaro – po 1 eurą, bet ir valstybės lėšos. „Taip atsirastų pinigų, kuriais būtų galima paremti žemdirbius, kai iškiltų būtinybė“, – sakė žemės ūkio ministrė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"