TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Krosnyje - neregėtas papartis

2009 11 04 0:00
Tropinio klimato šalyse augantis geležinis papartis "įsigudrino" suvešėti istorinėje krosnyje.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Itin retas, Lietuvos klimato sąlygomis neaugantis geležinis papartis sukerojo Kauno rotušės aikštėje atidengtoje senovinėje vaško lydymo krosnyje.

Vakar neįprastą radinį apžiūrėję Kauno botanikos sodo specialistai kraipė galvas svarstydami, kaip tropinį klimatą mėgstančio augalo spora pateko po storu stiklu, saugojusiu XV amžiaus palikimą.

Vaško lydymo krosnis prie pagrindinio įėjimo į rotušę buvo atidengta 2002 metais. Kad pagrindinėje laikinosios sostinės aikštėje yra net devynios tokios krosnys, paaiškėjo dar 1973 metais, kai jas atkasė Kauno istorijos tyrinėtojas archeologas Karolis Mekas ir jo kolegos.

Aštuonios krosnys po tyrimų buvo vėl palaidotos po grindiniu, o viena palikta uždengus ją stikliniu gaubtu, kad istoriniu paveldu galėtų grožėtis kauniečiai ir miesto svečiai.

Kol krosnis buvo gerai matoma, prie jos mėgdavo fotografuotis jaunavedžiai. Penketą metų gyvavo tradicija prieš santuokos ceremoniją jaunikiui pernešti nuotaką per krosnį dengiantį stiklą taip tikintis ilgo bendro šeimos gyvenimo. Tačiau vandalai sudaužė stiklą ir krosnies nebebuvo įmanoma įžiūrėti. Laimė, Kaune radosi įmonė, kuri sutiko neatlygintinai pakeisti sugadintąjį stiklą.

Vakar pradėjus šiuos darbus, krosnyje buvo pastebėti keli sužaliavę nematyti augalai.

Prie rotušės atskubėjusi Kauno botanikos sodo vyresnioji specialistė Kristina Stankevičienė LŽ pasakojo, kad drėgnoje, vėsioje aplinkoje sudygo kelių rūšių paparčiai ir Maršanti samanos. "Mus ypač sudomino geležinis papartis, dažnas tropinio klimato šalyse, o mūsų krašte neužaugantis", - sakė ji. K.Stankevičienė pažymėjo, kad tai, jog papartis sudygo Rotušės aikštėje, yra unikalus reiškinys.

Specialistė stebėjosi, kaip augalo spora galėjo patekti į vaško lydymo krosnį. "Įrengiant ekspoziciją krosnies prieigos buvo sterilizuotos - tokiomis sąlygomis spora kažin ar galėjo išlikti", - sakė botanikė.

Anot jos, vienintelis logiškas paaiškinimas - spora nukrito nuo kurios nors nuotakos vestuvinės puokštės ir pro nedidelį plyšį pateko po stiklu. Panašiu būdu į ekspoziciją galėjo prasiskverbti ir kiti augalai - dažnai Lietuvoje sutinkamas kelminis papartis ir įspūdingai atrodančios vešliosios Maršanti samanos.

K.Stankevičienė išsikasė geležinį papartį bei kitus augalus ir išsivežė juos į Botanikos sodą. "Retus augalus pasodinsime pas save. Lankytojai galės su jais susipažinti", - sakė biologė. Ji įsitikinusi, kad atšiauriomis sąlygomis sudygusiam geležiniam paparčiui tropinis Botanikos sodo oranžerijų klimatas tiks.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"