TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kruonio HAE perspektyva skendi miglose

2011 07 18 0:00
Nors žalieji gąsdino, kad Kruonio HAE apylinkėse bus Mėnulio peizažas, dabar tai - viena gražiausių šalies vietų, darančių įspūdį ir užsienio valstybių prezidentams, ir paprastiems turistams.
LŽ archyvo nuotrauka

Politikai, energetikos strategai, mokslininkai ir verslininkai neturi bendros vizijos dėl Lietuvos energetikų pasididžiavimu vadinamos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės vietos būsimoje šalies energetikos sistemoje.

Sovietmečio pabaigoje ant Kauno marių kranto pradėtai statyti didžiulei Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei (HAE) buvo numatytas labai svarbus vaidmuo sovietų imperijos Šiaurės vakarų regione. Baigti unikalų inžinerinį projektą sutrukdė SSRS griūtis ir Atgimimo pradžioje populiarumo viršūnę pasiekusio Žaliųjų judėjimo protestai. Šiandien verslininkais tapę buvę protestuotojai blaiviau vertina elektrinės naudą ir daromą žalą aplinkai, o energetikos specialistai pripažįsta, kad HAE yra unikalus ir Lietuvai labai reikalingas inžinerinis įrenginys.

Tačiau Kruonio HAE šiandien dirba vos 50 proc. pajėgumu. Mat iš numatytų 8 agregatų pastatyti tik 4, o elektrinės galia siekia 900 MW iš numatytos projektinės 1600 MW galios. Ar reikėtų užbaigti Kruonio HAE? Kada tai daryti? Koks vaidmuo Kruonio HAE numatomas po 2020-ųjų metų, kai, kaip planuojama, pradės dirbti Visagino atominė elektrinė (AE)? Dėl to nesutaria nei verslininkai, nei politikai, nei žinomi energetikos specialistai.

Neprarado reikšmės uždarius AE

Klausimą, kodėl iki šiol nebaigta Lietuvai pelningo, naudingo objekto statyba, ne kartą per įvairius forumus kėlė šalies pramonininkai. Liepos 1 dieną vykusioje Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) metinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo ir krašto politinis elitas, vėl buvo iškeltas klausimas dėl Kruonio elektrinės ateities. Tąkart pažerta užuominų, kad elektrinės galima plėtra stabdoma kažin kokiais nuo visuomenės kol kas slepiamais tikslais, kad porą metų ji esą slapta buvusi išnuomota Rusijos energetikos bendrovei.

Kruonio HAE projektas iš pat pradžių sietas su Ignalinos AE. HAE turėjo reguliuoti energetinės sistemos darbą, išlyginti apkrovų netolygumus, t. y. gerinti elektros energijos tiekimo kokybę, o įvykus avarijai sistemoje, savo veikla kompensuoti energijos deficitą ir tiekti energiją dėl kokių nors priežasčių sustojus Ignalinos AE.

Tačiau buvęs ilgametis Kruonio HAE vadovas Vaclovas Spudulis mano, kad HAE neprarado savo reikšmės ir po 2009-ųjų, kai buvo uždaryta Ignalinos AE. "2010 metais elektrinėje vyko pati didžiausia gamyba per visą istoriją - pagaminta apie 770 mln. kilovatvalandžių elektros energijos. HAE paskirtis nėra tik užtikrinti rezervą - per kelias minutes pasiekti 900 MW galią. Ši elektrinė gali panaudoti perteklinę energiją naktį, kai ji pigesnė, ir atiduoti piko metu, kai elektra brangi. Dabar Lietuva du trečdalius elektros energijos perka iš Rusijos. Naktį ją apsimoka pirkti pigiau, o dieną tiekti į tinklą ir parduoti tai pačiai Rusijai ar Latvijai - brangiau. Protingai elgiantis gamybą būtų galima didinti dar labiau", - aiškino V.Spudulis.

Buvęs Kruonio HAE vadovas įsitikinęs, kad Lietuva privalo baigti elektrinės statybą ir neapsiriboti tik penktojo agregato paleidimu iki 2014 metų, kaip numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje. "Būtinai reikia pastatyti visus likusius 4 agregatus. Man nesuprantama, kodėl sustabdytas ir penktojo agregato statybos konkursas, - stebėjosi V.Spudulis. - Kaliningrade atominė elektrinė kyla ir, ko gero, pagal grafiką iki 2016 metų bus pastatytas pirmas blokas, 2018-aisiais - antras. Ši jėgainė negalės normaliai ir saugiai dirbti be akumuliacinės elektrinės. Jai reikės iš Kruonio HAE pirkti avarinį rezervą, kad avarijos atveju būtų kompensuojamas elektros energijos trūkumas. Be to, rusai turbūt greičiau nuties elektros perdavimo liniją į Lenkiją ir Vokietiją. Naktį elektros energija ir Europoje gana pigi. Tokiu laiku Kaliningradas taip pat neturės kur dėti perteklinės elektros energijos. Juk atominė elektrinė negali naktį sumažinti apkrovos, o dieną - padidinti. Tai pavojinga. Todėl Kruonio HAE galėtų tą perteklių pigiai pirkti, kad per naktį pakeltų vandenį į viršutinį baseiną. O dieną tekėdamas atgal vanduo suktų turbinas ir gamintų elektros energiją, kurią būtų galima parduoti brangiau."

Estai kaip visada gudresni

V.Spudulis atkreipė dėmesį į LŽ išspausdintą straipsnį apie tai, kad estai Mugo uoste planuoja statyti 500 MW galios požeminę hidroakumuliacinę elektrinę su dviem skirtingo lygio baseinais. Ji dirbtų panašiu principu kaip Kruonio HAE: naktį pigią elektros energiją pirktų iš elektros tinklų ir naudotų ją vandeniui perpumpuoti iš žemesnio į aukštesnį rezervuarą, o kai energijos poreikis padidėtų, vanduo per turbiną būtų leidžiamas atgal ir taip gaminama brangesnė elektra. Estai teigia, kad jų hidroakumuliacinė elektrinė ketina užsidirbti spekuliuodama energijos kainų svyravimu Šiaurės šalių elektros biržoje "Nord Pool". Be to, jėgainė didins vėjo generatorių našumą (pučiant stipriam vėjui jie pumpuos vandenį į viršutinį rezervuarą, o vėjui nurimus patys gamins elektrą) ir užtikrins visos Estijos energijos tiekimo sistemos patikimumą atsiradus elektros deficitui. Skaičiuojama, kad nauja HAE gali kainuoti nuo 0,6 iki 1,2 mlrd. eurų

V.Spudulis įtaria, jog estai turi omenyje ir būsimą Kaliningrado AE, kuriai reikės elektros rezervo. "Jie iš karto suprato, kad hidroakumuliacinės elektrinės turi ateitį, kad bus galima gauti pelno ir iš rusų atominės elektrinės Kaliningrade", - svarstė buvęs Kruonio HAE vadovas.

"Estai suprato, o mes ne?" - LŽ paklausė V.Spudulio. "Mes kaip visada - arba strategija ne visai gera, arba gera, bet pavėluota", - šypsojosi energetikos specialistas.

V.Spudulis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje plėtojamos ir vėjo jėgainės, o jos išnaudoja tik 30 proc. galios. "Vėjas tai pučia, tai ne. Kad gautum 100 MW galios, reikia pastatyti 300 MW instaliuotos galios jėgainių. Greitai Lietuvoje bus apie 200 MW vėjo jėgainių. Įsivaizduokite, kad jos visos dirba ir staiga nustoja pūsti vėjas. Kas tada? Tuomet turi būti paleista Kruonio HAE, nes kitų šiluminių elektrinių tokiu greičiu paleisti negalima. Pirma, būtina turėti kuro, antra, reikia laiko, 12 ar daugiau valandų, kad jos pasiektų apkrovą. O Kruonio HAE užkuriama per pusantros minutės", - dėstė energetikas.

V.Spudulis sakė, kad Vokietijoje, kurioje sukasi daug vėjo jėgainių, hidroakumuliacines elektrines daugiausia superka bendrovės, plėtojančios vėjo energetiką.

Kruonis ir vėjo jėgainės

Kaip LŽ teigė Vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys, Lietuvoje planuota iki 2010 metų įrengti 280 MW vėjo jėgainių. Įgyvendinus šiuos sumanymus būtų buvusi įvykdyta europinė direktyva iki 2010-ųjų gaminti 7 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau kol kas įrengta tik apie 160 MW jėgainių, jos pagamina vos 3 proc. viso Lietuvoje suvartojamo energijos kiekio. "Šiuo metu Šilutės ir Tauragės rajonuose statomi dar keli parkai. Iki metų pabaigos vėjo jėgainių galia turėtų siekti apie 200 MW", - kalbėjo S.Pikšrys, Atgimimo pradžioje žaliųjų priešakyje organizavęs piketus prieš Kruonio HAE statybas.

Priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato vėjo energetiką plėtoti iki 500 MW. S.Pikšrys mano, kad jei nemažės vėjo jėgainėms nustatytas 30 ct/kWh tarifas, iki 2015 metų 500 MW instaliuota galia bus pasiekta. Tuomet Vyriausybė spręs, kiek dar leisti plėtoti vėjo energetiką. Mat Vyriausybė, anot S.Pikšrio, statys Visagino AE, tad jei būtų leista didinti vėjo pajėgumą, kol nėra jungčių su Vakarais, vidaus rinkoje galėtų atsirasti didelis energijos perteklius. Jos nebūtų kur dėti.

Tačiau S.Pikšrys mano, kad naujos AE pagaminta energija bus labai brangi: tarifas gyventojams gali pakilti iki 70 ct/kWh. "Kodėl Vyriausybė eina tokiu keliu, nežinau. Manau, tik vunderkindas galėtų atsakyti į šį klausimą. Nes tai politinis, o ne ekonominis sprendimas", - pabrėžė S.Pikšrys.

Didėjant vėjo jėgainių skaičiui kyla ir Kruonio HAE reikšmė. Apskaičiuota, kad vien per 2008-2009 metus, prie Lietuvos elektros energijos perdavimo tinklo jungiant vėjo elektrinių parkus, reguliavimo poreikis elektros energetikos sistemoje padidėjo iki 12 procentų. Todėl Nacionalinė energetikos strategija buvo papildyta punktu, kad iki 2014 metų bus pastatytas Kruonio HAE penktasis hidroagregatas ir tada elektrinės galingumas padidės apytiksliai 250 MW - nuo 900 iki beveik 1150 MW. Tai esą leis operatyviai keisti elektrinės galingumą: didinti elektros sistemos reguliavimo galių diapazoną ir patikimai reguliuoti vėjo jėgainių balanso netolygumus, kylančius dėl kintančio jų gamybos režimo.

"Manau, to vieno bloko turėtų užtekti, - svarstė S.Pikšrys. - Balansavimo problemų kyla tuomet, kai vėjo energetikos dalis bendrame balanse viršija 30 proc. viso energijos suvartojimo. Lietuvoje ši dalis gerokai mažesnė. Tačiau vėjo jėgainių mūsų šalyje gali būti mažiausiai 3 kartus daugiau: apie 1200 MW instaliuota sausumoje ir apie 1000 MW - jūroje. Tad� beveik pusę Lietuvai reikalingos elektros pagamintų vėjas. Nereikėtų pirkti nei dujų, nei elektros."

Energetikai siūlo laukti

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto tarybos pirmininkas Rymantas Juozaitis tvirtina, jog pusė Kruonio HAE projektinio pajėgumo dabar tenkina ir Lietuvos, ir viso Baltijos regiono poreikius. "Problema ta, kad Kruonio HAE elektros sistemos reguliavimo galių diapazonas nelankstus, pavyzdžiui, vėjo jėgainių balanso netolygumus gali reguliuoti tik nuo 160 MW, o reikia 10 ar 20 MW. Tačiau 2012 metais pradėsiantis dirbti 455 MW galios Lietuvos elektrinės 9-asis blokas galės per kelias minutes vėjo jėgainių balanso netolygumus reguliuoti iki 35 MW", - LŽ sakė R.Juozaitis.

Jis priminė, kad 2015 metų pabaigoje turėtų būti nutiesta Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis "NordBalt". "Skandinavijos rinkoje yra labai daug hidroelektrinių. Tarkime, Norvegijoje 95 proc. elektros gamina hidroelektrinės. Jų reguliavimas labai lankstus ir elektros energijos ten beveik neprarandama. O Kruonio HAE, kaip žinoma, leidžiant vandenį aukštyn ir žemyn netenkama apie 30 proc. elektros energijos. Tai ją daro brangesnę. Tokio tipo akumuliacinės hidroelektrinės statomos ne tiek dėl balansavimo, o dėl to, kad būtų galima pigią naktinę atominių jėgainių elektros energiją panaudoti energijos gamybai piko metu. Vėjo jėgainių balansavimui labiau tinka hidroelektrinių kaskados ir šiluminės ar termofikacinės elektrinės, kuriose veikia lanksčios reguliavimo sistemos", - aiškino R.Juozaitis.

Jo nuomone, Skandinavijoje balansavimo energija būtų pigesnė už tą, kurią tiektų nauji keturi Kruonio hidroagregatai. "Dabartinių 900 MW galios visiškai pakanka. Įsivaizduokite, vasaros naktį visos Lietuvos poreikis nukrenta žemiau nei 900 MW. Kruonio HAE statyta tarsi rezervas Ignalinos AE, kuri, kaip planuota, turėjo būti beveik 6000 MW galios ir tenkinti viso buvusios SSRS šiaurės vakarų regiono poreikius. Dabar, kai dar neturime Visagino AE ir mums nereikia tokios didelės galios, investuoti didžiulius pinigus į papildomus Kruonio agregatus nėra tikslo. Reikėtų palaukti, pasižiūrėti, kokios nusistovės kainos, kai prisijungsime prie Skandinavijos rinkos, ir tada nuspręsti: tikslinga statyti ar ne", - kalbėjo R.Juozaitis.

Pašnekovo galva, neverta statyti nė penktojo Kruonio HAE hidroagregato bloko - jis gali kainuoti apie 300 mln. litų (vien palūkanų kasmet tektų mokėti po 15 mln. litų), esą šiuos pinigus geriau nukreipti į projektus, kurie iš karto duotų grąžą, pavyzdžiui, elektrinių, naudojančių atsinaujinančius išteklius, statybai. "Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, aišku, Kruonio HAE reikėtų baigti, ypač kai bus pastatyta nauja atominė elektrinė. Juk Kruonis iš esmės yra AE dalis", - pridūrė R.Juozaitis.

Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas prof. Vaclovas Miškinis LŽ teigia esąs vidurio šalininkas ir mano, kad bent jau Kruonio HAE penktąjį agregatą reikia pastatyti, nes jis turėtų daug geresnių manevrinių savybių, tačiau abejoja dėl to, ar verta baigti elektrinę. "Šis agregatas labai praverstų, kai padidės vėjo jėgainių dalis bendroje elektros energijos gamyboje ir netolygią jų gamybą teks lyginti. Naujasis blokas tam būtų naudingesnis negu esami, - kalbėjo profesorius. - Dėl likusių trijų agregatų statybos esu skeptiškos nuomonės. Neaišku, iš kokio šaltinio galėtume gauti pigesnės naktinės elektros energijos. Jeigu tai būtų žinoma, manyčiau kitaip. O ir dabar panaudojama tik dalis Kruonio pajėgumo."

V.Miškinis įsitikinęs, jog sprendimui dėl Kruonio HAE ateities reikėtų išsamesnės analizės ir įvairių HAE panaudojimo galimybių modeliavimo. "Juk iki šiol nėra tikrumo, kad 2020 metais Visagino AE bus paleista. Nėra tikrumo, kaip pasiskirstys elektros srautai regione", - pridūrė jis.

Dėl Kruonio HAE panaudojimo Kaliningrado AE V.Miškinis taip pat abejoja. "Šios jėgainės produkcija greičiausiai keliaus per Lenkiją ir Vokietiją. Bet, aišku, kuo didesnė atominių elektrinių koncentracija regione, tuo didesnės Kruonio HAE panaudojimo galimybės. Tik reikia nepamiršti, kad Lietuva turės ribotą ryšį su buvusia Rytų sistema ir sinchroninėmis jungtimis bus susieta su Vakarų sistema. Todėl HAE panaudojimo galimybės gali būti ribotos", - sakė V.Miškinis.

"Turime galingas linijas su Rusija, tad, jei reikėtų, Kruonio HAE pajėgumas būtų naudojamas. Mums tai būtų naudinga, nes gautume tam tikrą mokestį. O Lietuvai tokios galios tikrai nereikia, Kruonis niekada nedirba visu režimu", - LŽ tvirtino Lietuvos energetikos ekonomikos asociacijos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas.

Kruonio penktąjį hidroagregatą, pasak J.Vilemo, statyti reikia, o dėl tolesnės plėtros šiuo metu negalima duoti atsakymo, nes neaišku, kokia bus rinka, kai Lietuva nuties jungtis į Lenkiją ir Švediją. "Tikėtina, kad baigta statyti Kruonio HAE pasiteisintų, jeigu Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje statomi didžiuliai vėjo jėgainių parkai pareikalautų labai staigaus galios balanso lyginimo. Nes akumuliacinės hidroelektrinės dabar labiausiai tinkamos nereguliariai vėjo energijos gamybai balansuoti. Tačiau reikia žinoti, kokio dydžio bus tie parkai 2015-2016 metais, kokia padėtis bus užsienio valstybėse. Juk vokiečiai stato daug dujų kombinuoto ciklo elektrinių, kurios irgi labai tinka elektros gamybai reguliuoti. Šiandien į šiuos klausimus atsakymų nėra", - svarstė J.Vilemas.

Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis LŽ aiškino, kad sprendimai dėl investicijų į Kruonio HAE 6-ąjį, 7-ąjį, 8-ąjį agregatų statybas turi būti priimti remiantis išlaidų ir naudos analize. "Šių agregatų statyba kol kas nėra numatyta, todėl ji neįtraukta į Nacionalinę energetikos strategiją, - pabrėžė patarėjas. - Po 2020 metų elektrinės vaidmuo išliks toks pat - t. y. elektros gamybos ir suvartojimo balansavimas bei energijos rezervas."

Atsakymų neturi ir politikai

Didžiausios valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnui Jurgiui Razmai atrodo, kad šiuo metu pagal sistemos poreikius nėra būtinybės statyti papildomų Kruonio HAE agregatų, nes padidėjus vėjų instaliuotai galiai Lietuvoje pakanka esamos Kruonio HAE galios."Baltijos valstybių energijos rinkos ir jungčių plane (BEMIP) numatyta sukurti bendrą Baltijos galių rezervų rinką, kad būtų išnaudojamas jau esamas pajėgumas, ir nedidinti vartotojų išlaidų papildomai investuojant į rezervinių galių šaltinius", - LŽ teigė J.Razma.

TS-LKD seniūnas rėmėsi specialistų nuomone, jog tam, kad HAE generuojama elektros energija būtų konkurencinga, krovimui naudojama elektra turi būti daugiau kaip 1,4 karto pigesnė nei parduodama pagaminta elektra. "Manau, tenka savikritiškai pripažinti, kad iki šiol trūko išsamesnių diskusijų dėl Kruonio HAE plėtros, todėl šis klausimas nepakankamai atspindėtas tiek galiojančioje Nacionalinės energetikos strategijoje, tiek pateiktame naujame strategijos projekte. Tobulindami šį projektą Seime minėtą spragą galime užpildyti", - žadėjo J.Razma.

Didžiausios opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Rimantas Sinkevičius įsitikinęs, kad baigti Kruonio HAE būtina, ir tai daryti galima etapais, pritraukiant privatų kapitalą, jei valstybei šis projektas nebeįdomus. "Kruonio HAE leidžia plėtoti gerą verslą, palaikyti tinklo stabilumą, užtikrinti rezervą ir pigiai pirkti naktinę elektrą, ją sandėliuoti, o paskui brangiau parduoti piko metu. Labai svarbu, kad tai būtų daroma visų vartotojų gerovei, o ne atskirų asmenų ar grupuočių naudai", - pažymėjo jis.

Seimo nario nuomone, Kruonio HAE nepraras savo reikšmės ir Lietuvai prisijungus prie Europos tinklo. "Vėjo, saulės energijos plėtra neišvengiamai reikalaus tinklo balansavimo pajėgumo, todėl manytina, kad tokias paslaugas bus galima parduoti. Kadangi Kruonio HAE labai greitai įtraukiama į sistemą, tai svarbus faktorius kompensuojant netikėtus sustojimus ar avarijas kitose elektrinėse. Gaila, kad pateiktoje energetikos strategijoje nėra Kruonio HAE", - apgailestavo R.Sinkevičius.

"Inter RAO JES" šešėlis

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Seimo LSDP frakcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl Kruonio hidroelektrinėje galimų neskaidrių ir neteisėtų procesų. Dar praėjusių metų spalį Lietuvos socialdemokratų partija gavo informacijos apie tikėtiną neskaidrią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios AB "Lietuvos energija" filialo Kruonio HAE ir antrinės įmonės AB Lietuvos elektrinės veiklą. Socialdemokratai turėjo duomenų, kad du iš Kruonio HAE blokų galėjo būti išnuomoti Rusijos bendrovei "Inter RAO JES". Politikai įtarė, kad, nors vienas Lietuvos Respublikos siekių yra energetinė nepriklausomybė, galbūt slapta vykdoma Kruonio HAE blokų nuoma Rusijos bendrovei galėjo kelti didelę grėsmę Lietuvos energetikai.

"Tikėjomės, kad abejonės dėl galimų neskaidrių ir neteisėtų procesų Kruonio hidroelektrinėje bus išsklaidytos. Iš pradžių prokuratūra ėmėsi tyrimo, tiksliau - pavedė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) patikslinti duomenis. Kovo 3 dieną STT atsiuntė oficialų raštą, kuriame teigiama, jog kovo 2-ąją priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pasak STT, siekiant išsiaiškinti, ar Kruonio blokai galėjo būti išnuomoti, apklaustas Kruonio HAE laikinai vadovo pareigas einantis Gintaris Mekas, AB "Lietuvos energija" generalinis direktorius Aloyzas Koryzna, raštu kreiptasi į Energetikos ministeriją. Visi trys šaltiniai tikino tą patį - blokai nebuvo išnuomoti. Rašte sakoma, kad pritrūkus faktų STT atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą", - LŽ pasakojo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius

Gandų savaime nekyla. Jeigu Rusijos bendrovė ir nenuomojo Kruonio HAE, gal rusai apie tai bent mąstė, planavo nuomoti? "Ar jiems tai naudinga?" - klausėme buvusio "Lietuvos energijos" vadovo ir LEO LT valdybos pirmininko R.Juozaičio. "Kruonis, kaip minėjau, statytas visam SSRS šiaurės vakarų regionui. O "Iner RAO JES" akcininkė yra Rusijos atominių elektrinių korporacija "Rosatom". Netoli veikia Smolensko, Leningrado AE. Be abejo, jiems tam tikras rezervavimas ar galimybė turėti rezervą yra naudinga. Čia gal tik kainos klausimas?.." - mąstė R.Juozaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"